Šio svarbaus renginio, kuriame turi dalyvauti ir grupė valstybių vadovų, išvakarėse garsios žydų organizacijos susirūpinimą dėl smurto prieš žydus šiuolaikinėje Europoje atkartojo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Holivudo magnatas Stevenas Spielbergas (Stivenas Spilbergas).
Europa yra „priartėjusi prie“ naujo žydų egzodo, per forumą dėl Holokausto Čekijos sostinėje Prahoje sakė Europos žydų kongreso vadovas Moshe Kantoras (Mošė Kantoras).
„Džihadizmas yra labai arti nacizmo. Galima net sakyti, kad tai du to paties blogio veidai“, – pridūrė jis.
A.Merkel savo ruožtu sakė, jog „gėda“, kad žydai Vokietijoje patiria įžeidimus, grasinimus ar smurtą. Kanclerė pirmadienį buvo prisidėjusi prie Holokaustą išgyvenusių žmonių, kurie Berlyne minėjo 70 metų nuo tos dienos, kai sovietų Raudonoji armija išvadavo Aušvicą.
S.Spielbergas atkreipė dėmesį į tai, ką pavadino „didėjančiomis pastangomis išvaryti žydus iš Europos“ šiame žemyne didėjant antisemitizmui, kurį akcentavo anksčiau šį mėnesį įvykdyta kruvina islamistų ataka prieš košerinio maisto parduotuvę Paryžiuje.
S.Spielbergas, kuris už dramą apie Holokaustą „Šindlerio sąrašas“ (Schindler's List) yra gavęs „Oskarą“ ir kuris yra įrašęs 58 tūkst. išgyvenusiųjų liudijimus, su šimtais šių žmonių, kurių dauguma jau yra vyresni nei 90 metų, susitiko Krokuvoje Pietų Lenkijoje.
Tas susitikimas įvyko prieš antradienio ceremonijas buvusioje Aušvico-Birkenau stovykloje netoliese esančiame Osvencime.
Putinas nedalyvaus
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus pagrindiniame Aukšvico išvadavimo metinių renginyje, kuris organizuojamas vykstant karui Ukrainoje.
Lenkija yra tarp šalių, garsiausiai kritikuojančių Rusijos veiksmus kaimyninėje Ukrainoje, kur Maskva pernai kovą, ukrainiečiams nušalinus savo tuometinį Kremliaus remiamą prezidentą, aneksavo Krymą. Be to, NATO kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginkluotę į pagalbą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose. Šis karas jau pareikalavo mažiausiai 5 tūkst. gyvybių.
Rytų Ukrainos separatistams atnaujinus savo puolimą, buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris dabar pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimams, savaitgalį perspėjo, kad negalima „nuolaidžiauti“ Rusijai.
Turėdama omenyje pasekmes vidaus politikos srityje, Lenkija nenusiuntė visapusiško diplomatinio kvietimo V.Putinui, sakė šaltiniai. Vietoje Rusijos lyderio dalyvaus jo administracijos vadovas Sergejus Ivanovas.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka turi dalyvauti, kaip ir Prancūzijos bei Vokietijos prezidentai Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas). Per ceremonijas Aušvice, kuris dabar yra paverstas muziejumi, bus sakomos maldos, dedami vainikai.
F.Hollande'as atvyksta praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai islamistai Paryžiuje per atakas satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinio maisto parduotuvėje nužudė 17 žmonių.
Tarp žuvusiųjų per tas atakas yra keturi Prancūzijos žydai – naujausios pastarojo meto išpuolių prieš žydus Europoje aukos.
Metinių minėjime taip pat turi dalyvauti Belgijos ir Nyderlandų karališkieji asmenys, daugiau kaip dešimt prezidentų ir premjerų iš viso pasaulio.
Žemesnio rango atstovus, be Rusijos, atsiųs Jungtinės Valstijos ir Izraelis.
Vatikanui atstovaus Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) – buvęs velionio popiežiaus, šventojo Jono Pauliaus II padėjėjas.
Liudininkų lieka vis mažiau
Minėjime taip pat dalyvaus Celina Biniaz (Selina Binias), elegantiška 83 metų moteris, kuri buvo tarp 1 200 žydų, pabėgusių iš Aušvico pagal garsųjį Oskaro Schindlerio (Oskaro Šindlerio) sąrašą.
Būdama dar vaikas, ji išėjo iš mirties stovyklos dirbti netoliese veikusiame vokiečių pramonininko fabrike.
„Taip norėčiau, kad jie išspręstų tą problemą Artimuosiuose Rytuose, nes tikiu, kad ji tikrai veikia tai, kas vyksta dėl antisemitizmo visoje Europoje“, – sakė C.Biniaz, kuri atvyko iš Kalifornijos.
„Iš musulmonų buvo atimtos pilietinės teisės, o jų jaunimas neturi vilčių dėl ateities, tad jie apimti nevilties ir jiems atrodo žavu prisidėti prie tokių dalykų kaip ISIS („Islamo valstybė“)“, – sakė ji.
Šio antradienio ceremonija Pietų Lenkijoje esančiame Osvencime gali būti paskutinis metinių minėjimas, kuriame dalyvauja daug liudininkų. Jauniausi iš jų dabar eina aštuntą dešimtį metų.
Atvykti turi maždaug 300 jų – gerokai mažiau nei 1 500 anuometinių įvykių liudininkų, dalyvavusių metinių minėjime prieš 10 metų, kai buvo atvykęs ir Rusijos lyderis V.Putinas.
88 metų liudininkui Davidui Wisniai (Davidui Visniai) sugrįžimas į Aušvicą pirmą kartą sukėlė košmarus. „Praėjusią naktį miegodamas ... čia susapnavau baisų sapną, pabudau, pažvelgiau pro langą ir man pasirodė, kad vėl esu Birkenau, 14-ajame korpuse, kur pradėjau 1942-aisiais“, – sakė jis žurnalistams prieš antradienio ceremonijas.
Bomba būtų padėjusi
Aušvicas-Birkenau – nacių Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio genocido plano prieš Europos žydus, vadinamojo galutinio sprendimo, dalis – tuomet okupuotame Pietų Lenkijos Osvencimo mieste veikė nuo 1940 metų birželio iki 1945 metų sausio.
Iš daugiau kaip 1,3 mln. čia kalintų žmonių dujų kamerose ar nuo bado, išsekimo bei ligų mirė maždaug 1,1 mln., daugiausia – Europos žydai.
Bendrai naciai išžudė 6 mln. Europos žydų, kurių prieš karą buvo 11 milijonų.
Istorijos duomenys rodo, kad iki 1942 metų Lenkijos pasipriešinimas pateikė sąjungininkams ir žydų bendruomenės lyderiams Jungtinėse Valstijose pirmuosius detalius pranešimus apie Holokaustą.
Tačiau dėl neaiškių priežasčių nei Vašingtonas, nei Londonas nesiėmė veiksmų prieš šešias mirties stovyklas, kurias naciai įsteigė okupuotoje Lenkijoje.
„Debatai dėl to, kodėl sąjungininkai nebombardavo tiekimo į Aušvicą linijų, lieka nebaigti“, – pirmadienį Krokuvoje sakė anų įvykių liudininkas Marcelas Tuchmanas (Marselas Tuchmanas).
„Ar už to slypėjo kokia nors piktavališka priežastis, ar tai buvo tiesiog taktika, tai, kad jie nenorėjo nukreipti savo oro pajėgų, lieka neaišku“, – sakė šis 93 metų vyras ir pridūrė: „Nedidelė bomba tinkamoje vietoje – tai būtų tikrai padėję“.
Tuo tarpu Europos žydai perspėja dėl stiprėjančios užslėptos antisemitizmo srovės, kurią kursto pyktis dėl Izraelio politikos Artimuosiuose Rytuose ir socialinė įtampa dėl tokių klausimų kaip imigracija, nelygybė ir ekonominės problemos, prisidėjusi prie kraštutinių dešiniųjų politinių judėjimų iškilimo.
D.Wisnia, kuris vaikystėje dainavo Varšuvos didžiosios sinagogos – nacių susprogdintos 1943-iaisiais – chore, o per antradienio ceremoniją giedos hebrajišką maldą, pirmadienį sakė, kad Holokausto „žmogaus protui beveik neįmanoma įsivaizduoti“.
„Meldžiuosi Dievui, kad mes, kaip žmogiškos būtybės, galėtume iš to kai ko pasimokyti“, – sakė jis.
S.Spielbergas, pirmadienį Krokuvoje kalbėdamasis su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, sakė: „Jei šiandien esi žydas, iš tiesų, jei esi bet koks žmogus, tikintis religijos laisve, žodžio laisve, raiškos ... laisve, tu žinai, kad kaip ir daugelis kitų grupių, mes vėl susiduriame su amžinais netolerancijos demonais“.
Režisierius išreiškė viltį, kad antradienio minėjimas bus tam tikras perspėjimas ateities kartoms.
Antisemitinių aktų pernai Prancūzijoje padaugėjo dvigubai, sako žydų organizacija
Antisemitinių aktų 2014 metais Prancūzijoje padaugėjo dvigubai, o labiausiai daugėjo su fiziniu smurtu susijusių aktų, antradienį paskelbė pagrindinė šalies žydų organizacija.
Kaip nurodo CRIF, 2014 metais buvo užregistruotas 851 antisemitinis aktas, o 2013-aisiais – 423 tokie aktai. Fizinio smurto aktų skaičius padidėjo iki 241 nuo 105.
Šie skaičiai buvo paskelbti pasaulio lyderiams atvykus į Lenkiją paminėti 70-ųjų Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinių ir mažiau nei trys savaitės po išpuolio, kai islamistas košerinio maisto parduotuvėje Paryžiuje nušovė keturis įkaitus žydus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
