Leidinys pažymi, kad iš to, ką JAV prezidentas pažadėjo pastarąjį kartą, įvykdyti jam pavyko nedaug. Bedarbių skaičių šalyje išaugo 3 milijonais žmonių, o valstybinė skola – 5 trilijonais JAV dolerių. Tai, kad B. Obamai pavyko, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemos reforma, daugeliui sukelia pyktį. Verslas pasidalijęs į tuos, kurie mano, kad B. Obamai nepatinka kapitalizmas, ir tuos, kurie mano, kad JAV prezidentui jis išvis nerūpi. Jo pastangos globalaus atšilimo sferoje tiesiog išgaravo. JAV padėtis musulmonų pasaulyje nėra geresnis nei George'o Busho laikais. Iranas kelia grėsmę, Rusija ir Kinija iki šiol kelia nerimą, nepaisant pažadėtų „perkrovimų“, o Gvantanamo kalėjimas iki šiol veikia.
Tai, ką sako B. Obamai apginti, susiveda į vieną frazę: viskas galėjo būti gerokai blogiau. Ekonomika jam atiteko „laisvo kritimo“ būklės, jo ekonomikos stimuliavimo priemonės, Detroito automobilių gamintojų išgelbėjimas, padėjo išvengti antros Depresijos. B. Obamai pavyko suvaldyti išorinę JAV politiką, jis turėjo ir asmeninių pergalių – pavyzdžiui, Osamos Bin Ladeno nužudymas.
Pasak „Economist“, to neužtenka perrinkimui antrai kadencijai – daugiau nei 60 proc. rinkėjų mano, kad jų šalis einu neteisingu keliu. B. Obamos politikos palaikymo reitingas yra gerokai žemesnis už 50 proc. Beveik du trečdaliai rinkėjų nesižavi jo ekonomine politika. Jeigu prezidentui atitektų gerokai charizmatiškesnis priešininkas, nei Mittas Romney, jis jau galėtų pradėti galvoti apie pralaimėjimą.
Leidinys pažymi, kad B. Obama dabar gali nueiti „negatyvios“ kampanijos keliu, tai yra susikoncentruoti ties negatyviomis savo priešininko pusėmis, tačiau jis vis dėlto turi pasiūlyti kažką daugiau dėl šių trijų priežasčių:
- „Negatyvi“ kampanija gali žlugti. Respublikonai turi „medinį“ lyderį, tačiau jis gerai pasirodė gubernatoriaus poste. Be to, jo bendražygis, respublikonų kandidatas į viceprezidento postą Ronas Paulas, turi drąsių idėjų.
- Netgi jeigu „negatyvi“ kampanija suveiks, perrinktam B. Obamai prireiks įtikinamos programos, o respublikonai, kurie kontroliuos atstovų palatą ir galimai Senatą, iš B. Obamos padarys „kotletą“.
- Planas reikalingas ne tik B. Obamai, tačiau ir JAV. Finansinei sistemai ir vyriausybei būtinas „radikalus remontas“.
„Economist“ B. Obamai pataria prisijaukinti politinio spektro „centrą“, nors tai ir nėra lengva, nes jo „kairieji“ sąjungininkai stiprūs, o ir tokioje poliarizuotoje šalyje būti centre yra pavojinga. Kita vertus, daugeliu klausymų tiek „kairieji“, tiek ir „dešinieji“ gali susitarti. Tarp šių klausymų yra ir mokesčių ir imigracijos reformos, investicijos į mokyklas, pagalba verslui, kuris kuria darbo vietas.
B. Obama gali paaiškinti, kaip jis ruošiasi sumažinti reikšmingą skolą, neapsimetinėdamas, kad mokesčių našta tik turtingiesiems kažkaip reikšmingai pagelbės. B. Obama tiki socialiniu teisingumu, jis juo vadovavosi, kai vykdė sveikatos apsaugos reformą. Tačiau reikia atskirti pagirtiną norą padėti silpnesniam ir pavojingą valstybinio sektoriaus protegavimą prieš privataus sektoriaus. Darbo vietas, kurios taip reikalingos amerikiečiams, sukurs kompanijos.
„Economist“ spėja, kad jeigu B. Obamą išrinks antrai kadencijai, jis gali tapti „šluba antimi“, todėl jam vis dėlto teks atsakyti į svarbiausią klausimą: ką tu ruošiesi daryti per dar 4 metus?
