To buvusio Lenkijos premjero pareiškimo, šeštadienio vakarą paskelbto socialiniame tinkle „Twitter“, kalba priminė padėtį Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir perteikė tiek aštrų Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikos pasmerkimą, tiek neseniai Europos Sąjungoje vykusius svarstymus, kad galbūt reikėtų sušvelninti sankcijas Maskvai.
„Ir vėl nuolaidžiavimas skatina agresorių imtis didesnių smurto veiksmų. Laikas sustiprinti mūsų politiką remiantis šaltais faktais, o ne iliuzijomis“, – D.Tuskas parašė žinutėje, paskelbtoje po pokalbio su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, reaguodamas į šeštadienį įvykdytą 30 žmonių gyvybių nusinešusią raketų ataką pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.
Šis komentaras rodo, kad D.Tuskas, tapęs ES prezidentu praeitą mėnesį, nėra linkęs tyliai veikti užkulisiuose kaip jo pirmtakas belgas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) ir atrodo aiškiai nusistatęs prieš Bendrijos vidaus debatus dėl galimos švelnesnės politikos Rusijos atžvilgiu.
D.Tuskas, kuris aštriai kritikuodavo Rusiją būdamas Lenkijos premjeru, šiuos komentarus paskelbė tuojau po to, kai Latvija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungai, perspėjo, kad Maskvai gali būti paskelbtos naujos sankcijos, ir paragino surengti Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.
ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) savo „Twitter“ žinutėje nurodė, kad „dirba šiuo klausimu“. Italė diplomatė, kuri praeitą savaitę buvo sukritikuota „vanagų“ dėl ES vyriausybėms išplatinto dokumento, kuriame buvo siūloma apsvarstyti galimybes pagerinti ryšius su Rusija, sakė, kad smurtas Ukrainoje „neišvengiamai ves į tolesnį grėsmingą santykių tarp ES ir Rusijos pablogėjimą“.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, kuris anksčiau mėgino atgaivinti paliaubas, dėl kurių pernai rugsėjį buvo susitarta Minske, pasisakė tiesmukiau.
„Separatistų ataka Mariupolyje pažeidė Minsko susitarimus, – jis rašė savo „Twitter“ žinutėje. – Rusija visiškai atsakinga už jų sustabdymą, jeigu (nenori sulaukti) tolesnės izoliacijos ir sankcijų.“
Tačiau 28 ES šalių požiūriai į sankcijų politiką skiriasi, ir neaišku, ar bus pasiektas bendras sutarimas didinti spaudimą Maskvai. D.Tusko vaidmuo šiame procese – skatinti ES lyderius priimti vieningą sprendimą.
Paklaustas, ar ES prezidentas „nuolaidžiavimą“ Rusijai prilygina Vakarų šalių lyderių pataikavimui nacistinei Vokietijai prieš Antrąjį pasaulinį karą, D.Tusko atstovas sakė: „Ta žinutė yra reakcija į naujausią rimtą kautynių eskalavimą ... Deja, šis eskalavimas rodo, kad mūsų politika vis dar nėra veiksminga, siekdama savo tikslo – tai yra, taikaus politinio sprendinio.“
„Šis eskalavimas taip pat sudaro perspektyvą praeitos savaitės debatams dėl galimo reangažavimosi su Rusija. Dėl tokio eskalavimo reikės peržiūrėti ES politiką Rusijos atžvilgiu. Ta žinutė iš anksto nenustato nuomonės apie tokio peržiūrėjimo rezultatus.“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
