Atvykęs į Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą, kuriame daugiausiai dėmesio buvo skirta Graikijos ir migracijos krizėms, D.Cameronas sakė, kad jis žymi „reikšmingą gairę“ Britanijos pastangose iš naujo derėtis dėl ryšių su Europos Sąjunga, ruošiantis referendumui, kurį premjeras yra pažadėjęs surengti iki 2017 metų pabaigos.
Europos lyderiai D.Camerono pasiūlymus svarstė tik kelias minutes per savo vakarienę, padarę pertrauką įtemptose diskusijose dėl migrantų antplūdžio, ir galiausiai sutiko pereiti į tolesnį etapą šiame procese.
„Naktis buvo ilga, o mes aptarėme kai kurias labai svarbias temas, bet labiausiai džiaugiuosi, kad Britanijos reformų, pakartotinių derybų ir referendumo, kurį ketiname surengti, procesas dabar jau tinkamai vyksta“, – D.Cameronas sakė po susitikimo.
„Žmonės man visuomet sako, kad tokie dalykai neįmanomi, kad niekada jų nepavyks pasiekti. Ką gi, mes dar kartą įrodėme, kad visa tai pasieksime. Pradėjome tą procesą, ir jis vyksta“, – pažymėjo Britanijos lyderis.
Britanija tikisi surengti nuodugnias technines derybas po plačių diskusijų, kurias D.Cameronas pastaruoju metu rengė su kitų 27 ES šalių lyderiais.
Manoma, kad viršūnių susitikimo baigiamajame komunikate, kuris bus paskelbtas penktadienį, šis klausimas bus tik trumpai paminėtas.
ES lyderiai šiuo metu yra sutelkę dėmesį pastangoms išlaikyti Graikiją euro zonoje ir sustabdyti migrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos antplūdį, todėl reikšmingos derybos dėl Britanijos pageidaujamų reformų turės palaukti.
Vis dėlto Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo, kad bus svarstomi tik tokie pakeitimai, kurie būtų „saugūs“ Europai.
„Britanijos premjeras išdėstė savo planus dėl ... referendumo, todėl dabar bus pradėtos diskusijos dėl pakartotinių derybų su Jungtine Karalyste. Tai pirmas žingsnis ilgesniame procese“, – sakė buvęs Lenkijos premjeras.
„Viena turi būti aišku iš pat pradžių: Europos Sąjungos fundamentalios vertybės nebus parduodamos ir dėl jų nebus deramasi. Mes turėtume apsvarstyti Britanijai rūpimus dalykus, bet tik tokiu būdu, kuris bus saugus visai Europai. Grįšime prie šios temos gruodį“, – nurodė D.Tuskas.
EVT sutarė, kad dėl pabėgėlių paskirstymo konkrečioms šalims bus nuspręsta iki liepos pabaigos
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje sutarta per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis perkelti 40 tūkstančių pabėgėlių.
Konkrečioms šalims narėms skiriamas pabėgėlių skaičius bus nustatytas remiantis savanoriškais įsipareigojimais ir solidarumo raktu, kurį iki liepos pabaigos sutars ES Vidaus Reikalų Taryba, penktadienį pranešė Lietuvos prezidentūra.
Iki penktadienio paryčių posėdžiavę ES šalių vadovai sutarė, kad ES migracijos politika turi pirmiausia duoti aiškų signalą, kad nelegali migracija ir prekyba žmonėmis nebus toleruojama. Sutarta nuosekliai didinti pajėgumus kovoje su nelegalia migracija, bendradarbiaujant su tranzito ir pabėgėlių kilmės šalimis, daugiau dėmesio skiriant išorinių ES sienų apsaugai, prekeivių žmonėmis tinklų naikinimui, pabėgėlių grąžinimo ir readmisijos politikai.
Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuva per dvejus metus galėtų savanoriškai priimti iki 250 prieglobsčio prašytojų.
Kiekviena šalis už perkeliamus asmenis gautų finansavimą iš ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Už vieno pabėgėlio perkėlimą priimančiai valstybei būtų mokama 6 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Prezidentūros pranešime taip pat pažymima, kad iš ES struktūrinių fondų 2014-2020 metais Lietuvai skirta 10,8 mln. eurų prieglobsčio sistemos plėtrai ir pabėgėlių integracijai bei grąžinimui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
