Geidulingas turinys internete tradiciškai buvo paklausiausias, bet, iš visko sprendžiant, susidomėjimas juo mažėja. O gal taip tik atrodo? – klausia savaitraštis „The Economist“ (www.economist.com).
Kai prieš penkiolika metų prasidėjo sparti interneto plėtra, jis buvo koneveikiamas kaip pornografijos platinimo įrankis. Priekaištai iš esmės buvo teisingi: dėl pasaulinio tinklo pornografija paplito ir tapo pasiekiama labiau, nei bet kada anksčiau.
Tikrąjį internetinės pornografijos pramonės mastą nustatyti sunku, tačiau JAV Nacionalinės tyrimų tarybos (National Research Council) vertinimais jos apyvarta 2002 metais sudarė 1 milijardą dolerių. Vadinamąjį „laiko dvasios“ indeksą – dažniausiai vartojamų paieškos raktažodžių sąrašą – skelbianti „Google“ neįtraukia į jį seksualinio pobūdžio sąvokų, nes bijo užgauti kieno nors jausmus.
Tačiau pornografijos populiarumą akivaizdžiai patvirtina kompanijų, stebinčių vadinamuosius „clickstreams“ – vartotojų „judėjimo“ internete srautus– surinkti duomenys. Rinkos tyrimų bendrovė „Hitwise“ pranešė, kad pernai apie 13 proc. lankytojų vizitų į JAV interneto svetaines buvo tiesiogiai susiję su pornografija. Palyginimui galima pasakyti, kad paieškos sistemoms atiteko apie 7 proc. visų vizitų.
Tačiau „Hitwise“ duomenys liudija ir tai, kad pornografinės svetainės nustojo dominavusios, teigia savaitraštis. „Hitwise“ pranešė, kad D. Britanijoje praėjusių metų spalį paieškos sistemos populiarumu pralenkė pornografinius tinklalapius – taigi, pirmą kartą ant aukščiausio populiarumo laiptelio užkopė su geiduliais tiesiogiai nesusijusių interneto svetainių kategorija. JAV pornografinių svetainių lankymo dalis mažėja, pagrindinis srautas tenka tiems interneto resursams, kuriuose užsimezga socialiniai ryšiai – sąlyginai juos galima pavadinti tinklo bendruomenių ir tarpusavio bendravimo svetainėmis, tokiomis, kaip pavyzdžiui, „MySpace“, „Bebo“ ir „Facebook“. Tokių svetainių lankomumas JAV tuoj pralenks pornografines svetaines.
Ar tai reiškia, kad internetas kaip informacijos priemonė pradėjo bręsti? – klausia „Economist“. Kaip bebūtų, pornografinis turinys dažniausiai pirmasis „prasimuša“ į naujas informacijos sklaidos priemones ir technologijas. Taip atsitiko ir su fotografija, ir su vaizdo kasetėmis, ir su palydovine televizija. Dar 1993 m. žurnalas „Wired“ rašė, kad seksas – tai virusas, kuris pirmiausia užkrečia naująsias technologijas.
Tačiau vos tik nauja komunikacijos, informacijos ir bendravimo priemonė išpopuliarėja, ja iš esmės pradedama naudotis ne pornografijos peržiūrai. Galbūt taip netrukus atsitiks ir su pasauliniu Voratinkliu, bet ne visu internetu: galimas daiktas, didelė pornografinio turinio dalis paprasčiausiai persikels iš WWW į tiesioginio apsikeitimo failais tinklus.
Pažvelkime į audringai besiplėtojantį virtualųjį „Second Life“pasaulį, siūlo savaitraštis. Jis nuolat garbstomas kaip sėkmingas virtualios komercinės veiklos placdarmas, tačiau didelis jo ekonomikos sektorius susijęs su sekso paslaugomis. Kokio dydžio šis sektorius, nežinoma, tačiau vienas „Linden Labs“ (ši bendrovė atsakinga už „Seconf Life“ gyvybingumą) darbuotojas kartą prasitarė, kad 30 proc. visų operacijų susijusios su seksu arba azartiniais žaidimais. Edwardas Castronova iš Indianos universiteto mano, kad seksas – didelės, jei ne didžiausios, visų ekonominių “Secon Life” sandorių dalies objektas. Tačiau iš pradžių vartotojai turi nupirkti savo avatarams genitalijas, nes be drabužių jie panašūs į plikas Barbės ir Keno lėles, priduria savaitraštis.
Augantis socialinių bendruomenių populiarumas taip pat vienaip ar kitaip susijęs su seksu. Dažnai tokiomis svetainėmis naudojamasi ieškant potencialių partnerių ir stengiantis atkreipti jų dėmesį. Gali būti, kad pornografijos svetainės išsėmė savo augimo galimybes, tačiau seksas internete potencijos nepraranda, tvirtina “Economist”.
