Praėjus vos 20 metų nuo pirmųjų už Saulės sistemos ribų egzistuojančių planetų (egzoplanetų), skriejančių aplink savo žvaigždes, atradimo dvi iš penkių didžiausių atrastų egzoplanetų astronominių duomenų bazių patvirtino, kad jų skaičius viršijo 1000, praneša „Space.com“.
Pirmoji egzoplaneta, skriejanti aplink neutroninę žvaigždę, astronomų buvo pastebėta 1992 metais. Kosminiais teleskopais aptiktų galimų egzoplanetų skaičius yra žymiai didesnis, tačiau kiekvienos iš jų atradimą astronomai privalo patvirtinti papildomais tyrimais.
„Daugybės pasaulių palei kitas žvaigždes atradimas yra didis mokslo ir technologijų pasiekimas", - spalio 22 d. išplatintame pranešime cituojamas Puerto Riko universiteto (JAV) astronomas Abelis Mendezas Torresas, dirbantis Arecibo radijo observatorijoje. Pasak jo, kad būtų patvirtintas 1000 egzoplanetų egzistavimas, prireikė mokslininkų ir inžinierių iš daugelio pasaulio šalių sutelkto darbo.
Tačiau astronomas pastebėjo, kad 1 000 egzoplanetų, atrastų per du dešimtmečius, vis dar yra menka dalis iš visų tų, kurios, kaip manoma, skrieja apie milijardus mūsų galaktikos žvaigždžių. Dabar mokslininkai esą turi siekti naujo svarbaus tikslo - tęsdami naujų egzoplanetų paieškas jie turėtų geriau suprasti jų savybes.
Pernai paskelbto tyrimo išvadose teigiama, kad aplink kiekvieną Paukščių Tako galaktikos žvaigždę vidutiniškai skrieja po 1,6 planetos. Tai reiškia, kad mūsų galaktikoje gali egzistuoti mažiausiai 160 milijardų svetimų pasaulių.
Deja, tarp jau atrastų egzoplanetų potencialiai tinkančių gyvybei, taip, kaip ją suprantame, yra labai mažai, sakoma pranešime. Šiuo metu europietiškame egzoplanetų kataloge yra 12 potencialiai gyvenamų vadinamųjų „superžemių“, o Keplerio kosminio teleskopo kataloge jų jau 35.
Tačiau labiausiai į Žemę panašių ir potencialiai gyvybei tinkamų planetų yra tik viena: tai Keplerio kataloge esanti kandidatė į egzoplanetas KOI-571.05. Jos egzistavimas oficialiai dar nepatvirtintas.
