egzoplanetos

Astronomai iki šiol visas aplink žvaigždę skriejančias planetas skirstė į dvi stambias klases – mažos uolinės planetos ir dujinės milžinės. Nuo šiol planetologijoje bus ir trečioji planetų klasė – dujinės nykštukės. Tai – savotiškas tarpinis variantas tarp uolinių planetų ir dujinių milžinių.

Bordo astronomijos laboratorijos (Laboratoire d’Astrophysique de Bordeaux, Prancūzija) astronomas Seanas Raymondas atskleidė neįtikėtiną galimybę: teoriškai gali egzistuoti žvaigždė, aplink kurią skrietų 60 gyvybei tinkamų planetų. Iki šiol astronomams žinoma gausiausia planetų sistema buvo Saulės tipo žvaigždė HD 10180 ir 9 aplink ją skriejančios egzoplanetos. Jos, deja, vargu ar gyvenamos, nes savo charakteristikomis varijuoja nuo karštų superžemių iki Neptūno dydžio dujinių milžinių.

Pagal teoriją panašios į Žemę planetos auga, kai susiduria ir susijungia smulkesni kūnai. Žemė ir Venera, kol išaugo, tikriausiai iškentė maždaug tuziną tokių galingų smūgių, iš kurių žinomiausias sukūrė Mėnulį. Bet tokių įvykių pėdsakai mūsų planetų sistemoje seniai ataušę. Roxana Lupu iš SETI instituto Mountin Vju, Kalifornijoje, ir jos komanda mano, kad galėtume patikrinti šią idėją, suradę neseniai susidūrusių egzoplanetų.

Manote aptikę tolimą Žemės dvynę? Neskubėkite džiaugtis. Deguonies kupina atmosfera, laikoma beveik užtikrintu gyvybės egzoplanetoje požymiu, gali egzistuoti ir negyvuose pasauliuose. Kol kas surasta daugiau nei 1750 egzoplanetų, iš jų keletas gyvenamoje zonoje; regione apie žvaigždę, kur gali egzistuoti skystas vanduo. Naujos kartos teleskopai turėtų gebėti „pauostyti“ egzoplanetų atmosferas, atskleisdami jų sudėti.

Atradę už Saulės ribų esančią planetą mokslininkai imasi tyrinėti, ar joje yra palankios sąlygos gyvybei. Tačiau naujausias Austrijos mokslininkų tyrimas nuteikia pesimistiškai. Per pastaruosius 20 metų į Žemę panašių planetų paieškai mokslininkai skyrė vis daugiau dėmesio.

NASA kominio teleskopo „Kepler“ atliktų stebėjimų duomenis analizuojantys astronomai patvirtino dar 175 už Saulės sistemos ribų egzistuojančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atradimą. Iki šiol, remiantis „Kepler“ stebėjimų duomenimis, buvo patvirtintas 246 egzoplanetų egzistavimas. Tačiau iš viso astronomai jau turi patikimų duomenų apie maždaug 1700 atrastų egzoplanetų, sakoma NASA pranešime. Skelbiama, kad „Kepler“ atrastos 175 egzoplanetos sukasi apie 305 žvaigždes. Beveik 95 proc.

Kosminis teleskopas „Kepler“ jau yra aptikęs pusketvirto tūkstančio kandidačių į egzoplanetas, o oficialiai jau patvirtintas daugiau nei 1000 aplink kitas žvaigždes esančių pasaulių egzistavimas. Pliki skaičiai ne taip kaitina vaizduotę, kaip šis „Popsci.com“ paskelbtas vizualinis jų atspindys. Šioje iliustracijoje pavaizduotos visos iki šio laiko atrastos egzoplanetos, esančios 60 šviesmečių spinduliu nuo Žemės.

Kosminis teleskopas „Hubble“ penkių už Saulės sistemos ribų esančių planetų atmosferose aptiko vandens, pranešė NASA. Pasak NASA atstovų, vandens pėdsakai atrasti penkių vadinamųjų „karštųjų Jupiterių“ atmosferoje. Tai maždaug Jupiterio dydžio įkaitusios egzoplanetos, kuriose negalėtų egzistuoti mums žinomos gyvybės formos, sakoma pranešime.

Europos astronomai atrado antrą Saulės sistemą – identiškiausią mūsiškei planetinę sistemą, kokią tik iki šiol yra pavykę atrasti. Saulės sistemą Nr. 2 sudaro septynios egzoplanetos: arčiau žvaigždės skrieja mažos kieto, uolinio paviršiaus planetos, kiek atokiau – dujiniai milžinai. Saulės sistemos dvynė pavadinta KOI-351. Už 2,5 tūkst.

Praėjus vos 20 metų nuo pirmųjų už Saulės sistemos ribų egzistuojančių planetų (egzoplanetų), skriejančių aplink savo žvaigždes, atradimo dvi iš penkių didžiausių atrastų egzoplanetų astronominių duomenų bazių patvirtino, kad jų skaičius viršijo 1000, praneša „Space.com“. Pirmoji egzoplaneta, skriejanti aplink neutroninę žvaigždę, astronomų buvo pastebėta 1992 metais.

Naujas JAV mokslininkų tyrimas atskleidė, kad vien tik mūsų galaktikoje gali egzistuoti iki 60 milijardų egzoplanetų, kuriose yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, praneša „Space.com“. Šiaurės vakarų universiteto (JAV) mokslininkų grupė parengė kompiuterinius modelius, kuriuose buvo nagrinėjami oro ir drėgmės judėjimo aplink raudonosiomis nykštukėmis vadinamas žvaigždes skriejančiose planetose ypatumai.

Harvardo-Smitsono astrofizikos centro planetologai, išanalizavę kosminio „Kepler“ duomenis, sukauptus stebint padrikuosius žvaigždžių spiečius Gulbės ir Lyros žvaigždynuose, viename spiečiuje atrado dvi nedideles planetas, kurių egzistavimas iki tol buvo laikomas neįmanomu.

Tarptautinė mokslininkų grupė palyginti netoli nuo Saulės esančioje planetų sistemoje aptiko tris vadinamąsias „superžemes“ – į Žemę panašias egzoplanetas, skriejančias gyvybės zonoje. Apie šį atradimą pranešę mokslininkai teigia, kad aplink už 22 šviesmečių nuo Žemės esančią „Gliese 667C“ žvaigždę skrieja net trys egzoplanetos, kuriose gali būti sąlygos nežemiškai gyvybei.

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ aptiko dar 503 kandidates į egzoplanetas. Kai kuriuose iš šių pasaulių, jei tik bus patvirtintas jų egzistavimas, yra tinkamos sąlygos gyvybei vystytis, skelbia „Space.com“. Pasak „Kepler“ tyrimų programos vadovo Rogerio Hunterio iš NASA Ameso tyrimų centro, kai kurios iš naujųjų kandidačių į egzoplanetas yra nedidelės, ir dalis jų, kaip manoma, skrieja vadinamosiose gyvybės zonose aplink savo žvaigždes, kuriose gali būti sąlygos skystam vandeniui egzistuoti.

Astronomai ruošiasi daugiau dėmesio skirti vadinamiesiems „karštiesiems Jupiteriams“ – didžiuliams egzopasauliams, kokių Saulės sistemoje nėra. NASA kosminis teleskopas „Spitzer" sudarė sąlygas mokslininkams atidžiau pažvelgti į šiuos svilinančiai karštus dujinius gigantus. Tačiau, kaip dažniausiai ir būna mokslo pasaulyje, nauji atradimai generuoja ne tik atsakymus, bet ir naujus klausimus, rašo „Space.

NASA kosminis teleskopas „Kepler“ atrado tris egzoplanetas, kuriose gali būti tinkamos sąlygos gyvybei. Viena iš jų yra labiausiai į Žemę panašus pasaulis iš visų iki šiol žinomų mokslui, skelbia space.com. Ši egzoplaneta pavadinta „Kepler-62f“: tai vos 1,4 karto už Žemę didesnė akmeninė planeta, skriejanti apie žvaigždę, kuri yra mažesnė ir blankesnė už mūsų Saulę, sakoma pranešime. „Kepler-62f“ kaimynė šioje atrastoje planetų sistemoje „Kepler-62e“ yra 1,6 karto didesnė už Žemę.

Pensilvanijos (JAV) universiteto mokslininkai mano, kad potencialiai gyvybei tinkamų planetų skaičius yra didesnis nei buvo manoma iki šiol. Tokią prielaidą verčia daryti naujausio šiame universitete atlikto tyrimo rezultatai, kurie bus paskelbti žurnale „Astrophysical Journal Letters“, skelbia „ScienceDaily“. Pensilvanijos universiteto mokslininkas Ravi Kopparapu pareiškė, kad nauji potencialių gyvenamų egzoplanetų paplitimo tyrimai leidžia manyti, kad jei imtumės tirti 10 Saulei artimiausių žv...

Astronomai, naudodamiesi nauja vaizdo apdorojimo sistema, pavadinta „Project 1640“, galinčia eliminuoti tiek foninę žvaigždžių, tiek ir centrinės žvaigždės šviesą, pirmą kartą tiesiogiai stebėjo tolimą planetų sistemą. Nors ji yra už 128 šviesmečių nuo Žemės, pavyko gauti ir keturių šioje sistemoje skriejančių egzoplanetų spektrus, o tai reiškia - ir pradinę informaciją apie jų atmosferų cheminę sudėtį.

Leideno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai mano, kad jau artimiausiais dešimtmečiais naujo tipo antžeminiai teleskopai padės aptikti nežemiškos gyvybės požymius tolimose egzaplanetose.

Mokslininkų aptiktas keistas naujas maždaug Mėnulio dydžio pasaulis gali būti mažiausia iki šiol žinoma egzoplaneta, skelbia SPACE.com. Naujoji planeta Kepler-37b – pirmoji egzoplaneta, mažesnė nei Merkurijus. Ji aplink savo motininę žvaigždę apskrieja per 13 dienų, jos paviršiuje – kepinanti 427 laipsnių temperatūra, sako tyrėjai. Taigi tai nėra daug žadanti vieta ieškant gyvybės, pridūrė jie.

Astronomijos terminas „gyvybės zona“ reiškia zoną aplink žvaigždę, kuri gyvybei yra aukso viduriukas – joje nei per karšta, nei per šalta. Kaip tik pagal gyvybės poreikius ir kaip tik tiek, kiek pakanka, kad vanduo būtų skysto būvio. Tačiau astronomai skaičiavimais patikslino „gyvybės zonos“ ribas ir paaiškėjo, kad Žemė, kurioje gyvybė tarpsta, yra pačiame šios zonos pakraštyje.

Astronomai teigia, kad aplink vieną iš šešių žvaigždžių nedideliu atstumu skrieja maždaug Žemės dydžio planeta. Tai reiškia, kad tokių planetų mūsų galaktikoje yra 17 milijardų, informuoja BBC. Tokį rezultatą mokslininkai gavo išanalizavę kosmoso teleskopo „Kepler" surinktus duomenis apie planetas kandidates.

Mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra mažiausiai 100 mlrd. planetų, o galbūt ir dar daugiau, teigiama naujame tyrime. „Tai stulbinantis skaičius. Iš esmės kiekvienai žvaigždei tenka po planetą“, – teigė tyrimo autorius Jonathanas Swiftas iš Kalifornijos technologijų instituto („Caltech“) Pasadenoje. J. Swiftas su kolegomis tokius skaičius pateikė ištyrinėję penkių planetų sistemą Kepler-32, esančią už maždaug 915 šviesmečių nuo Žemės.

Mažai tikėtina, kad gyvybė galėtų išgyventi egzoplanetose, skriejančiose aplink vėstančias žvaigždes, tokias kaip baltosios nykštukės, teigiama naujame tyrime. Dėl kintančių šių žvaigždžių gyvybės zonų (atstumo ribų, kuriose gali egzistuoti skystas vanduo ir galbūt gyvybė) bet kokioms gyvybės formoms ilgą laiką ten išlikti būtų sudėtinga, tvirtina tyrėjai.

Kuo daugiau žvaigždžių pačioje pradžioje turi nežemiškų pasaulių sistema, tuo labiau tikėtina, kad planetos apie tas žvaigždes skries keistu pokrypiu, teigia mokslininkai. Šis atradimas, paremtas nauju tyrimu, leidžia manyti, kad ir mūsų Saulė, aplink kurią skrieja Žemė, ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu galėjo turėti kompanionę, rašo SPACE.com. Pastaraisiais metais astronomai aptiko šimtus egzoplanetų – pasaulių, skriejančių aplink tolimas žvaigždes.

Paskutiniai gyvybės bastionai Žemėje ginklus kovoje prieš mirtį sudės maždaug po 2,8 mlrd. metų, kai mirti susiruošusi Saulė išsipūs ir virs raudonąja milžine. Tačiau ištisą milijardą metų iki to momento vieninteliai gyvi sutvėrimai Žemėje bus... vienąlasčiai organizmai, gyvuojantys izoliuotuose, druskinguose karšto vandens telkiniuose.

Rezultatyviausias egzoplanetų medžiotojas – kosminis teleskopas „Kepler“ – per pastaruosius kelerius metus spėjo „prišaudyti“ galybę aplink tolimas žvaigždes skriejančių planetų, tačiau bendras vaizdas apie jas išlieka miglotas. Tikimasi, kad kiek daugiau aiškumo suteiks naujas kosminis Europos astronomų projektas, kuris turėtų startuoti per artimiausius penkerius metus. Projekto tikslas – Žemės dvynių ieškosiantis naujas kosminis teleskopas CHEOPS.

Nauji kompiuteriniai modeliai leidžia manyti, kad gyvybei tinkamų planetų gali būti daug daugiau nei manyta anksčiau. Mokslininkai sukūrė modelius, padedančius nustatyti planetas, esančias tolimose Saulės sistemose, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė. Gyvybei tinkamų planetų skaičiavimai iki šiol remdavosi tikimybe, kad jų paviršiuje yra vandens. Tačiau naujasis modelis leidžia mokslininkams nustatyti planetas, turinčias požeminio vandens, kuris dėl planetinės šilumos yra skystas.

Saulės sistema nėra vieniša Visatoje – per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo surasta daugybė panašių sistemų, o dabar planetų ieškotojai turi ir naują įrankį - kompiuterinį modelį, leidžiantį modeliuoti planetų gimimą.

D. Britanijos karališkasis astronomas lordas Martinas Reesas pareiškė, kad gyvybė už Saulės sistemos ribų gali būti atrasta per artimiausius 40 metų. Lordas Reesas, Karališkosios draugijos prezidentas, mano, kad naujausi astronomijos pasiekimai suteiks galimybę mokslininkams iki 2025 metų gauti apie kitas žvaigždes skriejančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, atvaizdus.

Žvaigždės Gliese 581 planetų sistemoje astronomai aptiko požymių, kad joje gali būti dar viena planeta, kurioje sąlygos turėtų būti gana artimos žemiškosioms. Iki šiol buvo manoma, kad Gliese 581 sistema turi keturias planetas, iš kurių toliausiai nutolusi Gliese 581d jau buvo įtraukta į potencialiai gyvybei tinkamų planetų sąrašą. Į šį sąrašą jau įtraukta ir naujai atrasta Gliese 581g, labiausiai panaši į Žemę iš visų penkių žinomų galimai gyvybei tinkamų pasaulių.

Ar Žemė galaktikoje turi dvynę? Galimybes artimiausiu metu surasti į Žemę panašią planetą sumažino gedimas, kuris gali sutrumpinti NASA egzoplanetas medžiojančio teleskopo „Kepler“ veikimo trukmę. 2009 metais paleistas „Kepler“ užfiksavo beveik 3 tūkst. potencialių egzoplanetų, aplink savo motinines žvaigždes išsidėsčiusių daugybe konfigūracijų. Tai pakeitė supratimą apie Saulės sistemos prigimtį ir planetas, kurios yra už mūsiškės, bei paskatino ieškoti nežemiškos gyvybės.

Dvi keistos tolimos planetos – viena kieta kaip Žemė, kita – dujinė kaip Neptūnas – yra arčiausiai viena kitos skriejanti planetų pora iš iki šiol atrastų. Šį per 1,2 tūkst. šviesmečių nuo Žemės nutolusį duetą pastebėjo NASA „Kepler“ kosminis teleskopas. 2009 metais paleisto aparato tikslas – ieškoti į Žemę panašių planetų, kurios skrieja aplink į Saulę panašias žvaigždes, praneša naujienų agentūra AFP.

Europos šalių koalicija paskelbė apie planus statyti didžiausią pasaulyje teleskopą, kuriuo bus galima įžiūrėti už Saulės sistemos ribų esančių planetų kalnus. Jo veidrodžio plotis sieks 39 metrus, o tai keturis kartus daugiau nei didžiausio dabar naudojamo teleskopo. Jis bus toks galingas, jog astronomai galės stebėti tamsias, kietas planetas, esančias toli už mūsų Saulės sistemos ribų. Europos Pietų observatorijos projektą remia 15 Europos Sąjungos šalių narių.

Dažniausiai astronomai egzoplanetos ar jos palydovo tinkamumą gyvybei vertina remdamiesi daugiausiai vien jų temperatūra ir nuotoliu nuo artimiausios žvaigždės. Tačiau astrobiologų kolektyvas pasiūlė naują indeksą, kurį sudaro keturios gyvybei svarbių kintamųjų grupės. Pirmiausiai apie jas. Pirmoji grupė – planetos paviršiaus charakteristikos. Jis turi būti kietas, planetą turi gaubti atmosfera ir magnetosfera.

Išsami ne Saulės sistemos planetos atmosferos analizė parodė, kad ten vandens nėra, tačiau gali būti debesų. Deividas Šarbonė (David Charbonneau) iš Harvardo astrofizikos centro sako, kad mes pirmą kartą pauostėme kitą pasaulį ir tai, ką ten radome, mus nustebino, arba išsireiškus tiksliau, mus nustebino tai, ko ten neradome.

Europos astronomai Visatos platybėse aptiko planetų porą, susiformavusią, kaip manoma, po Didžiojo sprogimo praėjus vos 950 mln. metų. Kitaip tariant, šiai planetų sistemai – beveik 13 mlrd. metų. Tai – viena iš seniausių sistemų Visatoje, jei ne pati seniausia.

Mūsų galaktikoje gali būti milijardai Žemės dydžio planetų, skriejančių aplink blyškias žvaigždes ir esančių gyvybės zonoje, teigia astronomai. Pateikiamas vadinamųjų „superžemių“ skaičius remiasi jau atrastų planetų skaičiumi, tuomet ekstrapoliuojant ir įtraukiant Paukščių Take esantį žvaigždžių, vadinamų raudonosiomis nykštukėmis, skaičių, praneša BBC. Mokslininkų komanda savo tyrimui naudojo ypač tikslų „Harps“ instrumentą. Jis įrengtas 3,6 metrų teleskope Silla observatorijoje Čilėje.

NASA kosminis Keplerio teleskopas atrado 11 naujų planetų sistemų, kuriose yra mažiausiai 26 egzoplanetos. Šis atradimas beveik dvigubai padidina šiuo teleskopu aptiktų už Saulės sistemos ribų esančių planetų skaičių. „Iki Keplerio teleskopo misijos pradžios iš viso žinojome apie maždaug 500 egzoplanetų, o dabar, beveik po 2 metų stebėjimų, Keplerio teleskopu atrasta daugiau nei 60 planetų ir daugiau nei 2300 kandidačių į egzoplanetas, laukiančių atradimo patvirtinimo.

Mokslininkai pagaliau priėjo išvadą, kad apie kitas žvaigždes skriejančios planetos yra ne išimtis, o taisyklė. Naujo statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad vien mūsų galaktikoje, Paukščių Take, yra mažiausiai 160 milijardų planetų. Egzoplanetos yra labai paplitusios mūsų galaktikoje, o jų skaičius gerokai viršija pačių žvaigždžių skaičių, praneša „Space.

Astronomai aptiko dvi potencialias planetas, kurios išliko net tuomet, kai jas prarijo besiplečianti mirštanti motininė žvaigždė. Šis atradimas – staigmena daugeliui mokslininkų, mat iki šiol buvo manoma, kad jokia planeta negalėtų atlaikyti tokio nuožmaus ir intensyvaus svilinimo. Dar viena staigmena: ištvermingi nežemiški pasauliai, atrodo, patys padarė žalos išsiplėtusiai žvaigždei, nuplėšdami didžiąją dalį jos masės, praneša SPACE.com.

NASA Keplerio kosminiu teleskopu pirmą kartą už Saulės sistemos ribų aptiktos Žemės dydžio planetos. Jos skrieja aplink žvaigždę, esančią už 950 šviesmečių nuo Žemės, ir yra pirmosios mokslui žinomos Žemės dydžio egzoplanetos. Viena iš jų netgi yra šiek tiek mažesnė už mūsų planetą, pranešė NASA. Atrastosios egzoplanetos skrieja labai arti savo žvaigždės esančiomis orbitomis, todėl dėl didelės jų paviršiaus temperatūros sąlygos gyvybei  ten nepalankios, skelbia mokslininkai.

JAV astronomai aptiko visą eilę aplink masyvias žvaigždes skriejančių milžiniškų planetų. Pranešama, kad visos jos didesnės už Jupiterį. Šis atradimas 50 proc. padidino atrastų egzoplanetų, besisukančių aplink masyvias žvaigždes, skaičių, skelbia „Space.com“. Šio naujo tyrimo rezultatai taip pat padės astronomams geriau suprasti, kaip tolimose žvaigždžių sistemose formuojasi ir auga milžiniškos planetos, sakoma pranešime.

JAV mokslininkai siūlo nežemiškų civilizacijų ieškoti dairantis naktį šviečiančių jų miestų kitose planetose. Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantys kosmonautai dažnai grožisi naktį šviečiančiais mūsų planetos miestais. Dabar atkreipti dėmesį į dirbtinio apšvietimo pašvaistes siūlo ir mokslininkai, teigiantys, kad tai gali būti veiksmingas nežemiškų civilizacijų paieškos kosmose būdas, praneša „Space.

Tamsioji medžiaga, kurios buvimas Visatoje yra nustatytas pagal jos gravitacinius efektus, dar vis yra paslaptis mokslininkams. Naujas mokslininkų darbas pasiūlė idėją, kad tamsioji medžiaga gali sudaryti sąlygas gyvybei egzistuoti nutolusiuose pasauliuose. Tamsioji medžiaga tikrai nėra pirmasis dalykas, kuris gali šauti į galvą mąstant, kas gali sudaryti sąlygas gyvybei egzistuoti kitose planetose.

Kai astronomai aptiko pirmąsias egzoplanetas, greitai tapo aišku, kad planetų formavimosi teorijos, sukurtos remiantis Saulės sistemos modeliu, nėra visiškai teisingos. Jos nepaaiškina didelio skaičiaus karštų į Jupiterį panašių planetų, kurias astronomai aptinka beveik visur. Taigi astronomai grįžta prie teorijų tobulinimo, šįkart jau remdamiesi naujais duomenimis. Dabar teorija teigia, kad formavimosi metu įvyksta vienas kolapsas, o dujų diskas, iš kurio formuojasi planetos, auga lėčiau.

Maždaug 1 iš 10 egzoplanetų gali turėti gamtinį palydovą, kuris atitiktų Žemės ir Mėnulio dydžio proporcijas, teigia astronomai. Mūsų Mėnulis yra neproporcingai didelis: jis prilygsta daugiau nei vienam ketvirtadaliui Žemės skersmens. Iki šiol buvo manoma, jog tai retas dalykas, praneša BBC.

Keplerio kosminio teleskopo atrastas egzoplanetas tiriantys mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės sistema skiriasi nuo daugumos kitų kosmose aptiktų planetų sistemų. Nagrinėdami Keplerio teleskopu, vos per keturis mėnesius aptikusio beveik pusantro tūkstančio už Saulės sistemos ribų esančių planetų, vadinamų egzoplanetomis, gauts duomenis, NASA mokslininkai  padarė kelis pirminius jų apibendrinimus.

Astronomai teigia aptikę iki šiol neįtikėtinu laikytą reiškinį: planetas, kurios neturi žvaigždės šeimininkės ir tiesiog keliauja po kosmosą. Per dvejus metus trukusį kosmoso tyrimą, mokslininkai rado 10 planetų, savo mase prilygstančių didžiausiai Saulės sistemos planetai Jupiteriui. Tačiau jos taip smarkiai nutolę nuo artimiausios žvaigždės, kad kai kurios, galima sakyti, tiesiog laisvai klajoja po Paukščių Taką, praneša naujienų agentūra AFP.