Įprastai vienoje Vilniaus šokių studijoje per pamoką sukasi apie pusšimtį žmonių, tačiau prasidėjus karantinui dešimt metų veikianti šokių mokykla duris užvėrė ir dabar čia įgūdžius tobulina tik mokyklos vadovė Sandra.
Profesionali šokėja sako, kad jau dabar ji nuostolius skaičiuoja tūkstančiais, o didžiausias galvos skausmas – patalpų nuomos mokestis.
„Mes turim išlaikyti tas patalpas, o pajamų iš esmės negauname. Tai realiai situacija yra nelengva. Asmeniškai mano tokie rimčiausi renginiai, kurie turėjo vykti pavasarį, atšaukti. Tai, žodžiu, renginių nėra, pamokų nėra ir mes gyvename, sakykim, šiokioje tokioje nežinioje“, – sako šokių mokyklos vadovė Sandra Saikauskaitė.
Visgi šokių mokytoja gali džiaugtis bent tuo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija jos mokyklą įtraukė į sąrašą 35-ių tūkstančių įmonių, nukentėjusių nuo karantino. Šokių mokyklos vadovė turėtų gauti 90-ies procentų subsidiją algai.
„Realiai tą paramą, kurią aš gausiu, aš ją atiduosiu salės nuomai – tiktai mažai dalytei salės nuomos. O kaip kitaip? Ką daugiau daryti? Kažkaip gyventi tai reikia, valgyti reikia, susimokėti mokesčius reikia. Va čia jau prasideda išgyvenimas toks“, – pasakoja S. Saikauskaitė.
Finansų ministras Vilius Šapoka primena, kad į minėtą sąrašą patekusioms įmonėms bus leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą arba išdėstyti mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Verslai bus atleidžiami nuo baudų, delspinigių, bus sustabdytas ir mokestinių nepriemokų išieškojimas. Dėl paramos su prašymu į Valstybinę mokesčių inspekciją gali kreiptis net ir į sąrašą neįtraukti verslai. Tai jau padarė maždaug 5000-iai įmonių.
„Šios priemonės – tiek dėl mokesčių atidėjimo, tiek dėl delspinigių netaikymo, tiek dėl išieškojimo stabdymo – taikoma absoliučiai dėl visų mokesčių. Tiek pelno siekiantiems subjektams, įmonėms – didelėms, mažoms, tiek ne pelno siekiantiems subjektams, pavyzdžiui, viešosioms įstaigoms“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad su didžiausiais ekonominiais sunkumais dabar susiduria žmonės, iki šiol dirbę su verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimais.
„Tokių žmonių yra apie 160 tūkstančių. Šie žmonės iš tiesų yra papuolę į tam tikrus spąstus, nes, supraskime, kad nuo pat pirmos dienos jų pajamos yra lygios nuliui. Tai, tarkime, žmonės, kurie užsiima grožio įvairiomis paslaugomis, kirpyklos ir panašūs dalykai“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tiesa, valstybė gelbėjimosi ratą meta ir šiems pajamų netekusiems asmenims, o Valstybinė mokesčių inspekcija jau skelbia dar vieną – ekonominių veiklų – sąrašą: nuo naminių gyvūnėlių kirpimo, valčių nuomos, meno kūrinių restauravimo iki įvairių remontų ir kitų veiklų. Sąraše atsidūrusiems taip pat bus taikomos mokestinės pagalbos priemonės.
„Yra paviešintos veiklos. 175 veiklos. Ir jeigu gyventojas vykdo individualią veiklą, kuri būtent į traukta į šitas 175 veiklas jam tikrai nereikia šiuo metu rūpintis dėl mokesčių ir „Sodros" įmokų“, – sako mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė.
Karantino keliamą nerimą savo kailiu junta ne tik verslai, bet ir paprasti žmonės:
„Sūnus dirba oro uoste. Tai jam sumažės pajamos, nes prastovos, o man tai ne, niekas nesikeis.“
„Aš irgi dabar va „ant biuletenio“ ir irgi bijau, kad pinigų bus mažiau nei visada ir neaišku, kada čia viskas baigsis. Tai va. Visiems, man atrodo, sunku“.
„Niekas nedirbam, sėdim namie, karantinuojamės. Na, kaip sakyti. Daug netekom.“
„Gal pirmas pats atlyginimas ir tas pats gausis, bet paskui ar tiktai nesikeis? Ir tada jau, aišku, kils problemų visokių ir įvairių.“
Naujausi tyrimai rodo, kad vos 1 iš 10 žmonių šiuo metu finansiškai jaučiasi saugiai. Apie 40 procentų jau skaičiuoja nuostolius, o kiek daugiau nei pusė apklaustųjų baiminasi, kad pajamos sumažės ateityje.
„Bijo, kad jiems nepavyks padengti savo įsipareigojimų ir jau artimiausiu metu. Kiti sako, kad jiems labai neramu dėl artimųjų ir kitų šeimos narių, kuriais jiems reikės pasirūpinti. Taip pat žmonės labai nerimauja, kad senka jų santaupos, kad jiems jų gali neužtekti, na, ir darbo praradimas“, – pasakoja „Swedbank“ ekonomistė Jūratė Cvilikienė.
Didžiausią nerimą dėl savo finansų jaučia pensininkai, tačiau, anot ekonomistų, būtent jie dabar saugiausi. Maždaug milijonui senjorų pensijų mažinti niekas neketina.
„Kita stabili dalis, be abejo, yra valstybės tarnautojai. Šiandienai valstybės tarnautojų įvairiose biudžetinėse įstaigose yra virš 300-ų tūkstančių. Tai biudžetinės įstaigos, jos, sakykim, taip pat išlaiko savo darbuotojus“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Be to, karantinas net gali būti proga pensininkams ar biudžetinių įstaigų darbuotojams sutaupyti.
„Jeigu jie prieš tai galėjo gyventi iš gaunamų pajamų, tai jie šiandien taip pat gali tai daryti. Nes, na, važiuoti, eiti kur nors, dalyvauti nereikalingų išlaidų daryti kaip ir nereikia“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Beje, karantinas keičia ir finansinius lietuvių įpročius. Dauguma žmonių teigia šiuo metu ribojantys išlaidas ir perkantys tik tai, kas būtina, o maždaug pusė apklaustųjų atideda stambesnius pirkinius ateičiai bei labiau planuoja savo biudžetą.
