Prezidentė Dalia Grybauskaitė greičiausiai vetuos įstatymą, įteisinantį masines dvigubos pilietybės dalybas, teigia portalo "Balsas.lt" šaltiniai prezidentūroje.
D. Grybauskaitė trečiadienį su konstitucinės teisės specialistais ir žmogaus teisių ekspertais aptarė, ar Seimo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, įteisinančios dvigubą pilietybę ES ir NATO valstybių piliečiams, bei kitos šio įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. Pasak nepanorėjusio viešai kalbėti prezidentūros atstovo, teisininkai vieningai teigė, jog įstatymo formuluotės nesuderinamos su Konstitucija.
Anksčiau tikėtasi, kad paaiškės, ar D. Grybauskaitė vetuoja prieštaringai vertinamą įstatymą, tačiau, pasak Prezidentūros pranešimo, „sprendimą dėl Pilietybės įstatymo Prezidentė priims artimiausiu metu, įvertinusi teisės ekspertų pastabas ir išvadas."
Pranešime taip pat teigiama, kad kvalifikuoti teisininkai ir mokslininkai šalies vadovei išsakė nuomonę dėl pataisyto Pilietybės įstatymo atitikimo Konstitucijai, taip pat kokiais teisiniais būdais galėtų būti išplėstos dvigubos pilietybės suteikimo galimybės, kokias pasekmes tai turėtų valstybės raidai, kaip atsilieptų emigracijos mastams, nuosavybės restitucijai, rinkimams.
„Visi ir be jokių išlygų privalome laikytis Konstitucijos. Pilietybės įstatymo pataisas, įteisinančias dvigubą pilietybę, Seimas priėmė abejodamas, ar jos neprieštarauja Konstitucijai, galutinį sprendimą palikdamas Prezidentei. Priimdama šį, Lietuvai ypatingai jautrų sprendimą, noriu turėti aiškų teisinį atsakymą ar naujos įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją", - anksčiau prieš susitikimą teigta Prezidentė kancenliarijos išplatintame pranešime.
Dvigubą pilietybę, kaip masinį reiškinį, įteisinęs įstatymas Seime priimtas lapkričio 4 dieną. Prezidentė turi apsispręsti - vetuoti jį ar pasirašyti. Tokios galimybės šalininkai teigia norį neatstumti šimtų tūkstančių emigrantų ir priekaištauja Konstituciniam Teismui (KT), po kurio išaiškinimo, paskelbto 2006 metų lapkričio 13 dieną, ir užvirė iki šiol vykstančios diskusijos, esą šis atėmė pilietybę iš daugybės žmonių.
Pasak KT pozicijos, negalimas toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Minėtu KT nutarimu, tuomet galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatos, leidusios turėti dvigubą pilietybę turėjusiems Lietuvos pilietybę iki okupacijos ir jų palikuonims bei lietuvių kilmės asmenims, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir toliau nebegalėjo būti taikomos.
Dvigubos pilietybės, kaip masinio reiškinio priešininkai atkerta, kad visi Lietuvos piliečiai, iki šio nutarimo turėję kitos valstybės pilietybę, toliau gali ją turėti, neprarasdami Lietuvos pilietybės. Be to, jų nuomone, nedera Lietuvos pilietybės palikti kaip beverčio priedo tiems, kurie, vaikydamiesi materialinės ar kitos naudos, renkasi lojalumą kitai šaliai.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, kurią ji išsakė iškart po Seimo balsavimo, klausimas dėl dvigubos pilietybės turėtų būti patikėtas tautai apsispręsti, t.y. reiktų rengti referendumą.
