Į gamintojų organizacijas vengiantys jungtis Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai rizikuoja negauti ES paramos.
Artėjant naujam ES finansavimo laikotarpiui, Europos Komisija (EK) įsteigė specialią darbo grupę ir pradėjo viešąsias konsultacijas dėl galimų naujų paramos priemonių vaisių ir daržovių augintojams. Lietuvos ūkininkams atstovaujančios organizacijos jų interesus ginančiai organizacijai COPA-COGECA savo pasiūlymus jau pateikė, nors tam laiko turėjo iki rugsėjo 9 d.
Trūksta augintojų aktyvumo
ES šalių vaisių ir daržovių augintojų nuomonės dėl būsimo laikotarpio paramos išsiskyrė. ES jau penkerius metus remia gamintojų grupes, todėl kai kurios šalys baiminasi, kad joms suteikus pirmenybę gauti paramą bus pažeistos konkurencijos sąlygos.
Kaip visada COPA-COGECA sieks suderinti visų šalių narių pozicijas ir EK pateikti bendrą nuomonę. Paprastai EK kiekvienos šalies norams didelio dėmesio neteikia, jai kur kas svarbesni yra COPA-COGECA pasiūlymai.
Ūkininkai bruzda – tikrai ne visi vaisių ir daržovių augintojai per pastaruosius penkerius metus išmoko taikyti Briuselio nustatytas taisykles, o dabar vėl teks laikytis naujų reikalavimų. Tačiau didelio pasirinkimo nėra – neprisitaikysi, vadinasi, negausi paramos.
„Vaisių ir daržovių sektorius vertinamas labai pesimistiškai“, – Briuselyje vyraujančias nuotaikas apibūdino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė.
EK tikėjosi, kad iki 2012-ųjų gamintojų grupės sustiprės ir 60 proc. augintojų priklausys gamintojų organizacijoms. Tačiau augintojai į organizacijas, ypač šiaurinėse ES valstybėse, jungėsi vangiai, o Lietuvoje, Estijoje ir Liuksemburge iki šiol neįsteigta nė viena gamintojų organizacija. Tiesa, kelios gamintojų grupės Lietuvoje ketina tai padaryti. Bet vėluojama beviltiškai. Kodėl augintojai tokie neaktyvūs? Tikriausiai nėra poreikio. Pasak Z.Cironkienės, Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir Italijoje ūkiai yra nedideli, todėl augintojai tik susijungę į gamintojų organizacijas turi vilties išsilaikyti rinkoje, pavyzdžiui, Belgijoje net 80 proc. augintojų priklauso gamintojų organizacijoms.
Kyla pavojus negauti pinigų
Realu, kad Lietuvos vaisių ir daržovių augintojai, nesusibūrę į gamintojų organizacijas, negaus ES paramos.
Kokia padėtis kitose šalyse? Belgija ir Olandija linkusios nieko nekeisti, palikti dabar galiojančią ir jiems naudingą tvarką, kai maksimali parama neribojama ir priklauso nuo gamintojų organizacijos apyvartos. Kaimynai latviai siūlo, kad gamintojų organizacijoms būtų suteikta galimybė parduoti joms nepriklausančių augintojų produkciją. Tokiu atveju gamintojų organizacija galėtų padidinti produkcijos asortimentą ir apyvartinį fondą.
Pasak LDAA pirmininko Vidmanto Kvedaro, padėtis Lietuvos vaisių ir daržovių sektoriuje specifinė – nėra gamintojų organizacijų, merdi žemės ūkio kooperatyvai.
„Kitose šalyse kooperatyvai vienija tūkstančius ūkininkų, nes nedalyvaujant kooperatyve neįmanoma ūkininkauti. Ten kooperatyvai ūkininkams padeda ne tik parduoti produkciją, bet ir įsigyti būtinų prekių ir net konsultuoja telefonu trumposiomis žinutėmis, kad atėjo tinkamas laikas tręšti ar atlikti kitus konkrečius darbus“, – pasakojo V.Kvedaras.
Atsilikimo pasekmės akivaizdžios, pavyzdžiui, ES parama sėkmingai pasinaudoję belgai eksportuoja net 60 proc. vaisių ir daržovių, o Lietuvoje smulkieji vaisių ir daržovių augintojai konkuruoja, stengdamiesi perdirbėjams parduoti savo produkciją kuo pigiau ir taip krauna pelną supirkėjams.
„Susidariusia padėtimi nesistebiu. Štai vienas ūkininkas man pasakė tiesiai šviesiai, kad reikia tokio kooperatyvo, kuris būtų naudingas jam asmeniškai. Ar galima su tokiu ūkininku diskutuoti?“ – klausė Z.Cironkienė.
Pateikė savo pasiūlymus
Visą savaitę diskutavę vaisių ir daržovių augintojai parengė pasiūlymus ir praėjusį penktadienį juos nusiuntė organizacijai COPA-COGECA.
Pasak Z.Cironkienės, lietuviai nepritarė nė vienam iš EK pasiūlytų keturių variantų, bet jais pasinaudoję suformulavo savo nuomonę.
„Mes siūlome, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu paramos lygis siektų nors 6 proc. (EK siūlo 4,1–4,6 proc.), o kofinansavimas pirmus penkerius metus siektų iki 75 proc. (EK siūlo 50–60 proc.) iš ES ir nacionalinių fondų. Be to, siūlome nustatyti, kad gamintojų organizacijos galėtų teikti paslaugas jų organizacijai nepriklausantiems ūkininkams, pavyzdžiui, padėtų parduoti produkciją. Tokie augintojai galėtų pasirinkti – arba įstoti į gamintojų grupes ir naudotis parama, arba dirbti savarankiškai“, – sakė Z.Cironkienė.
Iki šiol gamintojų organizacijų nuostatuose buvo numatyta, kad tokios paslaugos neįskaitomos į parduotos produkcijos vertę ir nuo to nedidėja paramos fondas. Taigi lietuviai pritarė ir Latvijos pasiūlymui. Tačiau niekas negali garantuoti, kad lietuvių pasiūlymai bus priimtini kitoms šalims.
Kartais vėluojantys praranda mažiau
Lietuviai vaisių ir daržovių augintojai per pastaruosius penketą metų galėjo gauti itin didelę paramą, tačiau ta proga nepasinaudojo. Kita vertus, lietuviai gali pasiguosti, kad neturi tokių problemų, į kurias įsivėlė vaisių ir daržovių augintojai latviai ir ypač lenkai.
„Lenkai parengė planus, paskelbė konkursus ir investavo apie 280 mln. eurų, o dabar paaiškėjo, kad Briuselis šįmet visoms šalims skirs tik 10 mln. eurų paramos. Lenkai dėl tokių paramos pakeitimų EK grasina Strasbūro teismu, taigi gal paramos suma bus padidinta, bet Lenkijos kaimynės tokioms pretenzijoms, regis, nepritars“, – svarstė Z.Cironkienė.
Jeigu paramos suma nebus pakeista, lietuviai daržininkai galėtų pretenduoti tik į 100–150 tūkst. eurų paramą, nors galima tikėtis ir daugiau.
Albinas Čaplikas
