„Estija, Latvija ir Lietuva nori „sausumos operacijos“ – dislokuoti savo teritorijoje nedidelę, pusiau nuolatinę JAV karių grupę, kuri atgrasytų bet kokią Rusijos agresiją. Susitarti dėl to neturėtų būti sunku“, – rašoma rubrikoje „The Economist Espresso“.
„Baltijos šalys yra drąsios ir darbščios sąjungininkės, populiarios tiek Kongrese, tiek administracijoje. Problema yra JAV prezidentas D. Trumpas. Jis nemėgsta pliekti Kremliaus ir abejingai žiūri į įsipareigojimus sąjungininkams“, – teigia leidinys.
„The Economist“ redaktoriai spėja, kad dėl šių skirtumų per susitikimą Baltuosiuose rūmuose daugiau dėmesio bus skiriama Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečiui ir jų indėliui į platesnio masto JAV interesus po 1991-ųjų, kai jos atgavo nepriklausomybę.
„Baltijos šalių pastangoms visais klausimais, pradedant infrastruktūra ir baigiant diplomatija, kliudo nepasitikėjimas ir varžymasis. Bus įdomu pamatyti, kaip sumanioji K. Kaljulaid ir tiesmukoji D. Grybauskaitė varžysis dėl nepastovaus JAV prezidento dėmesio“, – rašo „The Economist“.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su D. Trumpu prasidės apie 19 val. Lietuvos laiku.
Lietuva siekia, kad JAV dažniau pratyboms atsiųstų karių ir oro gynybos sistemų, siekiant atgrasyti Rusiją. Iš D. Trumpo taip pat tikimasi išgirsti patvirtinimą dėl kolektyvinės gynybos įsipareigojimui.
JAV prezidentui tai bus proga parodyti Baltijos šalis kaip pavyzdį dėl gynybos biudžetų didinimo – Lietuva, Latvija ir Estija krašto apsaugai skiria NATO numatytą standartą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto, ir pagal šį rodiklį lenkia daugumą sąjungininkų Europoje.
Vizito metu taip pat bus surengtas verslo forumas, jame numatoma pasirašyti susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.
Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu Aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.
Šiemet paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, kad D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.
Tačiau D. Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.
Pastaraisiais mėnesiais atsirado ženklų, kad D. Trumpo pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja – jis leido tiekti ginkluotę Ukrainai ir išsiuntė 60 Rusijos diplomatų, solidarizuodamasis su Britanija dėl buvusio šnipo apnuodijimo.
