daržovės

Remiantis pastarųjų mėnesių oficialia Lietuvos statistikos departamento informacija, šviežių vaisių bei daržovių kainos mūsų šalies rinkoje pastaruosius kelis mėnesius smuko. Taip pat 9,3% didėjo šviežių daržovių importas. Kas mėnesį fiksuojant rinkoje esančias dažniausiai vartojamų maisto produktų kainas, pastebėta, kad dažniausiai valgomos daržovės bei vaisiai gan atpigo.

 Vitaminų ir kitų antioksidantų bei maistinių skaidulų žmogui reikia kasdien, tačiau artėjant šaltajam metų laikui, daržovių ir vaisių pasirinkimas ypač sumažėja. Anot mitybos specialistų, akivaizdu, kad per vasarą naudingųjų medžiagų prikaupti visiems metams nepavyks, tad ant stalo kasdien ir šaltuoju metų sezonu turi rikiuotis bent kelių rūšių termiškai neapdorotos daržovės.

Kokių vitaminų lietuviams trūksta labiausiai ir kaip sukaupti jų atsargų? Pasak specialistų, ruduo pats geriausias metas prisivalgyti daug šviežių daržovių ir vaisių norint ne tik palepinti skrandį, bet ir sustiprinti imunitetą. Rudenį ypač populiarūs trinti šviežių morkų, obuolių kokteiliai, pagardinti moliūgais, imbierais ar špinatais. Tačiau net ir prisigėrus tokių kokteilių, prikaupti vitaminų ir mikroelementų atsargų visai žiemai, deja, nepavyks.

Dažniausiai valgant daržoves esame įpratę išmesti atliekamus lapus, viršūnėles ar sėklas. Taip darome, kadangi įprastai atrodo, kad spalvingiausios daržovių dalys yra naudingos bei gardžios, o kas atlieka –nevertinga. Visgi tai netiesa. Daržovių dalyse, kurias išmetame, taip pat galime rasti daug naudingų vitaminų bei maistinių medžiagų. Moliūgų sėklos – apsauga nuo negalavimų Šiuo metu karaliaujančią rudeninę gėrybę – moliūgą vertėtų į savo valgiaraštį įtraukti gana dažnai.

 Ypač sausringa vasara kankino ne tik Lietuvos ūkininkus, bet ir kaimynus lenkus, kurie yra vieni didžiausių vaisių ir daržovių augintojų. To dar nebuvo, bet šiuo metu ne lenkai daržoves gabena į Lietuvą, o atvirkščiai daržoves ir vaisius mūsų ūkininkai gabena tiems patiems lenkams. Iš Pasvalio rajone ūkininkaujančio Algimanto Morkūno ūkio daržovių sandėlio ruošiami išgabenti švieži kopūstai.

Vis dažniau Lietuvos žmonės pastebi, kad brangsta įvairios maisto prekės, tačiau įvardinti būtent kokios ir kiek jos pabrango – gali retas. Tv3.lt redakcija nusprendė pateikti, kokios prekės labiausiai brango nuo 2014 metų: Nepatikėsite, labiausiai šiais metais pabrango ne egzotiniai maisto produktai, o Lietuvoje nesunkiai užauginamos morkos. Lyginant su 2014 metų kainomis jos brango net 167,8 procentais arba 0,48 euro centrais už kilogramą. 2015 m. rugpjūčio mėn.

Sulaukus rudens – daržo gėrybių laikotarpio, svarbu iš jo pasiimti visą galimą naudą. Šiuo metų laiku pasitelkus tinkamą mitybą, savo organizmą galima tvirtai paruošti šaltajam sezonui. Iš rudeninių daržovių pasisavinus gausų vitaminų kiekį išvengiama ne tik peršalimų bei ligų, bet jaučiamasi gerokai energingiau ir žvaliau.

Vasarai pašykštėjus lietaus, nyksta daržovių derlius. Ūkininkai skundžiasi – esą morkų, moliūgų ir kopūstų lysvės primena Sacharos dykumą. O vandens net nėra iš kur paimti, mat šuliniai išsekę, upeliai vos sruvena. Jau dabar visos lietuviškos daržovės yra gerokai pabrangusios – štai, pavyzdžiui, už morkas gali tekti mokėti net pusantro karto daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad dėl sausros šiųmetis derlius bus gerokai mažesnis, o kainos ir toliau šoks į viršų.

Užsitęsę rugpjūčio karščiai pastaruoju metu džiugina nebent atostogaujančius, o štai šalies ūkininkams kaip reikiant gadina nervus, nes sausra išdžiovino laukus. Daržovių augintojai dejuoja, kad šiemet užaugo kur kas mažesnis derlius, todėl kainos ne kris, o kils. Tačiau vasara nepalanki ne tik daržininkams, dėl sausros nuseko upės, o dėl gaisrų pavojaus draudžiama lankytis ir miškuose.

Varguoliai, atėję atsiimti maisto davinių, vėl rado makaronus, miltus, kruopas. Nors vasara jau baigiasi, vaisių ir daržovių – nė kvapo. Nemokamai dalijamų maisto produktų žmonės neatsisako, tačiau norėtų geresnių ir sveikesnių. Labdaros organizacija „Maisto bankas“ pripažįsta, kad produktų sąrašą reikia tobulinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad visiems įtikti neįmanoma – esą vieni nori daržovių, o kiti – kondensuoto pieno.

Sustojote šalia kaimo keliuko nusipirkti pakelėje parduodamų šviežių vaisių ar daržovių? Būkite atsargūs, mat ne visi prekeiviai sąžiningi ir tikrai jums parduos savo pačių užaugintą derlių. Maisto ir veterinarijos specialistai gauna skundų, esą prisidengdami savo sunkiu darbu, ūkininkais save vadinantys žmonės bazėse perka įvežtinę produkciją ir lengvatikiams ją parduoda kaip pačių užaugintą.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

Gyvenimas kosmose tikrai įdomus. Pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvenantys kosmonautai ir astronautai pirmą kartą per ilgus metus išsivalė langą iš lauko. Taip dažnai, kaip čia, Žemėje, kosmose to daryti nereikia. Be to, Tarptautinės kosminės stoties komanda pirmą kartą paragavo ypatingų salotų. Ypatingos jos tuo, kad užaugintos ne kur kitur, o kosmose. Auginti jas bandoma jau ne pirmą kartą, tačiau paragauti savo kosmose užauginto derliaus astronautams iki šiol dar nebuvo leista.

Žmonės suvartoja daržovių ir vaisių per pusę mažiau, negu nusatyta Pasauio sveikatos organizacijos, o tai atsitinka dėl to, kad vaikystėje jie neįpranta valgyti šių taip reikalingų mūsų organizmui medžiagų, „Žinių radijui“ sakė Sveikatos apsaugos ministerijos mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Ūkininkai vis garsiau kalba, kad dėl itin sausų orų šiųmetis derlius bus prastesnis arba ne didesnis nei vidutinis. Įprastai, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, rudenį daržovių derliaus kainos būną žemiausias, tačiau dėl šių metų prastesnio derliaus jos gali šoktelėti.

Norint turėti gerą sveikatą, žmogui labai svarbu išlaikyti rūgštinės ir šarminės terpės pusiausvyrą, kas šiais laikais retam pavyksta, „Žinių radijui“ pasakojo manualinės terapijos specialistas, natūraliosios medicinos šalininkas, sveikuolis Liudvikas Šalčius. Pasak jo, dažniausiai žmonių organizme trūksta šarmų, nes vartojama daug tokių rūgštinančių produktų kaip mėsa, žuvis, kava, alkoholis ir t.t. Todėl L. Šalčius pataria kasdien vartoti šarminančių produktų.

Sostinės Kalvarijų turguje prie vaisių ir daržovių rikiuojasi eilės žmonių. O pardavėjai trina rankomis, mat šimtais kilogramų skaičiuoja parduodamas braškes, trešnes ir kitas vasaros gėrybes. Dietologai tvirtina, kad vasarą reikia naudotis proga, kai šalyje uždera įvairiausios uogos - ypač miško. Mat jose būna nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kartų daugiau antioksidantų nei vaisiuose. O būtent jie užkertą kelią senėjimui ir padeda apsisaugoti nuo ligų.

 Šiuo metu turgaus prekeiviams pats darbymetis. Prekystaliai užversti lietuviškomis daržo gėrybėmis. Tačiau panevėžiečiams, traukiantiems į turgų apsipirkti, pastaruoju metu tenka aplankyti ne vieną miesto turgavietę. Nors čia daržovių ir žalumynų apstu, bet šiemet jos brangesnės.   „Krapai, svogūnai, salotos vidutiniškai 0,30 euro centų. O trys pundeliai - už eurą“, - siūlo ūkininkė Marytė. Tokios kainos už nedidelį ryšulėlį žalumynų.

Pirmasis prekybos tinklas Lietuvoje maisto prekių pristatymą į namus vykdo tiesiai iš prekių paskirstymo sandėlių. Sako, kad genialu yra tai, kas paprasta. Šviežias maistas ir kasdienio vartojimo prekės greitai, už patrauklią kainą, tiesiai į namus ar biurą, kliento nurodytu adresu. Technologijos atveria vartus pasiūlyti tokią, tiesiog genialiai paprastą paslaugą, tačiau ją įgyvendinti realybėje yra didelis iššūkis.

Kauno zoologijos sode dirbanti Dalia anubiams dėlioja pusryčius. Be daržovių beždžionės gaus ir ką tik išvirtą kukurūzų košę, gardinta sviestu. Tokia puota gal ir stebina sodo lankytojus, tačiau pačių anubių tikrai ne. Beždžionės pripratusios prie tokios maisto gausos ir ką valgyti šiandien, renkasi gana vangiai. Bananais ir bulvėmis jų seniai nenustebinsi. Beždžionėms didžiausias delikatesas vynuogės. Jų per savaitę ilgauodegėms skiriami tik penki kilogramai, tad jos sudorojamos pirmiausiai.

Jurgita Kasperavičiūtė Panevėžio centrinėje turgavietėje sodininkių ne viena ir ne dvi. Tačiau pirkti iš močiutės užaugintų naminių salotų, svogūno laiškų ar uogų ne visada saugu. Visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja pirmųjų salotų, svogūnų, braškių sezonas Lietuvoje sutampa su askaridžių, kaspinuočių, toksokarų subrendimo dirvožemyje laiku.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Daržovių augintojai jau suplūdo į turgus parduoti pirmųjų šiltnamiuose užaugintų daržovių. Bet ar tikrai ant prekystalių nugulusios salotos, ridikėliai ar agurkai maistas, o ne chemikalų prisotintas nuodas? Nors dažnas pirkėjas užsukęs į turgų ieško ekologiškų produktų, perdėtas dairymasis į močiučių užaugintą derlių nebūtinai bus ekologiškas ir sveikas. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Pavasariui įpusėjus jau spėjome pasimėgauti šviežiu pavasario derliumi iš užsienio šalių ir Lietuvos ūkininkų. Prekybininkų duomenimis, daržovių šiemet kovą buvo suvartota net dviem trečdaliais daugiau nei įprastai žiemos mėnesiais. Tai neabejotinai lėmė ir dėl įvairių sąlygų kritusios vaisių ir daržovių kainos. Tad prekybos tinklo „IKI“ atstovas atskleidė, nuo ko priklauso derliaus kainų svyravimai.

Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Lietuviai šiuo metu valgo 30 proc. mažiau daržovių, nei rekomenduoja sveikatos specialistai. Vis dėlto sėklų pardavėjai pastebi, kad kovo ir balandžio mėnesiais įsigyti sėklų atskuba vis daugiau jaunų šeimų.

Nuo to ką, kiek ir kaip valgome ir geriame, priklauso mūsų gyvenimas. Ir ne tik mūsų, bet ir daugybės kitų žmonių ir net ateities kartų. Kaip tai? Iš tiesų, nuo to kaip esame įpratę maitintis, priklauso kaip mes jaučiamės. Kokią mylimąją ar mylimąjį susirasime? Kokią karjerą padarysime? Kokiomis ligomis ateityje susirgsime? Kiek metų gyvensime? Taip pat, nuo mūsų mitybos įpročių priklauso kaip keisis Žemės klimatas.

Žinių radijas Nors pagal sveikos mitybos piramidę patartina vartoti daug daržovių, imta baimintis su daržovėmis gaunamu nitratų kiekiu. Visgi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius Valerijus Dobrovolskis „Žinių radijui“ nurodė, kad nepriklausomai nuo to, koks nitratų kiekis yra daržovėse, mes vis tiek su daržovėmis gauname vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Žinių radijas Žiemą maistas turi būti šiltas, šiek tiek riebesnis ir stiprinantis imuninę sistemą, „Žinių radijui“ sakė gydytoja – dietologė Jūratė Dobravolskienė. „Žiemą darosi šalta, jeigu žmogus yra nepavalgęs, nes apsisaugodamas organizmas ginasi sudegindamas daugiau kalorijų, išnaudodamas daugiau vidinių resursų.

Europos Komisija numatė pratęsti rugsėjo mėn. patvirtintą programą skubioms greitai gendančių vaisių ir daržovių rinkos priemonėms, susijusioms su Rusijos importo draudimu tam tikriems ES žemės ūkio produktams. Parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos (nemokamas dalijimas) ir derliaus nenuėmimą. „Nuo spalio mėn. šia parama aktyviai naudojasi ir Lietuvos ūkininkai.

Žinių radijas Advento metu vertėtų valgyti vegetarinį maistą – atsisakyti mėsos, žuvies, kiaušinių. Tai Žinių radijui sakė sveikos gyvensenos praktikė, receptų kūrėja, vegetarinės virtuvės žiniuonė Zita Užkuraitienė. Taip pat ji nurodė, kad žiemą verta valgyti riebesnius, raugintus produktus, bet nereikėtų pamiršti fizinio aktyvumo. „Čia toks laikotarpis, vertėtų skirti daugiau laiko dvasiniam dalykui, tokiems apmąstymams, ką pasiekėme, ką nuveikėme.

Žinių radijas Daržovės, kurių Lietuva negalėjo eksportuoti į Rusiją dėl embargo, jau keliauja pas nepasiturinčius gyventojus, taip pat į vaikų darželius, mokyklas, kalėjimus. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius, pavyko susitarti su keliais ūkininkais, o su kitais dar deramasi:   „Šią savaitę 144 tonos kopūstų ir morkų priėmėme Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Raseiniuose, Visagine su ūkininkais tarėmės dėl pastovaus vežimo.

Ruduo – tinkamiausias metas valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kurių nauda – akivaizdi ir neginčijama. Svarbu tik atminti – jeigu neturite galimybės mėgautis savo ūkyje užaugintu derliumi, perkant vaisius ir daržoves prekybos centre, geriau rinktis tas, kurių kelias iki prekystalio buvo trumpiausias.

 Nuo Rusijos embargo nukentėję Lietuvos daržovių augintojai kol kas neskuba pertekliaus aukoti labdarai. Kaip „Žinių radijui“ pasakojo „Maisto banko" vadovas Vaidotas Ilgius, su ūkininkais derybos vyksta, tačiau šie dar laukia aiškesnės padėties dėl Europos Komisijos kompensacijų. Taip pat - naujų Žemės ūkio ministerijos rengiamų taisyklių dėl daržovių tiekimo sąlygų. Vaidotas Ilgius neatmeta, kad delsiant dalis produkcijos gali ir sugesti.

Kalbant apie maistą, pavyzdžiui, aš nemėgstu spanguolių ir nekenčiu silkės, apskritai, man patinka tik kelios rūšys žuvies, todėl Kūčios tikrai nėra mano mėgstamiausių švenčių sąraše. O patiekalą „Silkė pataluose“ apskritai reikėtų uždrausti, bet tai nei mano mamai, nei močiutei nelabai rūpi, todėl per kiekvienas Kūčias silkės bent vienas patiekalas vis tiek būna. Aišku, anokia čia problema. „Nenori – tai nevalgyk ir nedaryk problemos“, – protins gudragalviai komentatoriai.

 Rusijai paskelbus maisto produktų embargą, Europos Komisija vaisių ir daržovių sektoriui skyrė papildomai 165 mln. eurų (569,7 mln. litų). Komisija pirmadienį priėmė naują priemonių programą, kuri skirta išimti iš rinkos perteklinę produkciją. Pasak pranešimo, parama bus skirstoma proporcingai pagal pastarųjų trejų metų valstybių eksportą į Rusiją. „Džiaugiuosi, kad Komisija sugebėjo sukaupti dar 165 mln.

Žinių radijas Grūdų augintojai nesulaukė prognozuoto rekordinio derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdų augintojams šiemet gręsia net nuostoliai. „Optimistinės prognozės apie rekordinį derlių greičiausiai nepasitvirtins. Derlius po galutinio suskaičiavimo bus artimas daugiamečiam vidurkiui. Tačiau grūdų kokybė yra prastesnė, kainos kritusios katastrofiškai, klausimas ar išvis to pelno turėsime“,- sakė A.Macijauskas.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

Sakoma, kad mūsų arba panašiose į mūsiškę platumose, po natūralia saule ir tikroje dirvoje, sode arba lysvėje išaugusi vaisių ir daržovių gausa pasižymi ypatinga, mums artima energetika ir didele nauda. Gausiausias šiomis gėrybėmis – rugsėjo mėnuo. Mieli rudens pradžios ypatumai Rugsėjį mūsų organizmas jau yra prisisotinęs vasaros saulės, vitaminų ir tonizuojančio buvimo gryname ore.

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti „British Journal of Nutrition“ leidinyje ir pristatomi ką tik išleistame„Pasauliniame pranešime apie augalinės kilmės maistines medžiagas“, pabrėžia, kad viso pasaulio žmonių mityboje labai trūksta vaisių ir daržovių.

 Rusijai uždraudus žemės ūkio ir maisto produktų importą, Lietuvos daržovių ir vaisių augintojai bei eksportuotojai gali patirti didelių nuostolių. Tai teigia asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė. Ji mano, kad Rusijos sprendimas drausti importą yra politizuotas žingsnis. „Tokių draudimų buvo galima tikėtis, nes pirmoji buvo Lenkija, kai jos produkcijos atsisakė Rusija, todėl mes manėme, kad logiškai ir kitoms šalims gali būti skirtos tokios sankcijos.

Ignas Kinčinas, LRTtelevizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lenkija sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų kompensuoti nuostolius, Rusijai uždraudus įvežti jos vaisius ir daržoves. Lenkijos žemės ūkio ministras teigia, kad ES sprendimas dėl sankcijų yra bendras, todėl ir jų našta turi būti bendra. Maskva praėjusią savaitę paskelbė, kad nebeįsiveš vaisių ir daržovių iš Lenkijos esą dėl blogų sanitarinių sąlygų.

Žinių radijas Gydytoja - dietologė Jūratė Dobravolskienė „Žinių radijui“ sakė, kad karščių metu žmogaus organizmas patiria stresinę situaciją, į kurią reaguoja ne tik širdies kraujagyslių sistema, bet ir virškinimo sistema, judėjimo tempas. Specialistės teigimu, patarimus, kaip maitintis karštomis dienomis reikėtų išskirti į dvi dalis: bendro pobūdžio ir tiems, kurie daug juda, laisvalaikį leidžia aktyviai arba gamtoje. ​ „Bendro pobūdžio pagrindinė rekomendacija būtų skysčiai.

 Prancūzijos prekybos centrų tinklas „Intermarche“ pradėjo kampanija, kuria skatina savo pirkėjus vartoti daugiau „bjaurių“ vaisių ir daržovių. 30 proc. pigesni už Europos Sąjungos standartus atitinkančius produktus, „Groteskiškas Obuolys“, „Absurdiška Bulvė“, „Šlykštus Apelsinas“, „Nevykusi Citrina“, „Subjaurota Cukinija“ ir „Atstumianti Morka“ yra tokie pat maistingi.

Suskaičiuoti visus namie stovinčius buities prietaisus, turbūt, būtų iššūkis dažnai namų šeimininkei, tačiau tikėtina, kad daugiausia jų stovi kulinarijos šventovėje – virtuvėje. Maisto ruošyba užima nemažai laiko, todėl visada norisi geriausio rezultato – šeimininkės noriai žengia koja kojon su išmaniosiomis technologijomis, tad nevengia atnaujinti ir savo buities įrangos. Dažniausiai naudojamu ir nepamainomu virtuvės prietaisu, turbūt, galima tituluoti šaldytuvą.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ investicijos į šviežių ir sveikų produktų asortimentą, produktų kokybės ir šviežumo parduotuvėse užtikrinimą bei palaikymą kas mėnesį siekia daugiau nei 3 milijonus litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį jau investuota daugiau nei 19 milijonų.

Dauguma žmonių dėdami salotas į lėkštę nė nesusimąsto, kad galbūt turėtume su jomis elgtis šiek tiek dėmesingiau. Naujausi tyrimai atskleidė, jog augalai reaguoja į garsus, kuomet yra valgomi bei skleidžia gynybinį atsaką. Misūrio universiteto (MU) mokslininkai nustatė, kad augalai sugeba identifikuoti arti skleidžiamus garsus, bei reaguoja į jų aplinkoje susidarančias grėsmes.

Vasara ne tik puikus laikas pailsėti, bet ir sustiprinti sveikatą. Sužaliuoja laukai, prisirpsta uogos, lysvėse gausu gėrybių, tačiau Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai teigia, kad lietuviai vis dar pamiršta šiuo gėriu pasinaudoti.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dabar dėmesio centre – raudonosios salotos. Praėjusią savaitę NASA pranešė apie aktyvuotą augalų auginimo sistemą skriejančioje laboratorijoje. Pirmoji šviežių produktų gamybos TKS sistemos „Veggie“ kamera sėkloms teikia šviesą ir reikiamas maisto medžiagas. Kameros temperatūra ir anglies dvideginiu rūpinasi visos kabinos kondicionavimo sistema, o laistymas patikėtas astronautams.