Dabar nutarimo projektas bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gegužės 14 dieną.
Referendumui siūloma formuluotė: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta taip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.“
A. Paulauskas: pagaliau padėkime tašką 10 metų vykstančioms diskusijoms
Siūlymą įregistravęs Seimo Darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Paulauskas sakė, kad taip norima suteikti galimybę Lietuvos piliečiams referendumu apsispręsti dėl dvigubos pilietybės Lietuvos piliečiams.
„Šio nutarimo ir referendumo tikslas – išsaugoti Lietuvos piliečius, kurių daugiau kaip pusė milijono yra išvykę. Gyvendami įvairiuose pasaulio kampeliuose, jie kuria šeimas, mokosi, dirba, puoselėja lietuvybę, remia Lietuvą tiek finansiškai, tiek palaikydami ryšius. (...) Tačiau išgyvenę tam tikrą laiką kitoje šalyje ir galėdami tapti lygiateisiais tos valstybės piliečiais, jie negali to padaryti, nes praranda LR pilietybę arba ją įgiję praranda Lietuvos pilietybę“, – aiškino A. Paulauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kada žmonės, nenorėdami atsisakyti Lietuvos pilietybės ir dėl to negalėdami įgyti kitos šalies pilietybės, negali dirbti tam tikro darbo.
Pabrėžęs, kad šiuo metu dirbtinai nutraukiamas tokių žmonių ryšys su Lietuva, jis priminė, kad Seimas ne kartą bandė pakeisti padėtį, tačiau mūsų šalies Konstitucija numato tik itin retas išimtis, kai galima turėti dvigubą pilietybę, ir to sąrašo, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas (KT), plėsti negalima.
A. Paulauskas taip pat akcentavo, kad nuogąstavimai, jog Lietuvos pilietybę gaus nepageidautini asmenys, nepagrįsti, nes ir dabar „yra saugikliai, kad pilietis, kuris elgiasi prieš įstatymą, gali pilietybės netekti“, taip pat galima numatyti papildomų saugiklių, kurie sumažintų grėsmes valstybei.
Siūlydamas atsiklausti tautos, ar ji pritaria, kad būtų įteisinta dviguba pilietybė Lietuvos piliečiams, A. Paulauskas sakė, kad taip „pagaliau padėtume tašką jau 10 metų vykstančioms diskusijoms ir bandymams šią problemą spręsti“. Anot jo, referendumą rengti kartu su 2014 metų prezidento rinkimais siūloma dėl to, kad šiuose rinkimuose dalyvauja daug žmonių ir, tikėtina, kad referendumas tikrai įvyks. „Rengti referendumą kartu su prezidento rinkimais būsią ir pigiau“, – pabrėžė jis.
Opozicija bijo pralaimėti politines lenktynes
Diskusijoje dalyvaujantys parlamentarai abejojo dėl referendumui siūlomos formuluotės, o opozicijos atstovai, galima spėti, ypač sujudo dėl to, kad iniciatyva priklauso ne jiems. Parlamentarai Stasys Šedbaras, Eligijus Masiulis, Arvydas Anušauskas, priminę, kad politinėms partijoms atstovaujančios frakcijos yra sutarusios rengti bendrą dokumentą, 36 parlamentarų iniciatyvą pavadino lenktynėmis.
„Aš irgi norėjau pasirašyti po teikimu, bet tokios galimybės man nebuvo sudarytos“, – piktinosi E. Masiulis ir aiškino, kad reikalingas visų politinių partijų sutarimas. Jis teigė, kad šis klausimas neturėtų tapti lenktynių tarp politinių partijų taikiniu. Siūlydamas, jei po pateikimo parlamentarai siūlymui pritars, diskutuoti dėl formuluotės patikslinimo, jis taip pat sakė, kad iki to laiko reikia įteisinti ir balsavimą internetu, kad „išreikšti savo valią galėtų ir ta bendruomenės dalis, kuri yra išvykusi iš Lietuvos“.
Seimo narys Vytautas Matulevičius pareiškė, kad ilgą laiką politinės partijos vengė spręsti šį klausimą, o dabar turbūt jau iš tikrųjų prasideda lenktynės.
Patikslinti referendumui siūlomą formuluotę siūlė Seimo nariai Rima Baškienė, Julius Sabatauskas, Arimantas Dumčius. Pastarasis teigė, kad formuluotę tikslinti turėtų visų frakcijų atstovai. Parlamentaras Arvydas Anušauskas klausė, ar pataisos rengėjai svarstė, kaip tokį referendumą vertins šalys kaimynės. Tarsi neišgirdęs, kad A. Paulauskas jau atsakė į klausimą apie saugiklius, kurie neleis suteikti dvigubos pilietybės grėsmę valstybei keliantiems asmenims, jis klausė, kaip bus saugomasi grėsmės iš Rusijos.
Atsakydamas parlamentarui Stasiui Šedbarui, priminusiam, kad Seimo frakcijos yra pasisakiusios už bendro dokumento parengimą, jis sakė, kad „reikia svarstyti ne deklaracijas, o teisinius aktus, nes tai būtų greičiau ir produktyviau“.
Seimo narys Kazimieras Kuzminskas siūlomoje pataisoje įžvelgė tautinės nesantaikos kurstymą. Jis klausė, ar nebus antikonstituciška, jei kitos valstybės pilietis bus Lietuvos pilietis. A. Paulausko teigimu, kalbama tik apie Lietuvos piliečius. „O dėl kiršinimo – aš cituoju jūsų partijos lyderio pasisakymą“, – atsakė jis.
„Dėl to, kad jie išvažiavo, labiausiai kaltas Seimas“, – diskusijoje priminė Kęstutis Daukšys, siūlydamas galvoti, kaip naikinti priežastis, dėl ko žmonės išvažiuoja iš Lietuvos ir dėl ko iš esmės kilo dvigubos pilietybės klausimas.
Referendumo dėl Konstitucijos straipsnio, susijusio su dvigubos pilietybės suteikimu, idėją savo parašais parėmė 36 valdančiosioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai. Jie pabrėžė, kad galimybė turėti dvigubą pilietybę ypač svarbi kitų šalių pilietybę įgijusiems lietuvių kilmės piliečiams. Taip pat pabrėžiama, kad referendumas leis mūsų šalies piliečiams pareikšti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus išskirtinius atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime išaiškino, kad norint atsisakyti tokių griežtų apribojimų, visų pirma reikia keisti Konstitucijos nuostatas.
