Tėvynės sąjungai švenčiant 12-ąsias metines, džiaugiamės pirmosiomis narystės Europos Sąjungoje metinėmis. Žvelgiant į valdančiosios koalicijos veiklą atrodo, kad mūsų laukia tik žydras pavasario dangus, netemdomas jokių problemų. Iš tiesų taip nėra. Šiandien norėčiau aptarti vieną problemą, kuri gali netrukus apniaukti Lietuvos dangų.
Praėjusią savaitę ekonomikos ekspertai paskelbė žinią, apie kurią kalbėjome gana seniai - Lietuvos ekonomikos augimas pradeda lėtėti. Kaip teigia ekonomikos ekspertas prof. R. Rudzkis, šių metų pirmojo ketvirčio BVP augimas siekia tik 5,5 proc. ir tai yra lėčiausias augimas nuo 2001 metų.
Galima būtų guostis, kad toks augimas vis tiek yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau turime atsiminti, kad mūsų siekis yra iki 2020 m. pasivyti Europos Sąjungos vidurkį. Todėl mūsų metinio augimo tempai turi būti ne 4-5 proc., bet 8-10 proc. Noriu priminti, kad Airija, kurios pavyzdžiu mes norėtume sekti, per pastaruosius 15 metų sugebėjo pasiekti, kad jos ekonomika išaugtų beveik 2,5 karto, ir dar 1988 m. buvusi Europos atsilikėle Airija šiandien tapo viena pirmaujančių ES valstybių pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui. To Airija sugebėjo pasiekti per laikotarpį nuo 1990 iki 2000 metų, nuolat demonstruodama metinį 8-10 proc. augimą.
Taigi Lietuvoje, besidžiaugdami tariamai gražia ekonomika, turime konstatuoti, kad nuosekliai artėjame prie ekonominės stagnacijos. Tokią ekonominę stagnaciją sukelia visų pirma valdžios stagnacija. Valdžia patogiai atostogauja egiptuose ir jos nejaudina nerimą keliančios ekonomikos tendencijos.
Ką daryti?
Atsakymas yra visiems gerai žinomas. Kaip sako prof. R. Rudzkis: „Ryškesnių pridėtinės vertės kūrimo projektų Lietuvoje kol kas nesimato - tą sunku pasiekti be tiesioginių užsienio investicijų. Deja, dabar galima tvirtai sakyti, pralaimėjome kovą dėl tiesioginių užsienio investicijų“.
Savo viltį pamatyti daug didesnį investicijų srautą, ateinantį į Lietuvą, turime atidėti tolesnei ateičiai.
Noriu priminti, kad 2004 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui teko 4 264 litų užsienio kapitalo investicijų, Estijoje - 15 082, Latvijoje - 4 684 litų. Taigi investicijų srityje Lietuvoje taip pat visiška stagnacija.
Norint prisivilioti investicijų valstybei visų pirma reikia turėti konkurencinių pranašumų ir juos gerai reklamuoti.
Estija ir Slovakija diktuoja madas ir vilioja investicijas visų pirma kurdamos valstybių su palankiais investicijoms mokesčiais įvaizdį. Estija pirmoji neapmokestino pelno. Slovakija Europoje, ypač Centrinėje Europoje, diktuoja „plokščių mokesčių“ madą: ten neseniai buvo suvienodinti visi trys verslo mokami mokesčiai - pajamų, pelno ir PVM - po 19 proc. Apie tas madas galima sužinoti, pvz., pavarčius žurnalą „Economist“.
Iš spaudos galima spręsti, kad tuo pavyzdžiu gali sekti ir kitos valstybės, visų pirma Lenkija ir Rumunija. Sykiu jos vilios ir investicijas, kurios iki šiol aplenkė Lietuvą.
Reikia konstatuoti, kad Lietuva su savo siekiu sumažinti pajamų mokestį iki 27 proc. yra nesėkminga atsilikėlė. Atsilikėlė dėl to, kad kitos šalys pajamų mokestį mažina daug didesniais masteliais. Nesėkminga dėl to, kad, kaip galima spėti iš diskusijų Lietuvoje, mokesčių reforma liks įstrigusi ties keistuoju „solidarumo“ mokesčiu, kurio autorystės niekas nenori prisiimti. Net jeigu ir pavyktų tokį mokestį arba visą reformą patvirtinti, vis tiek Lietuva būtų atsilikėlė.
Kyla klausimas, kodėl Lietuvoje nedrįstama žengti radikalesnių žingsnių pertvarkant mokesčių sistemą? Šiandien yra gera proga Vyriausybei atsisakyti savo sukompromituoto mokesčių reformos plano, kuris net ir įgyvendintas būtų per mažai radikalus ir negebantis konkuruoti su kaimyninių valstybių reformų planais, ir imtis naujo, daug radikalesnio pertvarkymo.
Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad Lietuva gana nesunkiai galėtų pasekti kad ir Slovakijos pavyzdžiu ir įgyvendinti tą pačią „plokščiąją“ mokesčių reformą, nustatant visus 3 pagrindinius mokesčius - PVM, pelno mokestį ir gyventojų pajamų mokestį ties 20 arba 19 proc. riba. Jeigu būtų nustatyta 20 proc. riba ir papildomai įgyvendintos ekspertų Vyriausybei siūlytos priemonės, atsisakant įvairių išimčių mokesčių srityje, valstybės pajamos išliktų beveik tokios pat, kaip buvo. Tačiau valstybė taptų daug patrauklesnė konkuruojant su kitomis valstybėmis. Be abejo, būtų reikalingi kur kas detalesni skaičiavimai. Tai gali atlikti Finansų ministerijos ekspertai. Įgyvendinant tokią reformą, turi būti rimtai apsvarstyti kai kurie šalutiniai veiksniai. Sakykim, PVM mokesčio padidinimas 1-2 proc. gali atsiliepti infliacijai.
Reikia radikalios mokesčių reformos ir investicijų pritraukimo politikos
Pagrindinis siūlymas aiškus ir paprastas - Lietuvai reikalinga žymiai radikalesnė mokesčių reforma ir ją tikrai galima įgyvendinti. Tam reikia išminties ir politinės valios. Įgyvendinus tokią mokesčių reformą, reikėtų kardinaliai keisti ir investicijų paieškos politiką. Lietuva ir šioje srityje labai stipriai atsilieka nuo kaimyninių valstybių. Kaimyninės valstybės nuo valstybės reklamos pereina prie, vadinčiau, investicijų medžioklės. Sąmoningai nusitaikoma į kompanijas, kurios ieško naujų vietų investicijoms. Tokioms kompanijoms yra sukuriamos išskirtinės sąlygos investuoti. Užtenka prisiminti Airiją, kurios Plėtros agentūra 1987-1988 m. „medžiojo“ „Intelli“ korporacijos investiciją ir sugebėjo ją „sumedžioti“ bei atvesti į Airiją. Tai rodo, kaip radikaliai mums reikia keistis. Tokių investicijų, kaip 1987-1988 m. ieškojo Airija, šiandien ieško ir slovakai, ir čekai, kurie investicijas pasitinka labai ryškiu raudonu kilimu, suteikdamos išskirtines sąlygas ne tik žemės plotais, bet ir subsidijomis paremdamos žmonių kvalifikacijos kėlimą ir suteikdamos kitų privilegijų. Daroma viskas, kad užsienio investicijos tikrai ateitų.
Mes neseniai kalbėjomės su Lietuvos plėtros agentūros vadovybe, kuri pripažįsta, kad agentūros įgaliojimai leidžia užsiimti tik nedidele dalimi to, ką daro kitos valstybės, mūsų kaimynės. Lietuvos plėtros agentūra daugiau užsiima viešųjų ryšių darbu, bet ne realiu investicijų pritraukimu, jų paieška, nes tam neturi tinkamų įgaliojimų.
Taigi radikali mokesčių reforma ir investicijų paieškos radikali reforma būtų tas kelias, kuriuo Lietuva turėtų nedelsdama pradėti eiti, jeigu šiandieninė valdžia išgirstų tuos pavojaus varpus, kuriuos ekonomikos augimo statistika jau pradeda mušti. Ar išgirs, turiu abejonių, bet tiesą pasakyti turiu pareigą.
„Omni laiko“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnyje pareikštomis mintimis.
