.jpg)
Lietuvos šiltnamininkai piktinasi už pernai dėl E.coli bakterijos protrūkio patirtus nuostolius kone vieninteliai negavę jokių kompensacijų, o dar reikia nerimauti ir dėl kylančių dujų kainų.
Kažkada gana gerai vertęsi šalies šiltnamiai dabar skundžiasi jų laukiančiais sunkiais metais. Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas sako, jog dujos brangsta visą laiką. Bene labiausiai tai atsiliepia gyventojams, tačiau versle – pirmiausia šiltnamių turėtojams, mat ankstyvosios daržovės paprastai auginamos šiltnamius šildant dujomis.
Asociacijos vadovo teigimu, dujų kainos savikaina sudaro jau apie 70 procentų, o naudojančiųjų atsinaujinančius energijos šaltinius – mažai. Be to, kad brangus šildymas, ir pirkėjai taupo – brango maistas, tenka daugiau mokėti už komunalines paslaugas.
Praėjusiais metais šiltnamininkai susibūrė į kooperatyvą, taigi tikimasi palaikyti bendresnę politiką ir kartu kovoti dėl paramos. „Jei dar brangs dujos, be valstybės pagalbos bus negerai“, – aiškina A. Šležas, priminęs, jog prieš Lietuvai stojant į Europos Sąjungą didesnė parama šiltnamiams nebuvo išsiderėta.
Agurkai vėluos
Kol kas parduotuvėse lietuviškos šiltnamių produkcijos nėra ir ji greičiausiai pirkėjus šiemet pasieks dar vėliau nei pernai.
A. Šležo teigimu, praėjusį sezoną pirmieji lietuviški agurkai parduotuvėse atsirado kovo 7-ąją. „Šiemet gal to nebus“, – viliasi asociacijos vadovas, bet pripažįsta, jog tai įmonių reikalas, kada pradėti sėti.
ŽŪB Dembavos šiltnamių valdybos pirmininkas Algimantas Staškus taip pat nesidžiaugia padėtimi rinkoje – šildymas išties brangus. „Per penkerius metus energetikos kainos kilo du kartus, o produkcijos kainos net mažėjo. Viskas brangsta, o pas mus – pinga“, – situaciją apibūdina jis.
A. Staškaus teigimu, kone visos žemės ūkio šakos yra daugiau ar mažiau remiamos, o šiltnamiai už savo veiklą papildomai negauna praktiškai nė lito.
Kita vertus, pripažįsta bendrovės valdybos pirmininkas, jų šiltnamiai gal nėra tokie modernūs ir sandarūs, kokie galėtų būti. Tačiau investuoti į jų atnaujinimą vargiai būtų įmanoma, kai produkcijos kainos neprognozuojamos ir sunku nuspėti, kas bus po metų. Tokiu atveju, A. Staškaus manymu, net ir gavus paramą ji vargiai atsipirktų.
Specialisto žiniomis, Kietaviškėse kitą savaitę jau rengiamasi agurkų sėjai, nors ankstesniais laikais šiltnamininkai tokiu metu jau ir agurkų turėdavo.
Dembavos šiltnamiai sėją greičiausiai pradės dar vėliau. Taigi agurkų, A. Staškaus skaičiavimais, įmonė pirkėjams galės pasiūlyti gegužės mėnesį, pomidorų – dar vėliau.
„Jokių prošvaisčių nesimato, – iliuzijų dėl būsimo pelno nepuoselėja Dembavos šiltnamių vadovas. – Gyventojams brangsta pagrindiniai maisto produktai, o agurkai ir pomidorai yra ne būtiniausia prekė. Jei prireikia daržovių, yra kopūstai, burokėliai.“
Liko be nieko
Praėjusieji metai šiltnamininkams nebuvo lengvi dėl pranešimų apie daržovėse galinčią slypėti žmogaus sveikatai pavojingą E.coli bakteriją. Iš pradžių manyta, kad dėl susirgimų kalti užkrėsti ispaniški agurkai, bet vėliau šiai informacijai nepasitvirtinus ir ilgą laiką nepavykus lokalizuoti užkrato židinio, dėl susiklosčiusios situacijos visos Europos daržovių augintojai patyrė milžiniškų nuostolių. Pačiame sezono įkarštyje krito ne tik daržovių kaina, bet ir vartojimas. Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse prekyba daržovėmis buvo visai sustabdyta ir sunaikinta visa ar didžioji dalis produkcijos. Tuomet kalbėta, kad kompensacija augintojams galėtų siekti iki 210 mln. eurų (nors patys Europos ūkininkai tuomet patirtą žalą buvo įvertinę 417 mln. eurų).
Galiausiai kompensacijomis pasinaudojo daugiau nei dvidešimties Europos valstybių daržovių augintojai, tačiau Lietuvos augintojai liko be nieko. Pernai patyrusiems apie 3 mln. litų nuostolių tie pinigai būtų buvusi didelė paspirtis.
Šiltnamių asociacijos vadovas A. Šležas sako, jog kompensacijų, kaip ir Lietuva, negavo tik kelios nedidelės valstybės, tokios kaip Malta, Kipras, Liuksemburgas. Net kaimynės Latvija ir Estija gavo.
„Labai skaudu. Vyriausybė galėjo rasti svertų. Ta krizė sukelta ne Lietuvos šiltnamių. Negražu buvo palikti mus vienus – nesame prastesni už kitus“, – piktinasi A. Šležas, kad oficialia ir formalia priežastimi, kodėl Lietuva negavo kompensacijos, buvo faktas, jog šalyje nėra gamintojų organizacijos, augintojai nekooperuoti.
Pamažu nyksta?
Bendrovės Dembavos šiltnamių valdybos pirmininkas A. Staškus taip pat piktinasi, kad Lietuvos augintojai nieko negavo. Jo žiniomis, daugiausia kompensacijų buvo sumokėta lenkams: jiems už hektarą pomidorų sumokėta po 34 tūkstančius, o už hektarą agurkų – 25 tūkstančius eurų.
„Lietuvos šiltnamiai negavo nė cento. Nežinau, ką veikia ministerijų klerkai... Tai būtų buvusi didžiulė parama“, – apgailestauja A. Staškus.
Netoli Panevėžio įsikūrusi įmonė tuo metu irgi skaudžiai pajuto kilusios E.coli panikos pasekmes – agurkų pirkimas keletą savaičių buvo gerokai sumažėjęs, tad patirta keli šimtai tūkstančių litų nuostolių. Dalį produkcijos net teko išmesti. Ir visa tai vyko laiku, kai uždirbamos pačios didžiausios pajamos.
A. Staškaus manymu, šiuo metu šiltnaminių daržovių auginimas jau tapęs nykstančia verslo šaka. Jo žiniomis, kai kurie šiltnamininkai mažina plotus ar visai atsisako veiklos. Lietuvos augintojams sunku konkuruoti su Lenkijos augintojais, kur PVM mažesnis. Koją kiša ir vadinamieji nelegalūs augintojai. „Lietuvoje nekontroliuojama, kiek nelegalių augintojų, kurie nemoka mokesčių, kaip trąšas naudoja“, – piktinasi A. Staškus ir priduria: „Veržiamės diržus ir mes. Galbūt paskutiniai metai, kai dirbame.“
Daiva SAVICKIENĖ
