Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.
Sąlygos nenormalios – derlius vėluos
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad anksčiau tokiu metu gegužę jau pasirodydavo pirmieji laukuose auginti lietuviški kopūstai, salotos. Šiais metais šio derliaus dar nė nematyti, net ir nežinoma, kada jis bus. Įprastai pavasarį augintojams daug žalos pridarydavo pavasarinės sausros, kada buvo sunku sudygti augalams, nes jie sudžiūdavo. Tad šių metų situacija itin neįprasta.
„Ankstyvosios daržovės dar po plėvele, sąlygos tikrai nenormalios. Tokiu laiku augintojai jau imdavo ankstyvųjų kopūstų, špinatų, salotų derlių. Aišku, kad derlius bus daug vėlyvesnis. Taip pat ir kiek mažesnis bei neatsparesnis ligoms. Kiek teko girdėti, ir birželį ne kokie orai. Taip, kad šiemet – tikrai ne derliaus metai.
Daržovių sandėliavimui sėja ar sodinimas taip pat vėluoja. Yra laukų, į kuriuos traktoriai iki šiol negali įvažiuot. Augintojai visada stengdavosi, kad daržovės spėtų sudygti prieš prasidedant pavasarinei sausrai, kuri kartais užsitęsdavo iki šienapjūtės. Kas yra nenormalu, tas nenormalu ir vienaip ar kitaip augalo fiziologiją paveikia. Mūsų ūkininkai pakankamai neturi lėšų, jog galėtų efektyviai apsaugoti derlių nuo šalčių padarinių, turiu omenyje laistymo įrengimus. Teko matyti, kad pietuose ūkininkai sodus saugojo ir pasitelkdami ugnį, ne tik vandenį. Kita vertus, ūkininkai su nerimu laukia, kas bus toliau ir, jei neturi galimybių apsaugoti derlių nuo šalčių, stengiasi susitaikyti su mintimi, kad nieko kitaip nebus. Tokia ūkininko dalia, kad dažnai vienų metų derlius turi maitinti du metus“, – teigia LDAA direktorė.
Tokia situacija turės įtaką ir kainai.
„Savaime suprantama, tokiomis sąlygomis auginamų daržovių savikaina didėja. Visgi kainos priklausys nuo to, kokia bus pasiūla iš aplinkinių šalių. Ar ten bus perteklius, jei tik aplinkinėse šalyse perteklius, perteklinė produkcija vežama gan pigiai į kitas šalis ir kainų kilimo nebūna. Matysim, kokia bus pasiūla,tačiau šalčiai pastarosiomis dienomis vėl praėjo per Vidurio ir Rytų Europą. Augintojai naktis praleido soduose ir laukiuose, stengdamiesi vienaip ar kitaip apsaugoti derlių. Tad prognozės nėra geros“, – konstatuoja ji.
Pasak jos, šiuo metu pardavimų vietose galima rasti lietuviškų pomidorų, agurkų, salotų, špinatų, ridikėlių, tačiau ši produkcija iš šiltnamių, o jos savikaina didesnė nei praėjusiais metais, nes tenka šiltnamius šildyti.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijai priklausanti ūkininkas Algimantas Vaupšas taip pat patvirtina, kad tendencijos – nedžiugios. Pasėta daug, kopūstus tenka slėpti po agroplėvele, nes kitaip nežinia, ar išgyventų.
„Bulvės neaišku, neišdygusios, gal nesušals. Burokėliai sudygę ,žiūrėsime po trijų dienų. Apie 20 ha sodybos, neaišku, ar nereiks iš naujo atsėti, jei reiks tai bus automatiškai derlius mažesnis, tai ir kainos kitos.
Iki 3 laipsnių bulvės atlaiko, 30 proc. sugenda burokėlių derliaus, morkos kai kurios nebijo, kopūstai spėja prigyti, gal ir išlaikys. Jei ir birželį šals ir snigs, tai bulvių ne kas bus. Sunku prognozuoti net kas bus toliau ir kokios kainos“, – sako ūkininkas.
Tačiau dėl vieno aišku – derlius tikrai mažesnis bus. Su tuo susidurs ir ūkininkai Lenkijoje, o tai paveiks kainas.
„Derlius automatiškai mažės, pernai tokiu metu jau burokėlių 5 cm laiškai buvo, kopūstų didžioji dalis pasodinta, morkos sudygusios. Šiemet viskas vėluoja, sėjos laikas vėluoja ir tokios sąlygos dar vėlina. Jei gegužės pab. Ir birželio pradžioje pasodinsime, tai automatiškai 50–60 proc. mažesnis derlius.
Ir Lenkijoje tas pats. Su kolegomis ūkininkais pasišneki, tokios pačios sąlygos, šalta.
Ir daržovės nebe tokios pigios, kaip praeitais metais turėtų būti, nes pernai labai geras derlius, šiemet jau sunkiau“, – komentavo jis.
Ar pasikeis ir grūdų kainos?
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmontas prognozuoja, kad šiais metais laukia 10–20 proc. mažesnis derlius negu daugiametis vidurkis. Mat net jau dabar pasėta vasarinė kultūra nedygsta, nes tam reikia aukštesnės temperatūros.
Anot jo, toks reiškinys jį ištinka pirmą kartą per 25 metus.
„Temperatūros žemos, išeina taip, kad negali maisto medžiagų paimti augalai, negali išauginti ir kai kuriuos ūglius atmeta. Kas lieka, iš jų išeina derlius.
Dygimui reikia šilumos. Dabar drėgmės daug, tai gali būti, kad ir supūti kai kurios kultūros. Daržininkams ir sodininkams irgi šalnos, irgi nieko gero labai nebus. Dabar cukrinius runkelius esame pasėję, žemos temperatūros, jei būtų gera – šilta temperatūra ir drėgmė tai, per 7 dienas cukriniai runkeliai sudygta, o po dviejų savaičių, kai kurie dar net nebando dygti“, – pasakojo jis.
Tiesa, J. Talmontas neskuba vertinti, kad būtinai kainos augs, nes tai ne visada priklauso nuo ūkininkų.
„Nuo mūsų tas brangumas nelabai priklauso, kadangi kokios rinkoje kainos reikia žiūrėti. O žinoma kaip būna, grūdai pinga, duona brangsta. Aš to nesuprantu ir negaliu paaiškinti. Jei tendencijos orų tokios ir kitose šalyse, tada rinkose kaina keisis“, – mano jis.
J. Talmonto teigimu, ūkininkams šių metų derlius gali ir neatsipirkti, nes kaštai bus didesni, o pelnas gali išgaruoti su šalčiais.
„Šiaip labai keistas klimatas šiemet pavasarį. 25 metai ūkininkauju, pirmi metai man tokie, jokių kitų nebuvo, neturim patirties ir nežinom, kas čia gali atsitikti, gali ir dar blogiau būti, nes tiek metų nebuvo, nieko nežinom, pirmą kartą susidūrėm. Vienu žodžiu – prasti popieriai“, – konstatuoja jis.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį, palyginti su kovu, daržovės kainos padidėjo 13 proc., tačiau palyginus su praeitų metų balandžiu, kainos – 8,7 proc. vis dar mažesnės.
