economist

Baltijos šalims nebūtų sunku įtikinti JAV Kongresą ir administraciją atsiųsti amerikiečių karių į regioną, bet tam kliudo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nuostatos, teigia britų leidinys „The Economist“. „Estija, Latvija ir Lietuva nori „sausumos operacijos“ – dislokuoti savo teritorijoje nedidelę, pusiau nuolatinę JAV karių grupę, kuri atgrasytų bet kokią Rusijos agresiją.

Vienas šaltinis Graikijos vyriausybėje pirmadienį išreiškė pasipiktinimą britų žurnalu „Economis“, išspausdinusiu Milo Veneros su šautuvu atvaizdą, kuriuo leido suprasti, kad Graikija grasina Vokietijai. „Labai įžeidu ir absurdiška teigti, kad mes galime šantažuoti Europą“, – pareigūnas sakė žurnalistams Londone, kur Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) susitiko su savo britų kolega Geoge'u Osborne'u (Džordžu Osbornu). „Po pergalės rinkimuose britų žiniasklaidos.

 Pasaulio bankas (PB) apskaičiavo, kad Indija, išstūmusi ilgą laiką nepajudinamą Japoniją, tapo trečiąja pagal dydį, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą, ekonomika pasaulyje. Pagal šį rodiklį aiškėja, kad pirmaujančios išlieka JAV, sukuriančios 17,1 proc. pasaulio turto, nuolat ją besivejanti Kinija – 14,9 proc., trečiąja tapusi Indija – 6,4 proc., na, o Japonija tenkinasi tik 4,8 proc. ekonominio pyrago kąsniu.

Žinių radijas „The Economist Group“ vyriausiasis atstovas Kinijoje ir „The Economist Intelligence Unit Limited“ patarėjų tarnybos direktorius Xu Sitao atmeta teiginius, esą susidariusi situacija Ukrainoje yra palanki Kinijai. „Rusijos ir Kinijos santykiai yra itin komplikuoti dėl istorinių priežasčių. Šiuo metu nėra teritorinių ginčių tarp Rusijos ir Kinijos, bet Čin dinastijos laikais buvo tam tikrų nesutarimų ir konfliktų.

1986 metais leidinys „The Economist“ sukūrė smagų „Big Mac“ indeksą, kuris suteikia galimybę įvertinti perkamosios galios paritetą tarp dviejų skirtingų valiutų. „Big Mac“ indeksas yra paremtas perkamosios galios pariteto teorija. Anot „Big Mac“ indekso kūrėjų, valiutų kursai bet kurioje šalyje ilgainiui turėtų judėti link pariteto, o tapačių prekių kainos dvejose skirtingose šalyse turėtų tapti vienodos.

Lietuvos demokratijos indeksas trečius metus išlieka stabilus, rodo įtakingo britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir konsultacijų padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) tyrimas. Tyrimo „Demokratijos indeksas 2012“ duomenimis, pernai Lietuvos demokratijos indeksas siekė 7,24 balo. Toks pat jis buvo ir 2010 metais bei 2011-aisiais.

„Economist“ savo straipsnyje, skirtame Barackui Obamai, duoda keletą patarimų JAV prezidentui ir kandidatui būsimuose rinkimuose prieš jo kitos savaitės pasirodymą demokratų partijos suvažiavime Šarlotėje, praneša „Inopressa“. Leidinys pažymi, kad iš to, ką JAV prezidentas pažadėjo pastarąjį kartą, įvykdyti jam pavyko nedaug. Bedarbių skaičių šalyje išaugo 3 milijonais žmonių, o valstybinė skola – 5 trilijonais JAV dolerių.

Britų leidinys „The Economist“, sudarė sąrašą kompanijų, turėjusių daugiausia įtakos savo šalių ekonomikai per pastaruosius metus. Pirmojoje vietoje atsidūrė „Arcelor Mittal“, kurios pajamos 2011 metais sudarė 161 proc. Liuksemburgo bendrojo vidaus produkto (BVP). Antroji pozicija atiteko „Essar Energy“, jos pajamos praėjusiais metais sudarė 132 proc. Mauricijaus ekonomikos. Tarp kompanijų iš ekonomikų su didžiausiu BVP pirmauja „Royal Dutch Shell“ (56 proc.

Vokietijos elektros energijos kompanijoms nelengva prisitaikyti prie šalies sprendimo atsisakyti branduolinės energijos. Kai prieš metus, po Fukušimos katastrofos, Vokietija nusprendė, kad iki 2022 m. palaipsniui atsisakys branduolinės energijos, ekonomistai susirūpino. Ar šalis sugebės pakeisti savo 17 branduolinių jėgainių, kurios 2010 m. aprūpino 23 proc.

Anot internetinio portalo „Economist.com“, kai kurie žmonės iš tiesų galvojo tai esant didžiausiu Rusijos vidaus politikos klausimu. Ar jau dvejas kadencijas Rusijos prezidentu buvęs, o šiuo metu premjero pareigas einantis Vladimiras Putinas iš tikrųjų ketina grįžti į prezidento postą? Jei taip, Putinui atsivertų galimybė prezidentauti net iki 2024 metų – Kremliaus padaryti konstituciniai pakeitimai leistų jam šiame poste išbūti net dvi šešerių metų kadencijas paeiliui.

Lietuvos sprendimas plėsti dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose yra tinkamas, nediskriminuoja vietos lenkų,  rašo savaitraščio tinklaraštyje „Eeastern approaches“ paskelbtame komentare „The Economist“ apžvalgininkas E.Lucasas. „Gerinti lietuvių kalbos mokėjimą mažumų vidurinėse mokyklose yra nacionalinės svarbos klausimas. Pati idėja didinti dėstymo lietuvių kalba kokybę ir kiekybę nėra diskriminuojanti “, - rašo „The Economist“ redaktorius.

Kai „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucas, niekada nelaikytas Lietuvos ir ypač jos dešiniųjų politikų priešu, pareiškė, kad mūsų šalis yra neprognozuojama, buvo pasipiktinimo ir piktų padžiūgavimų. Tik nelabai pastebėta mėginimo suprasti - kas verčia taip manyti. Prezidentės Dalios Grybauskaitės papurkštavimai į JAV pusę, visiškai nerezultatyvūs (dujos neatpigo) ir net komiški mėginimai pasiglėbesčiuoti su Kremliaus ir Baltarusijos lyderiais - tik viena reikalo pusė.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės veikla geriausiai atspindi gauti apdovanojimai, – mano buvęs Seimo pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas. – Esate linkęs provokuoti prezidentę Dalią Grybauskaitę, tad ką galvojate apie paskutinį jos apdovanojimą? Ar vertingesnė yra „Glamour“ žurnalo nominacija metų moteriai (pernykštę rasite čia, - „Balsas.

„Jie vis tiek už tave nebalsuos“ - tokią praktišką įžvalgą ir patarimą tarp daugybės ne itin draugiškų komentarų atradau viename naujienų portale, kai vėl imta rašyti komunistinių ir nacistinių simbolių tema. „Jie“ – tai tie žmonės, toji nevienalytė bendrija, pasivadinusi Vilniaus Pilies gatvės prekeiviais.

„Jie vis tiek už tave nebalsuos „, - tokią praktišką įžvalgą ir patarimą tarp daugybės ne itin draugiškų komentarų atradau viename naujienų portale, kai vėl imta rašyti komunistinių ir nacistinių simbolių tema. ‚Jie „ – tai tie žmonės, toji nevienalytė bendrija, pasivadinusi Vilniaus Pilies gatvės prekeiviais.

Kas gi yra toji dviejų genocidų teorija? Tai prietaras, vadintinas teorija tik ta prasme, kokia teorija yra vadinama sąmokslo teorija. Kada sumanoma dviem trumpais drūtais sakiniais, tiesiai šviesiai ir be jokių varginančių niuansų paaiškinti pasaulio būklę arba žmogaus egzistencijos prasmę, tokiam prietarui arba geriausiu atveju niekuo nepagrįstai ir niekaip neįpareigojančiai spėlionei (pažinimo teorijoje vartojamas angliškas terminas „conjecture“, paprastą spėjimą skiriant nuo argumentuoto...

Rugpjūčio 23 d., šeštadienį, 21.00 val. per Lietuvos televiziją bus rodomas Rusijoje uždraustas latvių dokumentinis filmas „Sovietų pasaka“. Tuo metu, kai Sovietų Sąjunga visam pasauliui kūrė pasaką apie kovą prieš fašizmą, nacių SS ir Sovietų NKVD bendradarbiavo su naciais ir dalijosi žudymo patirtimi.

Įsivaizduokite, kad III Reichas tebegyvuoja, o jam vadovauja buvęs SS karininkas herr V. Puschnikas. Įsivaizduokite, kad nacistinė Vokietija atsilaikė ir gyvuoja jau daugelį dešimtmečių, redakcinėje skiltyje rašo britų savaitraštis „The Economist“. Hitlerio kariuomenė nebuvo sutriuškinta, o jis pats pasimirė 6-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje.

D. Britanijos savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com) paskelbė tris ateinančių metų technologines pranašystes. 1. Interneto naršymas sulėtės Žvelgdami į krištolinį „Tech.view“ (teminė žurnalo skiltis –red.

„Katynė“ – naujausias garsiausio lenkų režisieriaus Andrzejaus Wajdos filmas – jus sukrės ir neleis užmigti, redakcinėje skiltyje tvirtina britų žurnalas „The Economist“ . Jį verta pažiūrėti vien tik dėl nacistų areštuojamo Krokuvos universiteto senato scenos ar dėl nepakeliamai tikroviško žudynių, sovietiniams žudymo batalionams naikinant 22 tūkstančius nelaisvėn paimtų lenkų karininkų, pavaizdavimo, o taip pat dėl to, kad pamatytumėte, kaip komunistinė melo mašina bando nuslėpti tiesą nuo po...

Laukti 2008 metų prezidento rinkimų ir tikėtis, kad protas nugalės. Taip bendrais bruožais būtų galima apibūdinti Vakarų strategiją Rusijos atžvilgiu. Apie tai redakcinėje skiltyje rašo britų žurnalas „The Economist“. Rusija beveik spėjo pasiekti pergalę dujų karuose, kol dauguma europiečių apskritai pastebėjo, kad tokie karai vyksta.

A.Brazausko pasitraukimas –  reikšmingas Lietuvos istorijos įvykis Socialdemokratai išrinko naują lyderį. Galima pasveikinti Gediminą Kirkilą, per metus pasiekusį tokių permainų savo karjeroje. Permainos Socialdemokratų partijoje buvo seniai reikalingos ir yra gerokai pavėlavusios. Tokios permainos buvo reikalingos ne tik pačiai Socialdemokratų partijai, bet ir Lietuvos valstybei.

Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius teigiamai vertina permainas socialdemokratų partijoje ir mano, kad dabar su premjeru Gediminu Kirkilu vykdyti bendrą politinį projektą „2K“ bus paprasčiau.

Geidulingas turinys internete tradiciškai buvo paklausiausias, bet, iš visko sprendžiant, susidomėjimas juo mažėja. O gal taip tik atrodo? – klausia savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com). Kai prieš penkiolika metų prasidėjo sparti interneto plėtra, jis buvo koneveikiamas kaip pornografijos platinimo įrankis. Priekaištai iš esmės buvo teisingi: dėl pasaulinio tinklo pornografija paplito ir tapo pasiekiama labiau, nei bet kada anksčiau.

Apie nomenklatūrines tradicijas Praėjusi savaitė pažymėta eiline porcija abonentinių machinacijų Vilniaus savivaldybėje. Tai jau nieko nenustebino. Tokių machinacijų organizavimas nereikalauja ypatingo gudrumo ar sumanumo. Reikalauja tik vieno – bet kokio padorumo politikoje likučių atsisakymo. Tokių machinacijų opozicija negali sustabdyti, jeigu teisinė valstybė veikia silpnai. Tai gali sustabdyti tik rinkėjai. Stebino socialliberalų laikysena.

Tėvynės sąjungai švenčiant 12-ąsias metines, džiaugiamės pirmosiomis narystės Europos Sąjungoje metinėmis. Žvelgiant į valdančiosios koalicijos veiklą atrodo, kad mūsų laukia tik žydras pavasario dangus, netemdomas jokių problemų. Iš tiesų taip nėra. Šiandien norėčiau aptarti vieną problemą, kuri gali netrukus apniaukti Lietuvos dangų. Praėjusią savaitę ekonomikos ekspertai paskelbė žinią, apie kurią kalbėjome gana seniai - Lietuvos ekonomikos augimas pradeda lėtėti.

Savaitraščio "Economist", kuris vertino "gyvenimo kokybę", teigimu, geriausia pasaulyje gyventi Airijoje. "Economist" tyrimas parodė, jog Airijos sąlygos, kurias sukuria didėjanti gerovė ir tradicinės vertybės, suteikia didžiausią galimybę jaustis lamingiems. Po Airijos seka Šveicarija, Norvegija ir Liuksemburgas. Į pirmąjį dešimtuką taip pat pateko Švedija, Australija, Islandija, Italija, Danija ir Ispanija. Taigi visos, išskyrus vieną, į dešimtuką patekusios šalys yra Europos valstybės.

Žlunga viltys, kad narystė Europos Sąjungoje (ES) sutvarkys chaotišką partinę politiką stojančiose šalyse. Tikrovė priešinga - užsitikrinus ES narystę, politikai ir rinkėjai dar mažiau vertina orumą ir pastovumą, rašo įtakingas britų savaitraštis "Economist". Šią savaitę Latvijoje prisiekė dvylikta vyriausybė per trylika metų. Ji silpna ir greičiausiai taip pat ilgai neišgyvens. Lenkijoje socialistų vyriausybė dar laikosi, bet visuomenės nuomonės apklausose jos populiarumas - tik 12 procentų.