daržovės

Pernai Lietuvą sudrebinus kalafiorų skandalui, iki kosminių kainų išbrangusių daržovių pasekmės jaučiamos iki šiol. Dabar prekybos centruose daržovės kainuoja du-tris kartus mažiau nei lygiai prieš metus. Dabar situacija visiškai  priešinga, dabar tik turgaus prekeiviai dar mėgina išlaikyti aukštesnes kainas tikindami, kad kitaip bankrutuos. Štai – pernai tokiu metu kalafiorai Lietuvos prekybos centruose kainavo 3 su puse euro.

Šiandien parduotuvių asortimentas gausus visais metų laikais, todėl sezonų kaitos beveik nejaučiame. Vis dėlto, sezoninių maisto produktų privalumus išnaudoti verta. Ne veltui tradicinė lietuvių virtuvė taip pat buvo sezoninė – nors kokybiški, tinkamai paruošti vaisiai ir daržovės visus metus yra naudingi sveikatai, švieži produktai turi savų privalumų, pastebi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė.

Vilnietė Irena jau šeštą pavasarį kiekvieną vakarą ir rytą džiaugiasi pomidorų draugija. Jiems skirta miegamojo palangė. Iš varganos pensijos gyvenanti moteris taip myli augalus, kad net ir įsigijo specialią įrangą. Moteris tiki, kad violetinė šviesa gelbsti ir nuo šviesos trūkumo, ir kitų dalykų. Pomidorams draugiją palaiko krapai, o visus juos saugo, kaip juokauja vilnietė – pelargonija. Gėlė, kurios kvapas atbaido visus kenkėjus. O štai balkone, kaip akį džiugina ir daugiau augalų.

Praeitais metais ne vieną gyventoją piktinusios daržovių kainos, sukėlusios net „kalafiorų skandalą“, šiais metais turėtų pradžiuginti. Jos pigesnės net keliasdešimčia procentų. Tuo tarpu pieno produktai brangsta. Ar ir toliau laikysis tokios tendencijos? Maisto produktų kainų pokyčius stebinčio Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto puslapyje matyti, ne tik kaip kainos kito per savaitę, bet ir per metus.

Jau antrą savaitę šalies vaikų darželiai ir kitos ikimokyklinio ugdymo skyrius turinčios įstaigos varžosi dėl galimybės laimėti nuosavus šiltnamius savo mažiesiems auklėtiniams. Prekybos tinklo IKI kovo mėnesį paskelbtame socialinės atsakomybės projekto „Sodinčius“ konkurse dalyvauja 457 ikimokyklinio ugdymo įstaigų arba apie 67 proc. visų vaikų darželių Lietuvoje.

Trimis savaitėmis anksčiau nei pernai prekybos centruose pasirodę šviežio derliaus lietuviški agurkai tuština pirkėjų pinigines labiau. Šiemet ši, po danga auginta daržovė, brangesnė nei pernai. Šalčiai pakoregavo ir salotų kainas. Net ir atvežtinės kainuoja brangiau. O štai pirkėjai piktinasi, kad kasmet viso šviežio derliaus daržovės brangyn ir brangyn, prekybininkai atkerta, kainos per daug nesiskiria, o viena kita daržovė brangesnė tik dėl išlaidų jai auginti.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug buvo girdima apie visoje Europoje brangstančias daržoves. Žinoma, šie veiksniai neaplenkė ir Lietuvos. Visgi paskutinė statistika rodo, kad ne viskas Lietuvoje brango. Yra tokių rūšių, kurios keliasdešimt procentų kainuoja mažiau nei pernai. Štai iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto sudaromos kainų statistikos, matyti, kad labiausiai (apie 50 proc.) pigo svogūnai, ne ką mažiau ir baltagūžiai kopūstai. Pigo ir bulvės, ir morkos.

Dėl prastų orų Ispanijoje kai kuriose Europos šalyse stingant daržovių ir prekybos centrams pradėjus riboti jų prekybą, brangsta ir į Lietuvą importuojamos daržovės. Jas importuojančios bendrovės atstovė sako, kad brangsta pomidorai, salotos, agurkai, cukinijos, baklažanai ir saldžiosios paprikos, o aisbergo salotų įmonė nebeimportuoja. „Pastaruoju metu orai Ispanijoje buvo labai prasti. Dabar jie šiek tiek pagerėjo, bet naktys išlieka šaltos.

Prekybininkai trina rankas – mados gyventi sveikuoliškai paakinti lietuviai ėmė daug daugiau pirkti vaisių ir daržovių. Žmonės renkasi daugiau egzotiškesnių vaisių, daržoves taip pat perka kuo įvairesnes. Tačiau mitybos specialistai sako, kad nei vienų, nei kitų padauginti nereikėtų. Vaisiai ir daržovės neatstos kituose produktuose esančių medžiagų. Tad viską reikia valgyti saikingai.

Apsilankę prekybos centre galime pastebėti, kad daugelis vaisų ar daržovių turi tam tikrus lipdukus. Mat ir lipdukai būna skirtingi – kitokie skaičiai arba raidės. Pasirodo, jog pastarieji visgi turi svarbią reikšmę. Brightside.me paaiškina, ką iš tiesų lipdukai reiškia ir kodėl geriau ieškoti vaisių ar daržovių su jais.

Lietuvoje šaltasis sezonas, kai nėra šviežių vaisių ir daržovių, pakankamai ilgas, tačiau prekybininkų pardavimų statistika liudija, kad gyventojai nedvejodami apsirūpina reikiamais vaisių ir daržovių kiekiais. Tiesa, šaltuoju periodu į daržovių skyrius užsukančių pirkėjų poreikiai visai kitokie nei vasarą. Sveikos gyvensenos specialistai tą aiškina žmogaus organizmui reikalingu mitybos raciono sezoniškumu.

 Aukšta temperatūra, kosulys, siaubinga savijauta... Tai tik keli simptomai iš didelės negalavimų puokštės, kurią ruduo ir žiema įteikia dažnam iš mūsų (kartais – ir po kelis kartus). Visa laimė, kad yra natūralių priemonių, kurios efektyviai padeda užkirsti jiems kelią, o apsirgus – greičiau atsistoti ant kojų. Žemiau pateikti geros savijautos receptai aktualiausi šaltuoju metų laiku, tačiau pravers ir jam pasibaigus. Čiobreliai nuo kosulio.

Periodas nuo spalio iki balandžio mėnesio mūsų organizmui yra išties nelengvas: šaltukas ir vėjas sausina odą, ji šerpetoja, saulės beveik nematyti, jaučiamės vangūs ir mieguisti, ilgi pasivaikščiojimai baigiasi – mes stengiamės, kad kelionės truktų kuo trumpiau. Svarbiausia tai, kad nuo stalų beveik visiškai išnyksta vaisiai ir daržovės – tai reiškia, kad mums pradeda trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Kasdien daržovių ir vaisių valgo beveik 59 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 14 metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves (arba 400 gramų neskaičiuojant bulvių ir kitų krakmolingų augalų) įgyvendina tik maždaug kas septintas lietuvis.

Sveikatos specialistai tvirtina, kad norint užtikrinti sveiką mažylių augimą, teisingi mitybos įpročiai yra ypatingai svarbūs. Rūpintis jais būtina pradėti nuo pat pirmųjų kūdikiams duodamų maisto tyrelių šaukštelių. Gydytojai pastebi, kad teisingų mitybos įpročių stokojantys vaikai iki 5 metų jau gali turėti virškinimo, žarnyno veiklos ir svorio problemų. Deja, vis dažniau gydytojai pastebi, kad vaikai ne tik nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, tačiau jų net neatpažįsta.

Salininkietė daržovių augintoja Ania savo šeimą aprūpina marinuotais agurkėliais, raugintais burokėliais, kopūstais. Pastarieji – moters mėgiamiausi iš visų konservuotų gaminių. Ir ne tik šeimą įvairiomis konservuotomis gėrybėmis moteris lepina. Įsibėgėjo ir prekyba daržovėmis, paruoštomis žiemai. Čia ir agurkėliai, krienai, ir daržovių mišinys sriubai. Vienas nuolatinių moters pirkėjų – aštuoniasdešimtmetis Bronius.

Nors stebuklingo grožio eliksyro niekas dar neišrado, savo išvaizdą galime puoselėti atkreipiant dėmesį į tai, ką valgome. Dažnai net nesusimąstome, kokį poveikį odos, plaukų, nagų būklei daro mūsų pasirenkamas maistas, tad augalinės mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė skaitytojams atskleidžia, ką būtina valgyti, norint ilgam išlaikyti grožį bei jaunystę.

Atkeliavus rudeniui, daugelis liūdi dėl trumpos, greitai prabėgusios vasaros, dėl to, kad stalo nebepuoš šviežios ryškios daržovės, spalvingos uogos ir vėl teks pasinerti į niūresnį metų laiką. Vis dėlto, neskubėkite nusiminti. Ruduo taip pat ypatingai spalvingas ir turtingas gėrybėmis, kurios pasižymi ne tik skoniu, bet ir išskirtine nauda. Apie tai, kodėl šis metų laikas yra pats dosniausias, mums pasakoja mitybos specialistė–konsultantė Indrė Trusovė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojai suskubo dalytis šokiruojančia vaizdo medžiaga. Nors įvykis užfiksuotas Lenkijoje, prekybos centro valytojos elgesys sukrėtė ir lietuvius. Vaizdo įraše matoma, kaip šalia daržovių skyriaus dirbanti valytoja sušluoja nukritusias šparagines pupeles ir sumeta atgal į lentynas. Darbuotojos elgesys nustebino tiek vietinius, tiek šiuo vaizdo įrašu besidalinančius lietuvius. „Panašų įvykį mačiau ir pas mus prekybos centre“, - skelbė vienas vartotojas.

Paryžiečiai vėl demonstruoja pasauliui, kad viskas įmanoma. Vis pilnėjančiame mieste jie rado puikų būdą, kaip užsiauginti savo daržovių, vaisių ir gėlių. Paryžiaus simbolis – Eifelio bokštas – pomidorų ar agurkų fone. Nauja fotografijų mada? Ne, tai naujas paryžiečių bandymas užsiimti daržininkyste mieste ant pastatų stogų. Du visame pasaulyje žinomi prekybos centrai „Le Bon Marche“ ir „ La Grande Epicerie“ meilės mieste ėmėsi rimtos politikos šiuo klausimu.

Artėjantis ruduo džiugina ne tik besikeičiančia gamta, bet ir gausiomis gėrybėmis. Gamtos džiaugsmai konkuruoja su prekybos centruose randamais produktais, tad ekspertė Vaida Kurpienė nusprendė padėti išsirinkti pačius naudingiausius vaisius ir daržoves. Sveikos gyvensenos ekspertė teigia, kad tiek suaugusiems, tiek vaikams būtina įvairovė. Būtent todėl reikia vartoti kuo daugiau skirtingų žalumynų, tačiau jų vertingąsias savybes nulemia apdorojimas.

Tinkamiausias metas ruoštis žiemai ir pasirūpinti, kad šaltuoju metų laikotarpiu nepritrūktų vitaminų, yra būtent dabar. Gėrybių marinavimas, rauginimas, šaldymas – puikus būdas užtikrinti gerą savijautą bei atsparų imunitetą nuo puolančių ligų. Žinoma, gėrybes paruošti žiemai, kad šios išliktų vertingos ir pilnos naudingų medžiagų, taip pat reikia mokėti, kadangi dažnai šeimininkės šioje srityje, pasirodo, daro nemenkų klaidų.

Šiemet daržovųi augintojas – ne pyragai. Pasak daržovių augintojų asociacijos, labiausiai nukentėjo šiaurės vakarų krašto augintojai – čia lietaus kliuvo daugiausiai. Kai kurie ūkininkai netgi palieka pūti laukuose užmirkusias bulves, mat iš jų jau nebėra jokios naudos. O derliui padaryta žala atsilieps ir daržovių kainoms. Esą bulvės gali brangti kone penktadaliu, tačiau, ar taip nutiks, paaiškės po naujų metų, kai ūkininkai matys, kiek sandėliuose yra sveikų bulvių.

Ūkininkams, norintiems savo daržoves parduoti didiesiems mažmeninės prekybos tinklams, svarbu užtikrinti stabilų daržovių tiekimą, rašo "Verslo žinios". "Tie, kurie daugelį metų su tinklais dirba, tie tik ir tiekia. Naujam prasimušti praktiškai neįmanoma, net jei jis siūlo mažesnę kainą, nes tuomet prasideda kainų karai. Be to, dauguma užaugina 100-200 tonų daržovių per metus. Kas iš tokio kiekio? Mūsų ūkio pajėgumai apie 12 tūkst.

Jau darosi įprasta, kad emigrantai ar tiesiog nemažai keliaujantys žmonės pradeda keikti mūsų tėvynę kaip vietą, kurioje maža besišypsančių veidų. Mitybos specialistė Jelena Tulčina teigia, kad ne viskas yra taip paprasta. „Galėtume kaltinti vieni kitus, kad esame suirzę ir viskuo nepatenkinti niurzgos, tačiau mano nuomone, kiekvienas, kuris jaučiasi blogai, turi teisę būti nelaimingas“, – teigia gydytoja.

Mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė savo asmeninėje Facebook paskyroje pateikė maisto produktų sąrašą, kuriuos vartojant galima ne tik detoksikuoti, bet ir stiprinti organizmą.

Kiekvienas žmogus nori būti laimingu. Tai nekintanti tiesa, tačiau laimės paieškos gali būti labai įvairios. Vis dėlto naujausias tyrimas parodė, kad norint jaustis laimingu reikia visai nedaug – tik valgyti daugiau daržovių ir vaisių. Tyrime dalyvavo beveik 20 tūkst. dalyvių. Jų kiekvieno laimę lėmė per dieną suvartojamas daržovių ir vaisių skaičius. Viskas labai paprasta – kuo jų daugiau, tuo žmogus laimingesnis.

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į Rusijos maisto embargo sąrašą pakliuvusius produktus, pakankamai sėkmingai susidoroja su iškilusiais iššūkiais. Nors skaičiai „ant popieriaus“ rodo stiprų eksporto susitraukimą, tačiau tokie nominalūs pokyčiai viso labo maskuoja didelius kainų svyravimus. Iki šiol geriausiai su embargu susidorojo mėsos produktų eksportuotojai, kurie sugebėjo net didinti pardavimus. Pieno pramonės praradimai taip pat gerokai mažesni nei Rusijos dalis eksporte iki embargo.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.

Rusijos vyriausybė sušvelnino prekybinio embargo režimą jautienai, paukštienai ir daržovėms, kurios bus naudojamos vaikams skirto maisto gamybai. Remiantis gegužės 27 d. potvarkiu, iš draudžiamų įvežti produktų sąrašo išbraukta galvijų mėsa, paukštiena ir jos subproduktai, daržovės (žalios, virtos arba garintos), šaldytos ir džiovintos daržovės, kurios yra skirtos vaikiškam maistui gaminti.

Maisto prekių skandalui įsibėgėjant, specialistai vardija skirtingas priežastis, kas ir kodėl nulėmė tokius kainų svyravimus, kurie jau ne pirmą dieną erzina pirkėjus. Visa tai bandė paaiškinti ir premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau visa tai suprasti buvo ganėtinai sudėtinga net ir patiems ekonomistams. LRT laidoje „Teisė žinoti“ ekonomistas Gitanas Nausėda juokavo, kad klausantis premjero paaiškinimų jau trečią kartą, viskas tampa daug suprantamiau.

Pastaruoju metu visuomenė diskutuoja, kodėl parduotuvėse tokie brangūs pirmieji lietuviški pomidorai ar agurkai. Keliama klausimų ir dėl importinių daržovių, vaisių ar uogų – tarkim, žiedinių kopūstų ar trešnių. Aukštų naujo derliaus kainų paaiškinimas paprastas – kiekvienais metais pirmosios daržovės kainuoja brangiau, nes užauginti jas ne sezono metu pareikalauja didelių investicijų.

Visame pasaulyje besikeičiant mitybos tendencijoms ir su jomis susijusioms maisto paruošimo technologijoms, vartotojų kasdienybėje atsiranda vis naujų įpročių arba klausimų, ką geriausia rinktis. Pasak plėtros vadovės Giedrės Petkevičiūtės, žaliavalgiai labiausiai vertina produktų džiovinimą, liofilizacijos terminas tampa įprastas jau ne tik prabangių restoranų valgiaraščiuose ar sveiko maisto parduotuvėse, o rinkoje be pasterizuotų pieno produktų atsiranda ir tokiu pat būdu apdorotų kiaušinių.

Nerimstant aistroms dėl daržovių kainų Lietuvos prekybos centruose, į portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas, primindamas, kokios daržovių kainos vyravo dar 2013 m. Vaikinas įsitikinęs – daržovių kainos, litais skaičiuojant į eurus, dabar paaugo „vienas prie vieno“. „Įkeliu Jums vieno prekybos centro „Maxima“ reklaminį bukletą su kainomis balandžio mėnesio pabaigos ir gegužės pradžios”, – rašo 2013 m. prekybos centro „Maxima“ reklaminės skrajutės kopiją portalui tv3.lt atsiuntęs ...

Diskusijos dėl maisto kainų padalino Lietuvą į dvi dalis: vieni buriasi socialiniuose tinkluose ir ruošiasi boikotuoti prekybos centrus, kiti skaito ekonomistų vertinimus ir statistinius duomenis, kurie rodo, jog brango ne visos prekės. Vis dėlto nemaža dalis žmonių skelbiamais duomenimis nepasitiki ir teigia, jog parduotuvėje kainos visai kitokios. Maisto produktų kainas skelbia Statistikos departamentas ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslas.

Lietuviškų daržovių mėgėjams – piniginių tuštėjimo metas. Prekybininkai už šviežius lietuviškus agurkus ir pomidorus nesibodi reikalauti nuo 2 iki 5 kartų didesnės kainos nei už atvežtinius. Tikina, kad kainos greitu metu kris, kai padidės pasiūla. Tačiau valstybiniai maisto inspektoriai lietuviškų daržovių pranašumų prieš importines neranda. Prekybos centruose 5 € arba 17 litų šiuo metu kainuoja tokie švieži Lietuvoje užauginti pomidorai.

Natūralu, kad senėjimas yra neišvengiamas kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau netgi natūralius procesus galima kiek suvaldyti žinant, kaip su visu tuo kovoti. Egzistuoja maisto produktai, kurie savyje turi medžiagų, kurios gali padėti pristabdyti senėjimą, rašoma Business Insider. Anot portalo, yra mažiausiai 11 produktų, kurie gali padėti ilgiau išlikti jauniems ir gražiems. Aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus Tai vienas puikiausiai ingredientų, kuris gali pagardinti salotas ar kepinius.

Pasirodo, daugiausiai už daržoves žmonėms tenka atseikėti ne kur kitur, o ūkininkų turgeliuose ar kaimo parduotuvėse. Priklausomai nuo daržovių rūšies, per metus jų kaina padidėjo nuo trisdešimties iki septyniasdešimties procentų. Kaip antai, labiausiai pabrango kopūstai ir svogūnai – kai kur net iki 70 procentų.   Pasak daržovių augintojų asociacijos, lyginti kelerių metų daržovių  derliaus negalima, mat kainos gali svyruoti dėl įvairių priežasčių.

Vargu, ar besidairydami maisto prekių parduotuvės lentynose jūs susimąstote, kaip mums įprastos daržovės – morka, baklažanas ar kukurūzai, atrodė anksčiau. Tačiau užsienio portalas „Business Insider“ ne tik pagalvojo apie tai, bet dar ir sukūrė grafinius paveikslėlius.

Grįžus iš parduotuvės su pirkinių maišu tuoj pat visus maisto produktus krauti į šaldytuvą gali pasirodyti puiki mintis, kadangi taip, daugelio manymu, maistas ilgiau išsilaikys šviežias ir neges. Vis dėlto, kai kurie maisto produktai įdėti į šaldytuvą greičiau praranda savo skonį, ima sparčiai senti ir prarasti savo tekstūrą. Pomidorai. Šių daržovių laikymas šaldytuve sustabdo jų nokimą ir panaikina skonį.

Pastebėję daržovių kainas Lietuvos prekybos centruose pamatysime tiesiog prieš akis brangstančias lietuviškas daržoves. Kai kurioms brangus daugiau nei dvigubai, ekspertai pasakoja, kad įtakos turėjo ne tik sumažėjęs derlius, bet ir patys prekeiviai. Pagal skelbiamus duomenis matome, kad prieš metus 28 centus kainavusios nefasuotos morkos šiuo metu kainuoja 41 centą, o tai – 60,71 proc. brangiau. Baltagūžiai kopūstai brango 56 proc., bulvės 48 proc., o svogūnai ir 65 proc.

Į Lietuvą atėjęs pavasaris neaplenkė ir parduotuvių lentynų. Pirkėjai jau gali įsigyti pirmuosius ilgavaisius agurkus ir salotas vazonėliuose, o netrukus galės mėgautis ir šviežiais lietuviškais trumpavaisiais agurkais. Dar už pusantro arba dviejų mėnesių parduotuvėse išvysime pirmuosius lietuviškus pomidorus.

Juk dažniausiai, besilankydami maisto prekių parduotuvėje ir rinkdamiesi vaisius, uogas ar daržoves, mes ieškome ir rausiame tol, kol galiausiai randame gražiausią ir tobulos formos. O kas nutinka ne tokios idealios formos daržovėms ir vaisiams? Dažniausiai, dėl nepatrauklios išvaizdos, tokie maisto produktai būna nukainojami. Štai Anglijoje, socialiniuose tinkluose užvirė aršios diskusijos. Ne vienas britas ragina drąsiau prekiauti deformuotomis daržovėmis ir vaisiais, neišmetinėti jų.

Valgysi daržoves – nesusirgsi Alzcheimerio liga. Na, gal ne taip visiškai vienareikšmiškai, tačiau tyrę daržovių poveikį mokslininkai nustatė, kad jos bent jau sumažina tikimybę šia liga susirgti ir pristabdo atminties silpnėjimą. Tad kokias daržoves ir kiek jų derėtų valgyti? Penkerius metus tyrę amerikiečių mokslininkai skelbia rezultatus – valgai žaliųjų lapinių daržovių – gali jaustis gerokai saugesnis.

Mitybos specialistai pataria žiemą nepamiršti vartoti kuo daugiau žalumynų ir daržovių, kurios turi organizmui reikalingų vitaminų ir kitų medžiagų. Taip pat naudinga valgyti ir raugintas daržoves, kurios ne tik išsaugo didžiąją dalį vitaminų, bet ir turi daug probiotikų, padedančių žarnyno veiklai ir netgi gali padėti apsisaugoti nuo vėžio.

Jau metai, kaip Rusija Vakarams taiko maisto produktų embargą, tačiau nepaslaptis, kad sumanūs verslininkai savo produkciją eksportuoja per Baltarusiją. Ten pakeičiama produktų kilmės šalis ir produktai atsiduria rusiškų parduotuvių lentynose. Toks kelias per kelias savaites užsidarė, kai Rusija su Baltarusija pasirašė griežtesnes sutartis dėl importo ir eksporto. Tad užsidarius šiam keliui pilni vilkikai vaisių, daržovių ir kitų prekių privalėjo apsisukti ir grįžti atgal.

Turbūt niekam ne paslaptis, jog daržovės, vaisiai ir uogos – tai mūsų gyvybės eliksyras. Šie maisto produktai aprūpina žmogaus organizmą svarbiomis medžiagomis. Susipažinkite, kokios galios slypi po šiomis gamtos dovanomis. Brokoliai Jei būtų renkama turtingiausia vitaminais daržovė, brokoliai būtų ant aukščiausio pakylos laiptelio. Suvalgę 100 gramų brokolių gausite būtiną vitamino C ir karotino dienos normą. Ši daržovė padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir net apsaugoti nuo vėžio.

Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, lapkričio mėnesį fiksavo didelius daržovių ir vaisių kainų pokyčius, tuo tarpo kitų prekių ir paslaugų kainų svyravimai buvo mažesni. Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį pabrango žaliosios vynuogės – 16,5 proc., bulvės – 3,2 proc., pomidorai – 1,8 proc., o atpigo plautos morkos – 18,5 proc., svogūnai – 7,5 proc., obuoliai – 6,8 proc., burokėliai – 4,8 proc., bananai – 3,8 proc., baltagūžiai kopūstai – 2,7 proc.

Savo užaugintomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, taip pat grybais ir uogomis dalis vilniečių galės prekiauti be leidimų. Vilniaus taryba trečiadienį priėmė sprendimą, pagal kurį savivaldybės nustatytose vietose leidimų prekybai minėtomis gėrybėmis nebereikės pensininkams ir neįgaliesiems, Darbo biržoje registruotiems bedarbiams, moksleiviai ir studentams. Taip pat rinkliava nebus renkama ir iš prekiaujančiųjų sendaikčiais blusų turguje.