Apie dvigubą pilietybę kalbamės su Marku Adamu Haroldu (dar žinomu kaip Markas Splinteris), prieš beveik dešimt metų emigravusiu iš Didžiosios Britanijos ir atvykusiu gyventi į Lietuvą. Šiuo metu pašnekovas turi dvi įmones Lietuvoje ir kandidatuoja į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius. Jis yra pirmas užsienio pilietis, dalyvaujantis savivaldos rinkimuose.
– Kokia tavo nuomonė dvigubos pilietybės klausimu?
– Manau, kad dviguba pilietybė Lietuvai būtų naudinga. Aš visiškai suprantu, bet man gaila, kad visi apie imigrantus kalbate kaip apie pavojų. Būtų įmanoma skelbti reklamą: atvykit į Lietuvą, dirbkit ir duosim pilietybę, nes jeigu statysit Lietuvą, tada valio! Ir, aš manau, daug žmonių atvyktų dėl to, nes tai tiesiog Europos svajonė, kaip ir Amerikoje. Manau, daug verslininkų atvyktų, nes jie žiūri į ekonomiką, jie nori kur nors kitur pradėti verslą, kaip ir aš. Tai būtų rimtas šansas padidinti ekonomiką. Niekas apie tai nekalba, nes gal neįsivaizduoja, kad įmanoma, jog užsienietis, kuris gyvena Anglijoje, kur viskas yra „absoliučiai puikiai“, atvyktų į Lietuvą. Tiesiog tai kai kam yra kosmosas.
– Lietuvoje baiminamasi, kad užsieniečiams suteikus dvigubą pilietybę į Lietuvą plūstelėtų daug rusų tautybės žmonių ir taip kiltų grėsmė Lietuvos valstybingumui. Kaip manai, ar tai yra grėsmė?
– Nenoriu įžeisti, bet sorry, tai yra nesąmonė – kad daug žmonių, kurie nori naikint Lietuvą, atvyktų, mokėtų mokesčius daug metų, kad galėtų prieš Lietuvą ką nors daryti. Suprantu, kodėl egzistuoja tokia baimė, bet įsivaizduok – ar tu pats važiuotum gyventi į ten kaip paslėptas teroristas ir lauktum, kol gausi balso teisę, ir tada griautum kitą tautą? Nemanau, kad daugumos žmonių gyvenime yra toks planas. Žmogus gyvena ten, kur jį myli, turi potencialo susirasti darbą, kur gyvenimas tiesiog saldus.
Pagal dabartinę teisę nepasakyčiau „atidarykim vartus visiems“. Dabar tiesiog būtų sąmoninga atverti vartus Europos Sąjungos šalių piliečiams. Nes jau yra teisinė bazė ir nesąmonė, kad to nepadarėm. Juk Europos Sąjunga beveik kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Ten juk gali gyventi bet kurioje valstijoje ir vis tiek turėsi balso teisę.
– Daugumai kils klausimas, kodėl tu nenori atsisakyti Didžiosios Britanijos pilietybės?
– Aš neturiu sau tikslaus atsakymo. Aš galiu paklausti, kodėl jums būtų sunku atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tiesiog taip yra. Tiesiog nenoriu. Atsakymas yra labai silpnas, bet ir labai stiprus. Ten aš gimiau, ten mano tėvai, mano seneliai. Karo metu mes kovojom prieš Hitlerį, o ne už. Ir aš nenorėčiau atimti galimybės iš savo vaikų pasirinkti Didžiosios Britanijos pilietybės. Kodėl jiems neturėtų būti galima pasirinkti Didžiosios Britanijos pilietybės dėl mano pasirinkimo? Man yra klausimas, ar atimti pasirinkimą iš vaikų?
– Kodėl nori Lietuvos pilietybės?
– Nes tiesiog aš jaučiu, kad pilietybė turi būti išduota tiems, kurie dirba valstybei ir valstybės gerovei. Arba ne valstybės, o respublikos. Truputėlį skiriasi respublika nuo valstybės. Aš esu už respubliką. Ir aš esu publika. Tai priimk mane į respubliką. Pagal lotynišką prasmę. Ir viskas. Juk senais laikais galėjai ateiti į Vilnių ir būti vilnietis, nors ne lietuvis. Man visiškai logiška, jei pagal gyvenamą vietą apibrėžtume, kas yra kas. Nes žmogus gyvena ten, o kur jis gimė – tik atsitiktinumas.
– Pats sakei, kad daug kitų šalių gyventojų, verslininkų atvyktų į Lietuvą. Kuo tau patinka Lietuva ir ką čia atradai?
– Nes čia yra emocija. Kaip verslininkas aš galėčiau žiūrėti į žemėlapį, tarkim, Europos, ir analizuoti, kaip vystosi ekonomika, koks sportas, religija, maistas ir t. t. vyrauja šalyje, ir tada pasirinkti. Ir gal tada pagal statistikas ir popierius pasirinkčiau fucking Estiją. Bet mano gyvenime atsitiko taip, kad atvykau į Lietuvą, o ne į Estiją. Man smagu ir aš pradėjau kurti naują gyvenimą Lietuvoje. Man tiesiog patinka būti tarp lietuvių. Būtų fucking osom, jeigu mes dviese prie šito stalo turėtumėm tą patį pasą, nes visi dirbam tai pačiai gerovei.
– Jeigu Lietuvos valstybei kiltų grėsmė, ką darytum?
– Kiekvienas pilietis, nepaisant pilietybės, gins savo turtą ir šeimą, savo gyvenimo supratimą. Dėl to pagal logiką, instinktyviai aš norėčiau ginti Lietuvą, nes Lietuvoje yra mano turtas, mano verslas, pusė mano šeimos gyvena čia. Tikrai nenorėčiau, kad fucking Putinas būtų mano buto savininkas. Velniop! Duok man ginklą. Tai jeigu aš taip galvoju, kodėl neduoti man dvigubos pilietybės? Teisė stoti į Šaulių sąjungą, teisė stoti į armiją, teisė turėti ginklą, uniformą. Gal tai – gera idėja? Ir jeigu jūs bijot, kad aš esu potencialus išdavikas, – tai duokit man pareigą neišduoti Lietuvos. O kas yra pareiga neišduoti Lietuvos? Tai yra Lietuvos pilietybė. Tai aš reikalauju pareigos neišduoti Lietuvos ir pareigos ginti Lietuvą.
Kadangi didžiausia baimė yra karas, tai ar nebūtų geriau duoti žmonėm daugiau ginklų, jeigu jie gyvena čia ir nori ginti Lietuvą? Manau, būtų geriau duoti jiems ginklą. O jeigu bijot paslėptų musulmonų ar rusų, kurie gautų ginklus ir šaudytų į Lietuvos kariuomenę, ar tikrai įsivaizduojat, kad tai įvyktų? Juk jau yra sukurta sistema apsisaugoti nuo tokių veiksmų ir nubausti. Net būdamas Lietuvos pilietis gali šaudyti, bet yra sistema, kuri apsaugo. Pilietybė nėra neliečiamybė. Atvirkščiai. Aš beveik neliečiamas be pilietybės, o gaudamas pilietybę aš gaučiau daug daugiau atsakomybės, daugiau pareigų, daugiau moralinių pareigų. Jums geriau duoti man pilietybę ir apriboti mano veiksmus, o ne neduoti man pilietybės ir duoti laisvę daryti bet ką (juokiasi).
– Su kokiomis problemomis susiduri neturėdamas Lietuvos pilietybės?
– Kas man nustatė verslo mokesčius, kas iš manęs paėmė pinigus? Seimas, „Sodra“, VMI, o aš negaliu balsuoti už „Sodros“, VMI keitimus, Grybauskaitę. Gaunasi disonansas, kad realiai įnešu šį tą ir galiu gauti pensiją iš „Sodros“, bet pagarbos nejaučiu jokios. Niekas nepasakė „ačiū“ iš valstybės, nieks nepasakė: „Moki mokesčius net neturėdamas balso teisės? Ačiū, Markai.“ Kaip būtų jums gyventi, mokėti mokesčius ir neturėti balso? Čia nėra mažas dalykas, bent jau man, demokratiškam ir mąstančiam apie demokratiją.
