daržovės

Infliacija Bulgarijoje šių metų rugsėjį buvo didžiausia per metus, penktadienį paskelbė šalies vyriausybė. Bulgarai, nerimaujantys dėl brangstančių maisto prekių, skuba prieš žiemą konservuoti vaisius ir daržoves. Šių metų rugsėjį, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos pakilo 4,9 proc., pranešė Bulgarijos nacionalinis statistikos institutas (NSI), o palyginus su rugpjūčiu, kainos šalyje išaugo 1,1 proc.

Kokius patiekalus dažniausiai renkasi žmogus, apie kurį nori sužinoti šį tą daugiau? Tai, kas yra jo lėkštėje, dažniausiai parodo, ko iš jo gali tikėtis gyvenime! Makaronai Makaronų patiekalus dievinantys žmonės praktiški, jie neskrajoja padebesiais, išsiskiria racionalumu ir konkretumu. Tiesa, jie nesistengia daug mąstyti, nelinkę analizuoti savo poelgių. Noriai bendrauja, mėgaujasi gyvenimu, dažnai atviri, ekstravertiški. Mėsa Tvirti, gyvybingi žmonės, turintys didelių ambicijų.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet užaugintas labai geras – 300 tūkst. tonų – daržovių derlius. Jo pakaktų vidaus poreikiams patenkinti, tačiau didžiąją dalį lietuviškų daržovių augintojai išveš į Rusiją, Čekiją, Vengriją ir Didžiąją Britaniją, o mes valgysime įvežtinę produkciją. Daržovių augintojai nėra patenkinti vidaus rinkoje siūlomomis kainomis.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų Plotai ūkyje didinami Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove.

Mitybos racionas, kuriame yra daug pomidorų, gali sumažinti insulto riziką, teigia Suomijos mokslininkai, skelbia BBC. Mokslininkai ištyrė likopeno - ryškiai raudonos spalvos medžiagos, kurios randama pomidoruose, paprikose ir arbūzuose, poveikį. Tyrimas, kuriame dalyvavo 1 tūkst. 31 asmuo, parodė, kad tie, kurių kraujyje buvo rasta daugiausia likopeno, turėjo mažiausią riziką dėl insulto.

Tradicinės lietuviškos daržovės - bulvės ir morkos - parduotuvėse šiemet brangesnės nei pernai. Ir nors tas skirtumas kol kas ne taip smarkiai bado akis, rudens pabaigoje greičiausiai teks mokėti daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Ūkininkai viliasi, kad išaugęs lietuviškų daržovių poreikis ne tik Rusijoje, į kurią bulves ir morkas veža nebe pirmus metus, bet ir Didžiojoje Britanijoje leis jiems diktuoti savo sąlygas.

Gana dažnai galime išgirsti frazes „daržovės su nitratais“, „vanduo su nitratais“. Taigi, kas tie nitratai, kiek jų suvartojame ir kokį pavojų jie kelia mūsų sveikatai? Nitratai aplinkoje Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Provincijos gyventojai dažnai bamba, kad miestiečiai nežino, iš kur ant jų stalo atkeliauja vaisiai ir daržovės. Neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, kad žmonės nežino ne tik apie svogūnus, bet ir apie kitas kitas vos ne kasdien vartojamas daržoves. Beveik kas trečias britas nežino, kaip auginami vaisiai ir daržovės. Trys iš dešimties suaugusiųjų nežino, kaip auginamos bulvės, o kas dešimtas apklaustasis manė, kad pomidorai auga ant žemės.

Nitratai (NO3) – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Nitratų visuomet yra bet kokiame augale, tik skiriasi jų kiekis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Evelina Venckevič aiškina, jog nitratai aplinkoje randami natūraliai ir yra svarbi augalų maistinė medžiaga.

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta skundų iš sąžiningų turgaus prekybininkų, atsisakančių taikstytis su konkurentų apgaulėmis – pastarieji vaisius ir daržoves įsigyja be reikiamų dokumentų Lenkijoje, todėl juos pirkėjams gali pasiūlyti daug pigiau. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, iki šių metų rugsėjo 10 d. inspektoriai turgavietėse patikrino 965 vaisiais ir daržovėmis prekiaujančius asmenis. Dažniausiai – 81,9 proc.

Dėl prasto šiųmečio derliaus Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklas „Sainsbury's“ sušvelnino reikalavimus tiekiamoms daržovėms ir vaisiams, kas leis į parduotuves grįžti akiai nepatrauklioms morkoms, bulvėms ir kitoms keistų formų daržovėms, rašo dienraštis „The Guardian“. Po sausiausio per 59 metų kovo, po kurio sekė rekordiškai lietinga vasara ir stipriausia per pastarųjų 30 metų audra rugsėjį, derlius Jungtinėje Karalystėje sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.

Jau nuo seno vasarą ir rudenį šeimininkės stengdavosi sukaupti kuo daugiau ir įvairesnių atsargų žiemai. Vienas iš labiausiai paplitusių konservavimo būdų yra džiovinimas, kadangi žiemą turėti džiovintų vaisių, daržovių, uogų yra labai pravartu. Vakarais patys galite pasiruošti džiovintų vaisių ar daržovių mišinių, kuriuos teliks įberti į makaronus, sultinius ar kitokį jums mėgstamą patiekalą.

Lietuvoje vaikus sveikai maitintis skatinančios programos pinigai skiriami egzotiškiems vaisiams, o kaimynai latviai mokiniams ir darželinukams siūlo savo užaugintus obuolius bei morkas. Maždaug 9 mln. Lt – tokia suma pernai galėjo papildyti šalies sodininkų ir daržininkų pajamas, jei ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ būtų palanki vietos augintojams.

Kiek uždirba Lietuvos ūkininkai? Klausimas vertas dėmesio, nes niekas garsiai nekalba apie iš žemės ūkio gaunamas pajamas. Balsas.lt pasikalbėjo su Kėdainių ir Šiaulių rajone įsikūrusiais ūkininkais, kurių atsakymai padėjo sudėlioti šiek tiek aiškesnį Lietuvos žemės ūkio paveikslą. Paskolų našta Daugėlaičių kaime (Šiaulių r.) gyvenantis Linas Šateika pradėjo ūkininkauti nuo 1990 metų. Kaip jis pats sako, buvo vienas pirmųjų rajono ūkininkų.

Daugiau kaip 10 tūkst. daržovių per metus – ir visa tai – keleto kvadratinių metrų „belangėje“, kuri vadinama „Agro-kubu“ („Agri-cube“). Viduje – eilės lentynų su salotomis ir kitų daržovių ūgliais, daug šviesos, vandens ir trąšų tiekimo, oro kondicionavimo sistemos. Viskas suprojektuota vadovaujantis japonišku erdvės taupumu. Bet efektyvumas – neįtikėtinas. Daugiau kaip 10 tūkst.

Ties ūkininko Lino Šateikio užaugintomis fasuotomis morkomis "Maxima" buvo iškabinusi 4 litų kainą. Po dienos kitos ją nurėžė iki 2,49 lito už kilogramą. "Rimi" parduotuvėse kilogramas lietuviškų nefasuotų morkų, kaip ir burokėlių, praėjusios savaitės viduryje kainavo 2 litus. Burokėliai artėjant savaitgaliui spėjo atpigti iki 1,25 lito už kilogramą, rašo "Lietuvos rytas". "Pirmojo derliaus lietuviškos daržovės būna gerokai brangesnės už importines.

Pasvalio gyventojas pranešė policijai, kad trečiadienį vakare savo darže neberado apie 20 kg česnakų. Nuostolis - 180 litų.  ...

Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja negauti ES paramos. Artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui, Europos Komisija (EK) įsteigė specialią darbo grupę ir pradėjo viešąsias konsultacijas dėl galimų naujų paramos priemonių vaisių ir daržovių augintojams.

Augalinės kilmės maisto produktai turi daug biologiškai veiklių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo lėtinių ligų. Pagrindinės visų maisto produktų sudedamosios dalys – angliavandeniai, riebalai ir baltymai – suteikia mums energijos. Tačiau vien jų nepakanka, kad išliktume energingi ir sveiki daugelį metų. Mūsų kasdieniame maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių pagrindinis šaltinis – vaisiai ir daržovės.

Ryškiomis spalvomis, marga publika ir nosį kutenančiais daržovių ir uogų kvapais lietuviškas turgus vilioja užsukti vidun. Net jei nieko neketini įsigyti, vis tiek beveik gali būti tikras – turgaus prekeivis tau būtinai ką nors įsiūlys. Kitaip – turgus nebūtų turgus. Čia deramasi, pirkėjams siūloma ragauti uogų, sveriamos pirmosios šviežios bulvės, skundžiamasi prastu derliumi ir aukštomis kainomis ir net piktinamasi, kad jau prekiaujama voveraitėmis, nors jos dar labai mažos.

Visi žinome, kad persikas yra vaisius, o morka, be abejonės, yra daržovė. Tačiau Venno diagramoje, siejančioje šias dvi produktų grupes, yra gana nemaža persidengianti sritis. To priežastis – faktas, jog „vaisius“ ir „daržovė“ apibrėžiami skirtingai, priklausomai nuo to, ar esate daržininkas, ar virėjas. Pačiame persidengiančios srities centre įsitaisęs pomidoras.

Prekybos centruose ir turgavietėse jau pasirodė šių metų derliaus bulvės, kurias prekybininkai nesikuklindami žymi kilmės ženklu „Lietuva“. Lietuvos daržovių augintojų asociacija kalba apie vartotojų kvailinimą, mat lietuviškieji bulvių augintojai pirmąjį derlių žada po mėnesio. Bulvės – birželį „Augintojai, kurie bulves daigino, laikė uždengę, planavo jau birželio 10 dieną teikti pirmųjų lietuviškų bulvių derlių, – sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Ankstyvosios daržovės. Pavasarį sunku atsispirti vos pasirodantiems agurkams, ridikėliams, bulvėms, morkoms ir žalumynams. Bet kas iš tikrųjų slypi po daržovių odele? Nesubrendusiose ir ankstyvose daržovėse visada yra daugiau... nitratų. Nitratai – azoto rūgšties druskos. Gamtoje jos susidaro natūraliai, todėl be jų negali augti jokios daržovės. Taigi, nitratų yra visose uogose ir daržovėse. Bet visa esmė – jų kiekyje.

Verslininkai žieminiuose šiltnamiuose skina pirmuosius pomidorus ir sako, kad jau šiomis dienomis derlius turėtų pasirodyti prekybos centruose. Didesnius kiekius šių daržovių pirkėjams žadama pateikti jau kitą savaitę. Tačiau augintojai abejoja, ar kitais metais galės verslą tęsti, praneša Lietuvos radijas. Didžiausią dalį lietuviškų pomidorų, užaugintų žieminiuose šiltnamiuose,į rinką tiekia įmonė „Kietaviškių gausa“. Per pastaruosius kelerius metus jų konkurentai veiklą nutraukė.

Pabrangę degalai ir prasti orai vėjais paleido dalies ekologinių daržovių augintojų triūsą, skelbia LTV „Panorama“. Ūkiai skundžiasi: įprastai tiesiai iš šiltnamio daržoves pirkę žmones šį pavasarį nesirodo. O lyg to būtų negana, užėję lietūs dar ir vėlino ankstyvųjų daržovių derlių apie porą savaičių. Viename ūkyje keturių arų šiltnamyje jau užaugo salotos, prieskoninės daržovės, svogūnai, žydi agurkai, tačiau vietoje džiaugsmo šio ekologinio ūkio savininkės akyse – nerimas.

Jau seniai visiems aišku, kad vienoks ar kitoks maistas pagerina spermos kokybę ir suteikia jai tam tikrą skonį. Kokie gi maisto produktai turi tam įtakos? Spermos skonį ir kokybę gerina: Vaisių sultys ir švieži vaisiai. Tinkamiausi – kiviai, mangai, persikai. Jogurtas. Daržovės. Tinkamiausios – pomidorai, agurkai, baklažanai. Jūrų gėrybės. Tinka pačios įvairiausios. Visi jūriniai produktai – ne tik yra sveiki visam organizmui, bet ir pagerina spermos kokybę.

Lenkiški trumpavaisiai agurkai – 8–8,5, ilgavaisiai agurkai, pomidorai – 4,5–5 litai, salotos ir kiti žalumynai jau plūstelėjo į Alytaus turgavietes – turi ir kvapą, ir skonį, ir prekinę išvaizdą, nesutikau peikiančių. Kol savų daržovių užsiauginsime, trumpavaisius agurkus Jotvingių turgavietėje po 10 litų pardavinėjo tik Rita iš Miklusėnų, pilna burna valgysime lenkiškas. Tik nepamirškime, kas dykai duota – jau paūgėjusi patvorių karalienė dilgėlė.

Vartojimui paruoštose ekologiškose daržovėse nustačius žarnyno infekciją galinčių sukelti bakterijų, laikinai sustabdyta kooperatyvo „Padegsnys“ daržovių fasavimo cecho veikla ir uždrausta prekiauti pagaminta produkcija.

Atšilus orams, ūkininkai jau patraukė į laukus. Kėdainių rajone jie pasodino ankstyvąsias bulves ir žada, kad paragauti jų galėsime per šv. Antaną.Vėsoki Lietuvos orai balandžio viduryje dar neleidžia bulvių sodinti kaip įprasta. Kad nenušaltų, kol sudygs, ūkininkas jas augins po plėvele, jei reikės, sako naudosiąs ir nuo šalčio apsaugantį dirbtinį rūką. Iki tol nuo kovo sėkla daiginama šiltnamiuose.

Mitybos įpročių keitimas ar dietos laikymasis – sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas. Tačiau šiandien tai galite padaryti vadovaudamiesi aštuoniais patarimais, kurie padės ne tik atsikratyti antsvorio, bet ir apsaugoti širdį nuo daugelio ligų. Ne paslaptis, kad vartojant kai kuriuos produktus, padaroma neigiama įtaka širdies veiklai ir gali sukelti jai rimtą pavojų.

Sandėliuose mažėjant daržovių atsargoms, pirkėjai priversti pirkti brangesnes. Tačiau prasidėjus naujam sezonui, daržovių augintojai mažesnių kainų nežada, rašo „Vilniaus diena". Kaip sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, šiemet tokių pigių daržovių kaip pernai pirkėjai neturėtų tikėtis. Tačiau esą nepasikartos ir 2010-ųjų daržovių brangymečio scenarijus.

Norintieji užsiauginti savų daržovių jau ne pirmus metus noriai perka sėklas, tačiau augintojai tvirtina konkurencijos nejaučiantys. Brangstantis maistas, ekonominė krizė, kalbos apie chemiją maisto produktuose – įvardijamos priežastys, kodėl žmonės aktyviau imasi dirbti savo daržuose. Tai rodo ir sėklas parduodančiųjų turimi duomenys. Nors gyventojai, kiek galima spręsti pagal didėjantį sėklų pardavimą, vis dažniau daržoves auginasi patys, ūkininkai to itin nejaučia.

Kol vieni drąsiai plaukioja interneto vandenyse pirkdami drabužius, kosmetiką, buitinę techniką ir kitas prekes, kiti dar tik jaukinasi idėją, kad elektroninėje erdvėje galima užsisakyti ir šviežio maisto. Lietuvoje pamažu šaknis leidžia elektroninė prekyba ūkininkų produkcija, kuomet norimas įsigyti daržoves, pieną ar šviežiai iškeptą duoną galima pagal individualų pageidavimą užsisakyti tiesiai iš ūkininko rankų.

Didžiosios Britanijos mokslininkai teigia, kad laikantis vaisių ir daržovių dietos vos kelias savaites ženkliai pagerėja odos spalva. Sent Endrius (St Andrews) universiteto mokslininkai atliko bandymus su 35 žmonėmis ir nustatė, kad valgiusių daugiau vaisių ir daržovių žmonių odos spalva pagerėjo, informuoja BBC naujienų tarnyba. Kitų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad pagerėjusi odos spalva daro žmogų patrauklesnį.

Kai Annette Larkins viešumoje pasirodo su savo sutuoktiniu, žmonės mano, jog ji – šio dukra, o ne žmona, kartu gyvenanti jau penkis dešimtmečius. Iš tiesų smulkaus sudėjimo, puikios išvaizdos moters amžius siekia 70 metų. „Savo jaunystės fontanu“ Floridos gyventoja vadina darže auginamas daržoves, vaisius. „Mano meniu sudaro vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos. Nevalgau nieko, kas virta, kepta ar troškinta“, – kalbėjo ji. Tačiau A. Larkins ne visada buvo veganė.

Savaitės pabaigoje parduotuvėse jau bus galima nusipirkti šiemetinio derliaus ilgavaisių lietuviškų agurkų, kuriuos į rinką pateiks bendrovė „Kietaviškių gausa“, rašo „Respublika“ Kiek kainuos lietuviški švieži agurkai, dar neaišku, derybos tebevyksta. Bendrovės "Kietaviškių gausa" vadovo Gedimino Rukšos teigimu, bendrovė tikisi už agurkų kilogramą gauti 5-6 litus, tad parduotuvėje pirmojo derliaus agurkų kaina gali siekti 8-9 litus.

Kompanija „Plantagon“ kartu su bendrovės „Sweco“ inžinerijos ir architektūros specialistais Švedijoje pristatė pirmąjį pasaulyje vertikalaus šiltnamio projektą, pritaikytą įvairioms daržovių kultūroms auginti miestų teritorijose. Vertikalus šiltnamis, dar vadinamas „Augaloraižiu“ (augalas + dangoraižis), turėtų iškilti Švedijos Linčiopingo (Linköping) mieste per artimiausius dvejus metus.

Pernai panašiu metu lietuviškų bulvių eksportas į Rusiją vyko visu pajėgumu, o šiemet ten paklausiausios morkos. Pernykštis daržovių derlius buvo geras, tačiau šią savaitę prakalbta, jog, tuštėjant ūkininkų sandėliams, lietuviškos daržovės brangs. Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos tinklas paskelbė, kad dėl sausio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa.

Ant molinių kojų besilaikančio šiltnamių verslo bandymas susitelkti prekybininkams padvelkė monopolijos grėsme. Praėjusių metų pabaigoje „Agrolit“ kooperatyvą įsteigę šiltnaminių daržovių augintojai teigia, kad kooperacija – viena iš galimybių gelbėti byrantį šiltnamių sektorių. Augančios energetinių išteklių kainos iš rinkos išstūmė jau ne vieną šiltnamį.

Prekybininkai vėl sumanė apmauti pirkėjus, kad priverstų juos masiškai pirkti gana greitai gendančius maisto produktus. Kai kainos auga lyg ant mielių, bet koks pranešimas apie dar labiau brangsiantį maistą verčia pirkinių krepšį prikrauti kuo gausiau.

Šį sezoną rekordiškai pigios daržovės pirkėjų jau ilgai nebelepins. Dėl sausio mėnesio pabaigoje užklupusių šalčių ir nepakankamų daržovių atsargų užsienio rinkose, auga lietuviškų daržovių paklausa. Tuštėjant ūkininkų sandėliams, kyla daržovių kainos. Prekybininkai  prognozuoja, kad daržovių kainos artimiausiu metu gali kilti 10–30 proc.

Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.

Paspaudus didesniam nei 20 laipsnių šalčiui, pasak ūkininkų, tenka skirti daugiau lėšų daržovėms apsaugoti. Esą mažesniems šalčiams tiek sandėliai, tiek transportas pritaikytas, tačiau ne visos priemonės gelbsti ypač lepias daržoves. Tuo tarpu modernias saugyklas įsirengę ūkininkai dalies rūpesčių išvengia. Daugiausiai salotines daržoves Šalčininkų rajone auginantis Evaldas Masevičius sako, kad labiausiai daržovės nukenčia jas pervežant į prekybininkų sandėlius.

Mitybos konsultantė Anna Hattner tvirtina, kad valgyti vienos rūšies maistą kenkia organizmui, rašo livescience.com. „Nepatarčiau taip eksperimentuoti“, – tvirtina A. Hattner. Nė viena daržovė ar ankštinis augalas neturi visų 9 svarbiausių amino rūgščių, kurių reikia raumenims. Dauguma žmonių žino per mažai apie maisto medžiagas, todėl kuria dietas, paremtas vienos maisto rūšies mityba.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo skubų tyrimą dėl nesaugių džiovintų vaisių mišinio cukruje (slyvos, abrikosai, kriaušės, obuoliai, persikai) ir džiovintų abrikosų išplatinimo Lietuvos rinkoje.

Lietuvos šiltnamininkai piktinasi už pernai dėl E.coli bakterijos protrūkio patirtus nuostolius kone vieninteliai negavę jokių kompensacijų, o dar reikia nerimauti ir dėl kylančių dujų kainų. Kažkada gana gerai vertęsi šalies šiltnamiai dabar skundžiasi jų laukiančiais sunkiais metais. Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas sako, jog dujos brangsta visą laiką.

Natūralių maisto produktų tiekėjai teigia, kad lietuvių pirkėjas nėra išlepęs ir grįžta prie pamatinių vertybių bei skonio. Nevalyti, skirtingų formų produktai vartotojams priimtinesni už atvežtinius ir atrodančius identiškai. Mat pastarieji asocijuojasi su nenatūralumu ir prasta kokybe. Verslininkai neslepia, kad renkantis nevalytas daržoves išlošiama ir kita prasme – jos ilgiau negenda.

2010-aisiais pakilus daržovių kainoms, pernai gausiai jų priauginę ūkininkai nuogąstauja, kad dalį produkcijos pavasarį gali tekti išvežti į laukus. Nuo 30 iki 80 proc. nusmukus daržovių kainoms, niaukstosi jų augintojų veidai. Šiemet daržovių augintojai nepuoselėja didelių vilčių dėl Rusijos rinkos, kuri pastaruosius dvejus metus ištuštino daržovių saugyklas ir papildė ūkininkų kišenes.

Sertifikuotų ekologiškų bulvių ir daržovių plotai Lietuvoje kasmet didėja. Pastaruoju metu populiariausia daržovė – topinambai. Jie auginami 83 hektaruose, daugiausia – Aukštaitijos regione, praneša LTV „Panorama“. Biržų rajone gyvenanti šeima sako ir žiemą einanti pasikasti bulvių. Ir ne bet kokių. Dviejų arų sklypelyje ūkininkai augina topinambus –vadinamąsias žemės kriaušes arba bulvines saulėgrąžas.