donaldas tuskas

Britanija trečiadienį pirmąsyk pajuto, ką reikštų nutraukti ryšius su Europos Sąjunga, kai Bendrijos lyderiai susirinko be premjero Davido Camerono ir perspėjo Londoną, kad jis privalo priimti ES perskirstomus migrantus, jeigu nori išsaugoti prieigą prie bloko laisvosios prekybos zonos.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį Briuselyje surengs derybas su Škotijos pirmąja ministre Nicola Sturgeon, kuri pareiškė, kad yra pasiryžusi ginti Škotijos vietą Europos Sąjungoje po referendume Jungtinės Karalystės priimto sprendimo trauktis iš Bendrijos. Susitikimas įvyks apie 17 val. (18 val.

Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Europos Sąjunga rugsėjo mėnesį surengs susitikimą Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kuriame bus svarstoma Bendrijos ateitis po to, kai Britanija nusprendė iš jos pasitraukti. Kalbėdamas Briuselyje D.Tuskas sakė, jog blokas negalės pradėti derybų dėl Britanijos išstojimo tol, kol britų vyriausybė pati oficialiai nepaskelbs apie savo ketinimą pasitraukti. Tai yra „vienintelis teisėtas būdas“, pareiškė jis.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“. Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“. Diena po balsavimo Kad ir ko...

  Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ketvirtadienį tvirtino, kad Europos Sąjunga (ES) nežus, jei Didžioji Britanija birželio 23-iosios referendume balsuos už išstojimą iš Bendrijos, bet pažymėjo, kad pamokas reikia išmokti.   Šios pastabos pareikštos tokiu metu, kai dvi naujos nuomonių apklausos parodė, kad dauguma britų rinkėjų per referendumą, kuris rengiamas po savaitės, būtų už pasitraukimą iš Bendrijos.

Baltijos šalys, kaip ir visada, aktyviausiai priešinasi sankcijų Rusijai dėl krizės Ukrainoje atšaukimui, nors ES ir Vokietijoje pasigirsta vis daugiau balsų, pasiruošusių bent jau jas sušvelninti, cituojamas Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vokiečių leidinyje „Sueddeutsche Zeitung“. Šiomis dienomis vykusiame G-7 susitikime dalyvavusių didžiųjų šalių atstovai, įskaitant ir Vokietijos premjerę Angelą Merkel, pasisakė už tai, kad spekuliuoti sankcijų atšaukimu Rusijai dar per ...

Euro zonos šalių finansų ministrai pirmadienį renkasi į skubų susitikimą, kurio metu sieks susitarti dėl naujų reformų, kurias turėtų įgyvendinti Graikiją, baiminantis, kad gali pasikartoti pernykštė situacija, kuomet vyko chaotiškos Graikijos gelbėjimo derybos. Eurogrupės posėdžio metu taip pat bus aptartos ir dalies Graikijos skolų nurašymo klausimas. To, kaip vienos iš susitarimo sąlygų, reikalauja Tarptautinis valiutos fondas.

Anksčiau atrodęs kaip keistokas formalumas Nyderlandų referendumas dėl Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties su Ukraina tapo antausiu Bendrijai ir dar vienu rimtu iššūkiu europinei svajonei. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris prieš trečiadienio referendumą įspėjo, kad olandų „ne“ susitarimui su Ukraina „gali atverti duris didžiulei krizei kontinente“. Tačiau ES nūdienos pozicijos yra tokios, kad jos įspėjimų ne tik nepaisoma, bet jie netgi laikomi provokacija.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sutarė dėl bendros pozicijos, kuri bus išdėstyta Turkijos premjerui, siekiant sudaryti susitarimą, turintį padėti suvaldyti didžiausią migracijos krizę žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo. 28 ES šalys visą dieną derėjosi dėl pasiūlymo, pagal kurį Turkija turėtų priimti visus neteisėtus migrantus iš Graikijos, padėdama suvaldyti precedento neturintį antplūdį, kai nuo 2015-ųjų pradžios į Bendriją atvyko 1,2 mln. žmonių iš Sirijos ir kitų šalių.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė tikįs, kad Europos Sąjungai pavyks sudaryti susitarimą su Turkija dėl migrantų krizės sprendimo. Tai jis pareiškė po ES ir Ankaros viršūnių susitikimo išvakarėse surengtų derybų su Kipru, kuriose siekta pašalinti rimtą kliūtį susitarimui pasiekti.

  Europos lyderiai ėmėsi skubių žingsnių, siekdami trečiadienį užsitikrinti palaikymą susitarimui su Turkija dėl migrantų ir mėgindami užglaistyti gilius nesutarimus tarp valstybių narių svarbaus viršūnių susitikimo su Ankara išvakarėse.   Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį įspėjo, kad laukia sunkus darbas, siekiant baigti rengti susitarimą, Kiprui pagrasinus jį sužlugdyti dėl seniai besitęsiančių nesutarimų su Turkija.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės. Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Į dvi stovyklas susiskirstę ES lyderiai ginčijosi dėl ketinimų uždaryti vadinamąjį migrantų kelią per Balkanus pirmadienį vykusiame viršūnių susitikime su Turkijos ministru pirmininku, ragindami Ankarą sutikti su masiniu ekonominių migrantų deportavimu.

Mažiausiai 18 migrantų žuvo apvirtus jų laiveliui Egėjo jūroje, kai tie žmonės mėgino nuplaukti iš Turkijos į Graikiją, sekmadienį pranešė vienas turkų pareigūnas. Turkijos pakrančių sargyba išgelbėjo dar 15 migrantų, plaukusių tuo laivu iš pajūrio miesto Didimo šalies pietvakariuose, pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP. Kol kas nežinoma, kurių šalių piliečiai yra tie žmonės.

Per Egėjo jūrą iš Turkijos į Europos Sąjungą atvykstančių migrantų skaičius yra „gerokai per didelis“, sakė ketvirtadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Turkijos ministru pirmininku Ahmetu Davutoglu Ankaroje. „Mūsų nuomonės sutampa, kad pabėgėlių srautas vis dar yra per didelis, tad reikia naujų veiksmų“, – sakė D.Tuskas, pagyręs Turkiją, kad ši vis glaudžiau bendradarbiauja su ES, ypač pakrančių patruliavimo ir vizų režimo griežtinimo srityse.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį perspėjo ekonominius migrantus nevykti į Europos Sąjungą ir kritikavo Bendrijos nares, kurios mėgina spręsti pabėgėlių antplūdžio krizę vienašališkais veiksmais. „Noriu kreiptis į visus neteisėtus ekonominius migrantus, kad ir iš kur būtumėt: nevykite į Europą. Netikėkite (žmonių) kontrabandininkais. Nerizikuokit savo gyvybėmis ir savo pinigais.

Europos Sąjunga ir Turkija kovo pradžioje surengs „specialų susitikimą“, kuriame bus tariamasi dėl Ankaros bendradarbiavimo mainais į pagalbą, siekiant suvaldyti migrantų antplūdį Senajame žemyne, penktadienį pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos Sąjungos lyderiai turi dar daug nuveikti per Briuselyje vykstantį viršūnių susitikimą, kad pasiektų susitarimą, turintį neleisti Britanijai tapti pirmąja iš šio bloko pasitraukusia šalimi, penktadienį perspėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį perspėjo, kad nėra „jokių garantijų“, kad per dviejų dienų viršūnių susitikimą Europos Sąjungos lyderiams pavyks sudaryti susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią Britanijos pasitraukimui iš Bendrijos. Tai D.Tuskas pareiškė netrukus po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė palaikymą Londono reikalavimams imtis reformų.

Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paviešino esminius pasiūlymus, turinčius įtikinti Britaniją pasilikti šiame bloke ir suteikiančius galimybę apriboti socialines lengvatas iš kitų Bendrijos šalių atvykusiems darbininkams, gyvenusiems šalyje trumpiau negu ketverius metus, bei suteikti papildomas garantijas šalims, kurios nėra euro zonos narės.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas sekmadienį nesugebėjo pasiekti susitarimo, kuriuo siekiama išlaikyti Jungtinę Karalystę Europos Sąjungoje, bet susitarė tęsti diskusijas kitą dieną. Abi pusės tikėjosi, kad susitikimas per darbo vakarienę premjero rezidencijoje suartins ES ir Londono pozicijas, Britanijai reikalaujant suteikti daugiau priemonių imigracijai kontroliuoti.

Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnai antradienį paragino Bendrijos valstybes laikytis savo įsipareigojimų, sprendžiant didžiausią pabėgėlių krizę pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo, nes kitaip Europai gresia „tektoninės permainos“. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pabrėžė, kad negalima suversti atsakomybės kitiems, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši krizė kelia grėsmę pagrindiniams 28 valstybių Bendrijos pasiekimams.

Lenkijos konservatoriai („Teisė ir tesingumas”) švenčia dvigubą pergalę: per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus jie ne tik surinko daugiausia balsų, bet ir galės savarankiškai formuoti vyriausybę. Išsipildė partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio 2011 m. palinkėjimas lenkams - „Kad Varšuvoje būtų Budapeštas!“. Turint omenyje, kad Lenkija išrinko konservatyvųjį prezidentą Andrzejų Dudą, yra aišku, kad visas šalies valdymas pereina į konservatorių rankas.

Europos Sąjunga ir Turkija ketvirtadienį sudarė susitarimą dėl pabėgėlių srauto mažinimo, o incidentas, kai Bulgarijos pasieniečiai nušovė vieną afganą migrantą, patekusį į šalies teritoriją iš Turkijos, žymėjo naują pavojingą posūkį šioje krizėje. Mirtinas incidentas, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio įvykis per dabartinę Europos pabėgėlių krizę.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį mėgins rasti sprendinių besiplečiančiai migrantų krizei ir tarsis, kaip stiprinti diplomatinį spaudimą Turkijai, kad ji padėtų mažinti pabėgėlių iš Sirijos srautą. Viršūnių susitikime dėmesys bus sutelktas į pastangas bendradarbiauti su šalimis už ES sienų, kad būtų suvaldyta didžiausia tokio pobūdžio krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Lyderiai taip diskutuos galimybę sukurti saugią zoną karo krečiamos Sirijos šiaurėje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paragino Europos Sąjungą nustatyti Sirijoje neskraidymo zoną ir saugaus prieglobsčio teritoriją, vykstant deryboms dėl Europoje tebesiplečiančios migrantų krizės. Kalbėdamas po diskusijų Briuselyje R.T.Erdoganas sakė, kad Turkijai tenka pagrindinė šios krizės našta, ir spaudė ES imtis veiksmų prieš „valstybės remiamą terorizmą“ karo krečiamoje kaimyninėje šalyje.

 Europos Sąjungos lyderiai turi padėti Europai „susigrąžinti savo išorės sienų kontrolę“, kai „milijonai“ potencialių pabėgėlių stengiasi patekti į šį žemyną, perspėjo trečiadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. „Aktualiausias klausimas, kurį turime užduoti sau šįvakar, – kaip susigrąžinti mūsų išorės sienų kontrolę“, – pasakė D.Tuskas žurnalistams prieš pat Vadovų Tarybos posėdį Briuselyje.

Europos Sąjunga paskelbė apie kitą trečiadienį rengiamą neplanuotą ES šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų aptarti migrantų krizės reikalai ir nagrinėjama labai skirtinga reakcija į planus paskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių visoms bloko narėms. „Aš šaukiu papildomą (posėdį) trečiadienį rugsėjo 23 d. 18 val. (19 val.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad migrantų krizė, su kuria susidūrė Europa, yra dalis „egzodo“ iš karinių konfliktų krečiamų karštųjų taškų, kuris gali tęstis daug metų. „Dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus“, - sakė D.Tuskas, kalbėdamas Briuselyje įsikūrusiame Bruegelio (Breigelio) institute.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad migrantų krizė yra Vokietijos, o ne visos Europos problema, teisindamas savo vyriausybės veiksmus, mėginant sustabdyti pabėgėlių antplūdį.   „Priimti daugiau pabėgėlių – svarbus tikro solidarumo ženklas.

Praėjusį savaitgalį, kol Europos lyderiai savo dėmesį skyrė išeities iš Graikijos krizės paieškoms, Rusijos kariuomenė savavališkai atitraukė keliais šimtais metrų savo pačių nustatytus riboženklius į Gruzijos teritoriją. Tokiu būdu buvo faktiškai užgrobtas „BP“ priklausantis naftotiekis, praneša „The Guardian“. Oficialusis Tbilisis netrukus pareiškė protestą, apkaltino Maskvą pažeidus tarptautinę teisę.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

 Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pranešė, kad atšaukia EVT, o dėl finansinės pagalbos spręs tik euro zonos lyderiai. Anot jo, derybos vyks tol, kol bus susitarta su Graikija. Tai D.Tuskas pranešė savo „Twitter“ paskyroje. „Aš atšaukiau EVT šiandien. Euro zonos viršūnių susitikimas prasidės 16 val. (17 val. Lietuvos laiku) ir truks tol, kol mes užbaigsime derybas su Graikija“, - rašoma D.TUsko paskyroje.

Graikija parengė naują reformų paketą, kuris šalies biudžetą papildytų 12 mlrd. eurų per du metus. Atėnai privalo pateikti kreditoriams savo siūlymus iki penktadienio, kad ES juos galėtų patvirtinti sekmadienio susitikimo metu, praneša rcb.ru. Naujasis reformų paketas, kurį kuria Graikijos valdžia, šalies biudžetui atneštų papildomus 12 mlrd. eurų, o tai daugiau, negu anksčiau buvo planuota, praneša „Reuters“ remiantis graikų spauda.

Graikijos premjeras Alexis Tsipras trečiadienį pareiškė esantis „užtikrintas“, kad su euro zonos lyderiais pavyks suderinti naują sutartį dėl finansinės pagalbos skolų prislėgtiems Atėnams iki galutinio termino šios savaitės pabaigoje, nes priešingu atveju šaliai grėstų pasitraukimas iš euro zonos. „Esu užtikrintas, kad per ateinančias 2–3 dienas sugebėsime įvykdyti įpareigojimus – kaip būtų geriausia Graikijai ir taip pat euro zonai“, – A. Tsipras sakė Europos Parlamento nariams Strasbūre.

Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono planai iš esmės pakeisti savo šalies ryšius su Europos Sąjungos atsidūrė antrame plane per ketvirtadienį vykusį ES viršūnių susitikimą, bet lyderiai jį perspėjo, kad Londonas gali tikėtis sunkių derybų, ruošdamasis referendumui dėl pasitraukimo iš bloko.

 Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai įtemptai dirba, kad susitarimas dėl finansinės pagalbos Atėnams būtų pasiektas per savaitę, likusią iki birželio 30-osios, kai šalis turės grąžinti Tarptautiniam valiutos fondui maždaug 1,54 mlrd. eurų, nes priešingu atveju jai grės nemokumas ir net galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

 Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad naujieji reformų pasiūlymai, kuriuos kairioji Graikijos vyriausybė pateikė prieš prasidedant viršūnių susitikimui ir kurie gali būti naudingi susitarimui pasiekti, yra pirmieji per kelias savaites realūs Atėnų žingsniai į priekį.

Graikija nenori daugiau jokios pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), sekmadienį, viršūnių susitikimo, kuris gali nulemti šios šalies iškritimą iš euro zonos, išvakarėse, pareiškė valstybės ministras Nikas Papas. „Aš esu vienas tų, kurie mano, kad TVF neturėtų būti Europoje. Viliuosi, kad mes rasime sprendimą be jo dalyvavimo“, – sekmadienį dienraščiui „Ethnos“ sakė N.Pappas, kuris yra artimas premjero Aleksio Cipro sąjungininkas.

Atėnai pareiškė tebeturintys vilties paskutinę minutę pasiekti susitarimą, kuris leistų išvengti Graikijos bankroto, kai susirūpinę graikai šlavė savo santaupas iš šalies bankų, artėjant naujam derybų etapui. „Tie, kas investuoja į krizės ir baimės scenarijus, pasirodys klydę“, – sakoma premjero Aleksio Cipro biuro pranešime, nors buvo paskelbta, kad Graikijos bankai buvo priversti vėl pasiskolinti iš Europos centrinio banko (ECB), siekdami užtikrinti savo likvidumą.

 Keturi Lenkijos ministrai ir parlamento pirmininkas trečiadienį atsistatydino per netikėtą pertvarką valdžios viršūnėse, kurią išprovokavo aukštų pareigūnų pasiklausymo skandalas. Tai įvyko likus vos keturiems mėnesiams iki visuotinių rinkimų, po kurių, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, į valdžią gali grįžti konservatyvi opozicija.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradės įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurį temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.

Antrasis pasaulinis karas tapo didžiausia XX amžiaus tragedija ir pamoka visai Europai. Greičiausiai dauguma sutiks su tokiu teiginiu. Tačiau šio karo diskursas (arba tiksliau – skirtingi pasakojimai apie jį ir jo vertinimas) yra aktualus ir šiandien. Ką tik buvo paminėtas Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 70-metis. Dalis Europos lyderių sutiko šią sukaktį gegužės 8 dieną Lenkijoje, Vesterplatėje.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) pirmajame valstybės vadovo rinkimų ture pralaimėjo menkai žinomam 42 metų Europos Parlamento nariui, sukeldamas didžiausią sukrėtimą šalies vidaus politikoje per daug metų. Komunistinių laikų disidentas viešosios nuomonės apklausose ilgą laiką buvo tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių politinių lyderių, todėl manyta, kad sekmadienį jis nesunkiai surinks daugiau nei 50 proc.

Vokiečių žurnalistas Jürgenas Rothas netiki oficialia lenkų lėktuvo Smolenske tragedijos versija, kuria remiantis ji įvyko dėl pilotų klaidos. Savo naujojoje knygoje „Po spynomis paslėpta byla S: Smolenskas, MH17 ir Putino karas Ukrainoje“ jis tikina, kad lenkų prezidentas Lechas Kaczyńskis ir dar 95 keleiviai buvo nužudyti. Su Vokietijos leidiniu „Bild“ kalbėjęs žurnalistas dėl tragedijos apkaltino Rusijos saugumo tarnybą.

Žinių radijas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pranešus, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį iš esmės sutarė iki metų pabaigos pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius „Žinių radijui“ pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jis nurodo, kad tai yra tik ketinimų protokolas, dar kartą suformuluota ES pozicija.

  Europos vadovai sutarė, kad sankcijos Rusijai galios tol, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai. Apie tai informavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kitų šalių lyderiai, vėlų ketvirtadienio vakarą posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje.

ES lyderiai, atrodo, bus linkę palikti sankcijas Rusijai iki visiško Ukrainos paliaubų sutarties įsigaliojimo, ketvirtadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel perspėjus, kad per anksti mažinti spaudimą Maskvai būtų klaida. ES vyriausybės iki šiol nesutarė, ar pratęsti šias sankcijas, kurių terminas baigiasi liepos mėnesį.