donaldas tuskas

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sekmadienį nesugebėjo pasiekti susitarimo, kuriuo siekiama išlaikyti Jungtinę Karalystę Europos Sąjungoje, bet susitarė tęsti diskusijas kitą dieną. Abi pusės tikėjosi, kad susitikimas per darbo vakarienę premjero rezidencijoje suartins ES ir Londono pozicijas, Britanijai reikalaujant suteikti daugiau priemonių imigracijai kontroliuoti.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnai antradienį paragino Bendrijos valstybes laikytis savo įsipareigojimų, sprendžiant didžiausią pabėgėlių krizę pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo, nes kitaip Europai gresia „tektoninės permainos“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pabrėžė, kad negalima suversti atsakomybės kitiems, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši krizė kelia grėsmę pagrindiniams 28 valstybių Bendrijos pasiekimams.

Lenkijos konservatoriai („Teisė ir tesingumas”) švenčia dvigubą pergalę: per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus jie ne tik surinko daugiausia balsų, bet ir galės savarankiškai formuoti vyriausybę. Išsipildė partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio 2011 m. palinkėjimas lenkams - „Kad Varšuvoje būtų Budapeštas!“. Turint omenyje, kad Lenkija išrinko konservatyvųjį prezidentą Andrzejų Dudą, yra aišku, kad visas šalies valdymas pereina į konservatorių rankas.

Europos Sąjunga ir Turkija ketvirtadienį sudarė susitarimą dėl pabėgėlių srauto mažinimo, o incidentas, kai Bulgarijos pasieniečiai nušovė vieną afganą migrantą, patekusį į šalies teritoriją iš Turkijos, žymėjo naują pavojingą posūkį šioje krizėje. Mirtinas incidentas, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio įvykis per dabartinę Europos pabėgėlių krizę.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį mėgins rasti sprendinių besiplečiančiai migrantų krizei ir tarsis, kaip stiprinti diplomatinį spaudimą Turkijai, kad ji padėtų mažinti pabėgėlių iš Sirijos srautą. Viršūnių susitikime dėmesys bus sutelktas į pastangas bendradarbiauti su šalimis už ES sienų, kad būtų suvaldyta didžiausia tokio pobūdžio krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Lyderiai taip diskutuos galimybę sukurti saugią zoną karo krečiamos Sirijos šiaurėje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paragino Europos Sąjungą nustatyti Sirijoje neskraidymo zoną ir saugaus prieglobsčio teritoriją, vykstant deryboms dėl Europoje tebesiplečiančios migrantų krizės. Kalbėdamas po diskusijų Briuselyje R.T.Erdoganas sakė, kad Turkijai tenka pagrindinė šios krizės našta, ir spaudė ES imtis veiksmų prieš „valstybės remiamą terorizmą“ karo krečiamoje kaimyninėje šalyje.

 Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

Europos Sąjunga paskelbė apie kitą trečiadienį rengiamą neplanuotą ES šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti migrantų krizės reikalai ir nagrinėjama labai skirtinga reakcija į planus paskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių visoms bloko narėms. „Aš šaukiu papildomą (posėdį) trečiadienį rugsėjo 23 d. 18 val. (19 val.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad migrantų krizė, su kuria susidūrė Europa, yra dalis „egzodo“ iš karinių konfliktų krečiamų karštųjų taškų, kuris gali tęstis daug metų. „Dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus“, - sakė D.Tuskas, kalbėdamas Briuselyje įsikūrusiame Bruegelio (Breigelio) institute.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Praėjusį savaitgalį, kol Europos lyderiai savo dėmesį skyrė išeities iš Graikijos krizės paieškoms, Rusijos kariuomenė savavališkai atitraukė keliais šimtais metrų savo pačių nustatytus riboženklius į Gruzijos teritoriją. Tokiu būdu buvo faktiškai užgrobtas „BP“ priklausantis naftotiekis, praneša „The Guardian“. Oficialusis Tbilisis netrukus pareiškė protestą, apkaltino Maskvą pažeidus tarptautinę teisę.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

 Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pranešė, kad atšaukia EVT, o dėl finansinės pagalbos spręs tik euro zonos lyderiai. Anot jo, derybos vyks tol, kol bus susitarta su Graikija. Tai D.Tuskas pranešė savo „Twitter“ paskyroje. „Aš atšaukiau EVT šiandien. Euro zonos viršūnių susitikimas prasidės 16 val. (17 val. Lietuvos laiku) ir truks tol, kol mes užbaigsime derybas su Graikija“, - rašoma D.TUsko paskyroje.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pareiškė esantis „užtikrintas“, kad su euro zonos lyderiais pavyks suderinti naują sutartį dėl finansinės pagalbos skolų prislėgtiems Atėnams iki galutinio termino šios savaitės pabaigoje, nes priešingu atveju šaliai grėstų pasitraukimas iš euro zonos. „Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“, – A. Tsipras sakė Europos Parlamento nariams Strasbūre.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

 Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad naujieji reformų pasiūlymai, kuriuos kairioji Graikijos vyriausybė pateikė prieš prasidedant viršūnių susitikimui ir kurie gali būti naudingi susitarimui pasiekti, yra pirmieji per kelias savaites realūs Atėnų žingsniai į priekį.

Graikija nenori daugiau jokios pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sekmadienį, viršūnių susitikimo, kuris gali nulemti šios šalies iškritimą iš euro zonos, išvakarėse, pareiškė valstybės ministras Nikas Papas. „Aš esu vienas tų, kurie mano, kad TVF neturėtų būti Europoje. Viliuosi, kad mes rasime sprendimą be jo dalyvavimo“, – sekmadienį dienraščiui „Ethnos“ sakė N.Pappas, kuris yra artimas premjero Aleksio Cipro sąjungininkas.

Atėnai pareiškė tebeturintys vilties paskutinę minutę pasiekti susitarimą, kuris leistų išvengti Graikijos bankroto, kai susirūpinę graikai šlavė savo santaupas iš šalies bankų, artėjant naujam derybų etapui. „Tie, kas investuoja į krizės ir baimės scenarijus, pasirodys klydę“, – sakoma premjero Aleksio Cipro biuro pranešime, nors buvo paskelbta, kad Graikijos bankai buvo priversti vėl pasiskolinti iš Europos centrinio banko (ECB), siekdami užtikrinti savo likvidumą.

 Keturi Lenkijos ministrai ir parlamento pirmininkas trečiadienį atsistatydino per netikėtą pertvarką valdžios viršūnėse, kurią išprovokavo aukštų pareigūnų pasiklausymo skandalas. Tai įvyko likus vos keturiems mėnesiams iki visuotinių rinkimų, po kurių, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, į valdžią gali grįžti konservatyvi opozicija.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradės įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurį temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.

Antrasis pasaulinis karas tapo didžiausia XX amžiaus tragedija ir pamoka visai Europai. Greičiausiai dauguma sutiks su tokiu teiginiu. Tačiau šio karo diskursas (arba tiksliau – skirtingi pasakojimai apie jį ir jo vertinimas) yra aktualus ir šiandien. Ką tik buvo paminėtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-metis. Dalis Europos lyderių sutiko šią sukaktį gegužės 8 dieną Lenkijoje, Vesterplatėje.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture pralaimėjo menkai žinomam 42 metų Europos Parlamento nariui, sukeldamas didžiausią sukrėtimą šalies vidaus politikoje per daug metų. Komunistinių laikų disidentas viešosios nuomonės apklausose ilgą laiką buvo tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių politinių lyderių, todėl manyta, kad sekmadienį jis nesunkiai surinks daugiau nei 50 proc.

Vokiečių žurnalistas Jürgenas Rothas netiki oficialia lenkų lėktuvo Smolenske tragedijos versija, kuria remiantis ji įvyko dėl pilotų klaidos. Savo naujojoje knygoje „Po spynomis paslėpta byla S: Smolenskas, MH17 ir Putino karas Ukrainoje“ jis tikina, kad lenkų prezidentas Lechas Kaczyńskis ir dar 95 keleiviai buvo nužudyti. Su Vokietijos leidiniu „Bild“ kalbėjęs žurnalistas dėl tragedijos apkaltino Rusijos saugumo tarnybą.

Žinių radijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pranešus, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį iš esmės sutarė iki metų pabaigos pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis nurodo, kad tai yra tik ketinimų protokolas, dar kartą suformuluota ES pozicija.

  Europos vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai galios tol, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai. Apie tai informavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kitų šalių lyderiai, vėlų ketvirtadienio vakarą posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje.

ES lyderiai, atrodo, bus linkę palikti sankcijas Rusijai iki visiško Ukrainos paliaubų sutarties įsigaliojimo, ketvirtadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel perspėjus, kad per anksti mažinti spaudimą Maskvai būtų klaida. ES vyriausybės iki šiol nesutarė, ar pratęsti šias sankcijas, kurių terminas baigiasi liepos mėnesį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas tariasi su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais dėl pasiūlymo susieti Rusijai paskelbtas Europos Sąjungos sankcijas susieti su visišku Ukrainos taikos plano įgyvendinimu, trečiadienį pranešė vienas aukšto rango Bendrijos pareigūnas.

Europos Sąjunga neturėtų eiti į kompromisus su Rusija dėl sankcijų, kurios jai taikomos dėl krizės Ukrainoje. Tai pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Pirmadienį keliose žiniasklaidos priemonėse paskelbtame interviu D. Tuskas sakė, kad jei sankcijos Maskvai būtų atšauktos anksčiau, nei Ukraina atgaus savo sienų su Rusija kontrolę, tai galėtų pakenkti Bendrijos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

Vakarų šalių lyderiai antradienį pasisakė už ryžtingą tarptautinės bendrijos reakciją į bet kokius Ukrainos rytuose paskelbtų paliaubų pažeidimus, didindami spaudimą Rusijai dėl jos vaidmens kaimyninėje valstybėje vykstančiame konflikte.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) rengia vaizdo konferenciją su Europos lyderiais, norėdamas aptarti jų pastangas siekiant taikos Ukrainoje ir kitus tarptautinio saugumo klausimus.

Nejauki tyla tvyrojo prie Europos Sąjungos viršūnių susitikimo stalo, kai Graikijos naujasis premjeras baigė savo kalbą, kurioje aiškino kitiems Bendrijos lyderiams apie griežto taupymo politikos kuriamas socialines problemas, o ši akistata tikriausiai žymėjo pradžią intensyviose diplomatinėse pastangose išvengti naujo finansinio chaoso dėl Atėnų skolų krizės.

Europos Sąjunga ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad jai grės tolesnės sankcijos, jeigu nebus laikomasi Minske pasirašyto naujo Ukrainos taikos susitarimo. Tai nurodė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Diskusijos buvo sutelktos į tai, kaip paremti sutarties įgyvendinimą, – jeigu tai nepadės, nedelsime imtis būtinų žingsnių“, – sakė D. Tuskas per spaudos konferenciją po neformalaus ES viršūnių susitikimo.

  Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį Briuselyje pasakė, kad paliaubų Ukrainos rytuose susitarimą, pasirašytą Minske, bus sunku įgyvendinti.   „Derybos Minske buvo sunkios, ir jų įgyvendinimo procesas bus sunkus“, – sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku.

Praėjus 70-čiai metų po Aušvico išvadavimo senstantys išgyvenusieji ir aukštus postus užimantys asmenys antradienį susirinks šioje Holokausto sinonimu tapusioje vietoje pagerbti aukų ir skelbti pavojaus dėl naujos antisemitizmo bangos.

Labiausiai Rusijos politiką kritikuojančios Europos Sąjungos (ES) narės, tarp jų Lietuva ir Lenkija, pirmadienį ragino griežtinti sankcijas Maskvai reaguojant į naują prorusiškų separatistų puolimą Ukrainos rytuose, bet Bendrijos politikoje itin didelę įtaką turinti Vokietija laikėsi atsargesnės pozicijos. ES ketvirtadienį planuoja surengti skubų užsienio reikalų ministrų susitikimą po to, kai šeštadienį separatistai raketomis apšaudė strategiškai svarbų Azovo jūros uostamiestį Mariupolį.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Įtakingi Europos Sąjungos (ES) veikėjai pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai, kai savaitgalį vėl suintensyvėjo smurtas rytų Ukrainoje, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas išpeikė „nuolaidžiavimo politiką“ Maskvos atžvilgiu ir kvietė vadovautis „šaltais faktais, o ne iliuzijomis“. To buvusio Lenkijos premjero pareiškimo, šeštadienio vakarą paskelbto socialiniame tinkle „Twitter“, kalba priminė padėtį Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir perteikė tiek aštrų Rusijos prezidento V...

 Trečiadienį Vilniuje surengtas oficialus euro įvedimui pažymėti skirtas renginys, į kurį Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kvietimu atvyko Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis ir kiti aukšti euro zonos šalių bei ES institucijų atstovai. Pristatydamas euro įvedimo procesą Lietuvoje, premjeras pasidžiaugė, kad Vyriausybei pavyko sėkmingai įgyvendinti šį užsibrėžtą tikslą.

Siekdama konflikto Ukrainoje sprendimo, Europos Sąjunga (ES) turi laikytis tvirtos ir nuoseklios strategijos Rusijos atžvilgiu, trečiadienį Vilniuje pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Nerasime ilgalaiko sprendimo Ukrainai be tvirtos, nuoseklios ir vieningos Europos strategijos Rusijos atžvilgiu“, - žurnalistams sakė D.Tuskas po susitikimo su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

 Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį dalyvaus Paryžiuje solidarumo mitinge, rengiamame po išpuolio prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir įkaitų dramos dviejose vietose – šiauriau Paryžiaus ir rytinėje sostinės dalyje – košerinėje parduotuvėje, pranešė penktadienį D.Tusko atstovas.

Sausio viduryje Lietuvoje lankysis naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, D.Tuskas dalyvaus sausio 14 dieną Valdovų rūmuose vyksiančiame euro įvedimui pažymėti skirtame renginyje. Sausio 15 dieną Vilniuje numatomas D.Tusko susitikimas su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite, BNS nurodė prezidentės spaudos tarnyba. Buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai perėmė nuo praėjusių metų gruodžio.

Naujasis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį paragino Rusiją pasitraukti iš Ukrainos rytų; tai padaryta jiedviem kalbantis telefonu pirmąją D.Tusko tarnybos šiame poste dieną.

Lenkas Donaldas Tuskas pirmadienį perima pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai, tapdamas pirmuoju žmogumi iš buvusių komunistinių Rytų, kuris užims šį vieną svarbiausių postų Briuselyje ir turės gaivinti ekonomiką bei bendrauti su Rusija. 57 metų tiesiakalbis Lenkijos ekspremjeras su veriančiomis mėlynomis akimis žada būti kontrastas Hermanui Van Rompuy (Hermanui Van Rompėjui) – darbą baigiančiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir pirmajam šiame poste dirbusiam žmogui.

Varšuva išstumta iš žaidėjų, turinčių įtakos krizės Ukrainoje suvaldymui. Taip mano ne vienas lenkų politikos apžvalgininkas. Rytų Europos klausimų ekspertės Marios Przełomiec (Marijos Pšelomiec) nuomone, postūmį tam suteikė triukšmas dėl Lenkijos parlamento spikerio nesuvaldyto liežuvio.

Roman Jakovleskij / geopolitika.lt Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti.