Manote aptikę tolimą Žemės dvynę? Neskubėkite džiaugtis. Deguonies kupina atmosfera, laikoma beveik užtikrintu gyvybės egzoplanetoje požymiu, gali egzistuoti ir negyvuose pasauliuose.
Kol kas surasta daugiau nei 1750 egzoplanetų, iš jų keletas gyvenamoje zonoje; regione apie žvaigždę, kur gali egzistuoti skystas vanduo. Naujos kartos teleskopai turėtų gebėti „pauostyti“ egzoplanetų atmosferas, atskleisdami jų sudėti.
Ankstesni tyrimai rodė, kad gyvenamoje zonoje skriejančių planetų atmosferoje deguonies gali būti tik tokiu atveju, jei kas nors gyva jį nuolatos gamintų, nes kitu atveju labai reaktyvios molekulės būtų greitai sujungtos su kitais elementais.
Bet atidžiau patyrinėjęs chemiją, Robinas Wordsworthas iš Čikagos universiteto išsiaiškino, kad negyvų pasaulių, kuriuose daug vandens, ore gali būti daug deguonies. Planetų sistemos centrinės žvaigždės skleidžiama ultravioletinė šviesa gali skaidyti vandens garų molekules. Lengvesnis vandenilis iškeliautų į kosmosą, o deguonis pasiliktų. Šis procesas galėtų vykti negyvose uolinėse planetose, jei jose žemas azoto arba argono lygis, nes šios dujos mažina vandens garų kiekį ore ir stabdo deguonies susidarymą.
Darbe pabrėžiama, kad ateivių medžiotojams reikės atidžiau žvalgyti į egzoplanetų signalus, pavyzdžiui, tikslų deguonies ir azoto santykį. Tai apsunkina užduotį, sako Jackas O`Malley-Jamesas iš šv. Andriejaus universiteto. Bet radus tinkamą cheminių medžiagų mišinį, padidės tikrumas, jog regime gyvybės įrodymus, pabrėžia jis.
