dviguba pilietybė

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo nepritarti Seime svarstomam projektui, kuris leistų dvigubą pilietybę emigrantų vaikaičiams. Seimas po pateikimo yra pritaręs Liberalų sąjūdžio atstovo Armino Lydeka pataisai, pagal kurią pasirinkti vieną iš dviejų pilietybių turėtų ne pirmoji, bet antroji ir vėlesnė emigracijoje gimusi karta, tai yra užsienyje gimusiųjų vaikai ir vaikaičiai.

Šiomis dienomis dvigubos pilietybės klausimas yra labai aktualus ir keliantis daug diskusijų. Vieni bijo, kad suteikus dvigubą pilietybę Lietuvą užplūs kitataučiai ir šalis nutaus, nebeliks tradicijų. Kiti baiminasi, kad Lietuvoje nepasikartotų Ukrainos scenarijus. Manoma, jog atvyks daug rusų tautybės žmonių ir gavę pilietybę įvykdys perversmą.

Seimas pradėjo svartyti Prezidentės pateiktas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti pilietybę asmenims, nusipelniusiems šalies valstybingumui ar stiprinantiems jos autoritetą, jeigu jie ir tapo kitos šalies piliečiais. Tačiau Nepriklausomybės akto signataras Virginijus Pikturna, praradęs lietuvišką pasą, kai įgijo JAV pilietybę, teigia nesinaudosiąs šia pataisa, net jeigu ji bus priimta.

  Referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų vykti su Seimo, o ne su savivaldos rinkimais, mano Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė.   „Manome, kad tikslinga tai būtų padaryti per Seimo rinkimus“, - trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė. Anot jos, tam pritaria ir koalicijos partneriai - premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas.

 Reikia rengtis referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, kito kelio nėra, antradienį sakė parlamento pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, sveikindama darbą pradėjusią Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisiją. „Visos frakcijos sutinka, kad Seimo nariai turi išsamiai aptarti, išdiskutuoti šį klausimą bei ruoštis referendumui, kuriame užduos tautai klausimą dėl pilietybės.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas antradienį spręs, ar imtis svarstyti Prezidentės teikiamas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išlaikyti dvigubą pilietybę valstybei ypatingai nusipelniusiems Lietuvos piliečiams. Pranešimas apie tai, kad Seimui Prezidentė teikia Pilietybės įstatymo pataisas sutapo su žinia, kad buvęs krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas turi JAV pilietybę, todėl mūsų šalies pilietybės neteks.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Žydrūnas Ilgauskas – tik dar vienas indikatorius paskatinęs jau daug metų Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl dvigubos pilietybės. Tiesa, teiginiai, kad krepšininkui bus atimta Lietuvos pilietybė, nes jis tapo Jungtinių Valstijų piliečiu, prasilenkia su teisybe, sako Konstitucinio Teismo pirmininkas.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pasveikino prezidentės siūlomas įstatymo pataisas dėl dvigubos pilietybės, tačiau pabrėžė, kad situacijai keisti iš esmės reikia koreguoti Konstituciją. Pagal prezidentės pataisas, ypatingų nuopelnų turintis Lietuvos pilietis išsaugotų lietuvišką pasą ir įgijęs kitos valstybės pilietybę.

Pasklidus žiniai, kad JAV pilietis Žydrūnas Ilgauskas gali netekti Lietuvos pilietybės, aukščiausi mūsų šalies vadovai suskubo imtis priemonių, kurios suteiktų galimybę garsiam lietuvių krepšininkui turėti dvigubą pilietybę. Tačiau prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamoms pataisoms, kuriomis ypatingų nuopelnų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams būtų įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę, dar turės pritarti Seimas. Kokios nuotaikos čia vyrauja, domėjosi naujienų portalo balsas.

Žiniasklaidai pranešus, kad Jungtinių Valstijų piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos pilietybės, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė pataisas, kuriomis ypatingų nuopelnų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams būtų įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia 24 teisės aktų projektus, tarp jų - siūlymas leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę šaliai ypač nusipelniusiems asmenims, jei jie tapo kitos šalies piliečiais. Tai numatoma prezidentės Seimui teikiamose Pilietybės įstatymo pataisose, trečiadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba. Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybės paprastai netenka.

Kristina Jackūnaitė, Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitę posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija kreipėsi į Seimą prašydama nerengti referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Šią savaitę planuotas politinių partijų sutarimo pasirašymas šiuo klausimu atidėtas neribotam laikui.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui rengti privalomąjį referendumą dėl mūsų šalies Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo ir dvigubos pilietybės įteisinimo. Už tai balsavo 74 parlamentarai, prieš 1, susilaikė 20.  Dabar nutarimo projektas bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gegužės 14 dieną.

Reda Gilytė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt 2014 m. gegužės mėn. kartu su prezidento rinkimais gali vykti ir referendumas dėl dvigubos pilietybės. Konstituciniam teismui (KT) paskelbus, kad dviguba pilietybė turi būti išimtimi, bet ne paplitęs reiškinys, parlamentarai nusiteikę skelbti referendumą ir taip pakeisti Konstituciją. Ir valdančiosios, ir opozicinės partijos teigia, kad jis gali būti sėkmingas.

Arūnas Vaikutis, LRT.lt Latvijos parlamento komisijose šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma gerokai išplėsti dvigubos pilietybės gavėjų gretas. Parlamentarai tikisi šias įstatymo pataisas priimti iki Joninių. Latvija kelią dvigubos pilietybės link pradėjo vos atkūrus Nepriklausomybę.

  Premjeras Algirdas Butkevičius sako besilaikantis nuomonės, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti tik retos išimtys, yra per griežtas. „Aš manau, kad per griežtas. Aš būčiau liberalesnis šitoje srityje“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams, paklaustas, ar Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl dvigubos pilietybės, jo nuomone, yra per griežtas, sakė Ministras Pirmininkas.

Daugiau kaip 40 pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių nariai viliasi, kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės, informuoja „Lietuvos žinios“. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, didžiausią užsienyje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybės neteko visi po 1990 metų kovo 11-osios svetur išvykę tautiečiai.

Didžiausia problema Lietuvoje yra ta, kad išparduodama žemė ir miškai, nes lietuviai yra žemdirbių ir girinių tauta – mano „Drąsos kelio“ kandidatas į Seimą, Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas. Jo oponentai – Liberalų Sąjūdžio iškeltas buvęs krepšininkas Linas Kvedaravičius ir socialdemokratė Irena Šiaulienė – su tuo nesutinka.

Tolimojoje Rusijos šiaurėje, už poliarinio rato esančiame Murmanske, lietuvių bendrija mini įkūrimo 20-metį Gyvendami tarp dvidešimt dviejų tautinių mažumų bendruomenių, tautiečiai stengiasi ne tik išsaugoti savo tapatumą, bet ir garsinti Lietuvos vardą, kuo plačiau pristatydami šalies kultūrą, išsaugotas tradicijas bei papročius. Šventė prasidėjo mišiomis prieš keliolika metų monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pastangomis pastatytoje katalikų bažnyčioje.

Dvigubos pilietybės klausimas vėl bus atnaujintas Seimo posėdžiuose. Siūloma įteisinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiais, kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, pasitraukę iš Lietuvos, kurių vienas iš tėvų ar senelių ar jie patys buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d. Tačiau dvigubos pilietybės priešininkai įspėja, jog tokio įstatymo siekimas kelia grėsmę tautiškumui.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės XIV-asis Seimas Lietuvos valdžios atstovams uždavė ne vieną nepatogų klausimą. Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė „Balsas.lt savaitei“ sakė esanti įsitikinusi, kad vienas svarbiausių užsienio lietuviams klausimų – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas.

Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė 68 metų Danguolė Navickienė, gyvenanti Los Andžele (JAV), sako pastebinti, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva. „Girdžiu gatvėje kalbant lietuviškai, žinau, kad tame mieste telkiasi didelė atvykėlių iš Lietuvos grupė, bet jie kažkodėl vengia įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių klausimų užsienio lietuviams – dvigubos pilietybės įteisinimas – anksčiau ar vėliau bus išspręstas teigiamai. „Žinoma, kad įvyks, tik kada, bus politinė valia.  Šiame Seime dar nebuvo, bet tai nereiškia, kad kitame  Seime irgi nebus. Lietuvos žmonės ir Seimas pradės suprasti, kad čia yra tautos tęstinumo klausimas.

Prieš pat  prezidentės Dalios Grybauskaitės kelionę į NATO susitikimą Čikagoje gegužės 17 dieną, ketvirtadienį, žmonės rinkosi prie Prezidentūros, taip protestuodami ir rodydami nepritarimą tą dieną įvykusiam Drąsiaus Kedžio dukros perdavimui motinai.

Rusijos centrinė rinkimų komisija sekmadienį atmetė radikaliosios opozicijos lyderio ir prieštaringo rašytojo Eduardo Limonovo prašymą leisti kandidatuoti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, praneša „RIA Novosti“. Komisija atmetė prašymą, nes E. Limonovą kaip nepriklausomą kandidatą remiančių piliečių grupė prie registracijos dokumentų nepridėjo patvirtinto jų susitikimo protokolo.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija nepritaria siūlymui surengti referendumą dėl Konstitucijos keitimo numatant didesnę dvigubos pilietybės galimybę. Jų manymu, pakaktų Seimo sprendimo. O artimiausiuose rinkimuose pasaulio lietuviai jau norėtų balsuoti internetu. Jie taip pat pasigenda mokymo priemonių bei metodikos, kaip mokyti kalbos lietuvius ar mišrių šeimų atstovus, kurie anksčiau niekada nekalbėjo lietuviškai.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė trečiadienį teigė suprantanti JAV lietuvių, ypač neseniai persikėlusių gyventi į JAV, baimę netekti Lietuvos pilietybės gavus JAV pilietybę, tačiau pabrėžė, kad reikia atskirti emocijas ir teisinius dalykus. „Viena yra teisinis dalykas, kita yra emocijos.

„Žmonių nepasitenkinimas politine sistema ir partijomis iškilęs ir subrendęs dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – tai nebaudžiamumas: tai naudojimasis padėtimi, monopolija, kai žino, kad nei įstatymai, nei politikai nebaus. Ir žmonėms, aišku, lieka nedaug galimybių kovoti už save“, – kalbėdama BTV laidoje „Karštas vakaras“ pripažino prezidentė Dalia Grybauskaitė. O vienas iš kelių, kuriuos renkasi nepatenkinti žmonės – tiesiog išsivaikščiojimas.

Gerokai užtrukę tvirtindami dienotvarkę, Seimo nariai balsų dauguma priėmė Pilietybės įstatymą su Prezidentės teiktais pakeitimais. „Už“ balsavo 65, „prieš“ – 21 ir susilaikė 40 parlamentarų. Svarstymai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė priimti įstatymą su Prezidentės pateiktais papildymais. Tuo tarpu  Užsienio reikalų komitetas siūlė atmesti veto ir priimti ankstesnį variantą.

Statistikos departamento duomenimis, spalį išvykimą iš Lietuvos deklaravo dviem tūkstančiais mažiau asmenų negu rugsėjį. „Atgavus nepriklausomybę, Lietuva pasidarė kaip rėtis – tauta byra į visas puses, nes sako, kad Airijoje ir Ispanijoje žolė žalesnė,“ - Čikagos dienraščio „Draugas“ puslapiuose polemizuoja JAV lietuvių bendruomenės tarybos narys Arvydas Barzdukas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip ir tikėtąsi, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą. Prezidentės teigimu, dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos. Ypač svarbiomis šalies vadovė vadina pataisas, kuriomis sprendžiamos užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų bei skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė greičiausiai vetuos įstatymą, įteisinantį masines dvigubos pilietybės dalybas, teigia portalo "Balsas.lt" šaltiniai prezidentūroje. D. Grybauskaitė trečiadienį su konstitucinės teisės specialistais ir žmogaus teisių ekspertais aptarė, ar Seimo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, įteisinančios dvigubą pilietybę ES ir NATO valstybių piliečiams, bei kitos šio įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją.

Viešojoje erdvėje vyksta „paskutiniai pasispardymai“ dėl dvigubos pilietybės – po kelerių metų diskusijų ir įvairių įstatymo variantų pagaliau pasiektas didžiausias kompromisas, dabar laukiantis Prezidentės verdikto. Tačiau praūžus diskusijų audrai lieka neaiškūs kertiniai principai ir Lietuvos vykdoma strategija, kuria vadovaujantis reikėtų pritarti arba nepritarti leisti antrosios Respublikos piliečiams įgyti kitos šalies pilietybę neprarandant gimtosios.

Seimas ketvirtadienį, po audringų diskusijų, pritarė dvigubą pilietybę, kaip masinį reiškinį, įteisinančiam įstatymui:  88 parlamentarai balsavo už, 8 prieš, 25 susilaikė. Seimui eilinį kartą svarstant dar vieną mėginimą įteisinti dvigubą pilietybę, jį atakavo visuomenininkų grupės. Prieš Antradienį žiniasklaida išplatino grupės visuomenės veikėjų pareiškimą dėl Pilietybės įstatymo pataisų.

LR Seimas mėgina priimti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta galimybė išlaikyti Lietuvos pilietybę visiems asmenims, tapusiems kitų ES ir NATO šalių piliečiais. Įstatymo pataisos svarstomos moralinio ir psichologinio spaudimo Seimui sąlygomis, pasitelkiant atvirą demagogiją, šiurkščiai iškraipant svarstomo klausimo esmę ir klaidinant visuomenę.

Jau daug kartų Seimas taisė Pilietybės įstatymą bandydamas išplėsti dvigubos pilietybės ribas. Pagaliau Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad eita klaidingu keliu. Vienintelė galimybė – referendumu pakeisti Konstitucijos straipsnį. Amoralu balsuoti už tokį įstatymą Justinas Karosas, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Kito varianto nei pakeisti Konstituciją aš nematau. Nebalsuosiu už tą įstatymą, kuris ignoruoja Konstitucijos nuostatas.

Žemosios Saksonijos parlamentas vadovu išsirinko 39 metų Britanijos pilietį Davidą McAllisterį. Vyriškis tapo jauniausiu Vokietijos federacinių žemių vadovu ir pirmuoju, turinčių antrą pilietybę. Kaip rašo „lenta.ru“, tai, kad vyriškio tėvas yra škotas ir D. McAllisteris turi abiejų valstybių pasus, netrukdo jam užimti politinių pareigų. Vyras yra valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos narys, tad tikimasi, jog jis tęs anksčiau pradėtas politikas. D. McAllisteris gimė Vakarų Berlyne.

Seimas išplėtė ratą asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pagal Seime svarstomą Pilietybės įstatymo projektą, dvigubą pilietybę galėtų turėti išvykusieji ir po 1990 m. kovo 11 d. - Nepriklausomybės atgavimo, jei yra lietuvių kilmės asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Liet...

Seime antradienį prasidėjo karštos diskusijos dėl Pilietybės įstatymo. Jame numatomas dvigubos pilietybės instituto įteisinimas. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Teigiama, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti ir Rusijoje bei Baltarusijoje gyvenantys lietuviai.Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai tikisi, kad kelerius metus svarstoma dvigubos pilietybės problema būtų kuo greičiau išspręsta.

Dubajus Izraelio piliečiams ketina sugriežtinti patekimą į emyratą, - praneša užsienio žiniasklaida. Šiuo metu visiems Izraelio piliečiams yra draudžiama patekti į Jungtinius Arabų Emyratus, įskaitant Dubajų. Tačiau siekdami apeiti draudimą daugelis izraeliečių naudojasi dviguba pilietybe. Įvažiuodami į šalį jie rodo alternatyvius pasus. Kaip bebūtų, ši praktika nuo šiol bus uždrausta.

Praėjusių metų lapkričio 13 dieną Konstitucinis teismas (KT) priėmė garsų nutarimą dėl pilietybės įstatymo. Nutarimas  sukėlė dideles pasipiktinimo ir  emocijų bangas, nes buvo suprastas kaip nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos piliečiams toliau bus draudžiama turėti dvigubą pilietybę.