darbo paieška

Šiandien socialinis tinklapis „LinkedIn“ padeda ne tik darbo ieškantiems asmenims, tačiau ir naujų darbuotojų ieškantiems įmonių vadovams. Kompanijos moka nemenkas pinigų sumas už teisę pasižiūrėti juos dominančių asmenų paskyras, rašo „Time“. Įdarbinimo revoliucija Visi žino, kad turėti savo paskyrą socialiniame tinklapyje „LinkedIn“ labai pravartu. Mes suvokiame, kad tokios paskyros turėjimas kažkada gali mums padėti susirasti darbą.

„No­ri­me per­spė­ti tė­vus, kad dar­bo ieš­kan­čių mer­gai­čių neiš­leis­tų vie­nų į su­si­ti­ki­mus su bū­si­mais „darb­da­viais“. Jei duk­ra bū­tų nuė­ju­si vie­na, vis­ko ga­lė­jo nu­tik­ti“, – pa­si­bai­sė­ju­si sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ pa­sa­ko­ja 14-me­tės mer­gai­tės ma­ma.

Ieškodami darbo, kandidatai apgalvoja, kokia veiklos sritis, koks darbo pobūdis juos domina, už kokį atlygį sutiktų dirbti. Tačiau tai nėra vieninteliai darbo ieškantiesiems rūpimi dalykai. Dalis darbuotojų kelia reikalavimų ir būsimam darbdaviui. Vidutiniškai ketvirtadalis darbo ieškančiųjų iš anksto apgalvoja, pas kokį vadovą norėtų dirbti, koks žmogus galėtų jiems vadovauti, susidaro kriterijus, kaip įvertins darbdavį, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Mėgstamas darbas už nedidelį atlyginimą ar nemėgstamas, bet gerai apmokamas? Kai kurie darbuotojai renkasi dirbti ne tokį mėgstamą darbą dėl to, kad jame siūlomos geresnės finansinės sąlygos. Atlyginimas, kaip ir anksčiau, šiuo metu yra vienas svarbiausių dalykų. Kas antras darbuotojas (51 proc.) geriau gautų mažiau pinigų, bet dirbtų patinkantį darbą, tačiau beveik tiek pat dirbančiųjų geriau dirbtų nepatinkantį darbą, bet uždirbtų daugiau, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.

Dirbti ieškomi tik pensininkai. Šitokio turinio skelbimais apklijuoti net keli sostinėje esančių gatvės ledų prekiautojų šaldytuvai su ratukais. Šitaip apsukrūs verslininkai taupo mokesčius. Dalijo telefono numerį Net keliose sostinės vietose ant ledais prekiaujančių moteriškių šaldytuvų puikuojasi ant A4 formato lapo užrašytas skelbimas: „Reikalingos pardavėjos pensijos amžiaus.

Patirtis, jau turimi darbo įgūdžiai, darbuotojo kompetencija ir panašūs dalykai – tarsi keiksmažodžiai turbūt daugumai ypač jaunų darbo ieškančiųjų. Darbdaviams reikalaujant darbo patirties, o kandidatams jos neturint, susidaro užburtas ratas – norintieji dirbti darbo negauna, nes dar nėra dirbę. Tačiau ar iš tiesų patirtis šiuo metu – esminis rodiklis, priimant žmogų į darbą? Darbo paieškos portalas CVbankas.

Didžiausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ netrukus gali tapti darbo paieškų tarnyba, rašo valuewalk.com. Pasak šaltinių, „Facebook“ susitarė bendradarbiauti su įdarbinimo agentūromis „BranchOut“, „Jobvite“ ir „Work4labs“ bei sukurti atitinkamą internetinę tarnybą. Kol kas neaišku, ar apie laisvas darbo vietas vartotojai sužinos, pamatę įrašus naujienų juostoje, ar kažkokiu kitokiu būdu.

Statistika stulbina – netgi devyni iš dešimties asmenų, šiuo metu turinčių darbą, galvoja apie naujos darbo vietos paieškas ir darbo keitimą. Darbą keisti juos skatina nebūtinai netinkamos finansinės sąlygos – dabar darbuotojams itin svarbu ne tik gaunamas atlyginimas, ir netgi jo padidinimo faktas nebūtinai paskatintų darbuotojus likti senoje darbovietėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradėjo įgyvendinti permainas Lietuvos darbo biržos sistemoje. Nuo liepos 1 dienos darbo biržos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su darbo ieškančiais žmonėmis, bus vertinami pagal tiesioginius savo darbo rezultatus – sėkmingai darbintus bedarbius. Už savo pastangas darbo biržos darbuotojai gali tikėtis didesnio atlyginimo.

Po egzaminų sesijos nemažai studentų toliau kopia svajonių karjeros link ieškodami profesinės praktikos vietos. Darbdaviai sako, kad praktikuotis priima labiausiai motyvuotus, o ir darbo vieta dažniau atsiranda pačių darbdavių apmokytiems jaunuoliams. Po konkurso dėl praktikos didelėje užsienio kompanijoje studentas Darius tikina, kad po jo bet kas prarastų darbo pokalbių baimę. Tačiau to patikrinti jis pats jau negalėjo, nes iškart po praktikos sulaukė ir siūlymo dirbti.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, birželio 28 d. šalyje buvo registruota 205,8 tūkst. bedarbių – 9,95 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Birželio 22-28 dienomis bedarbio statusas suteiktas 5,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių, iš jų 1,8 tūkst. arba beveik 30 proc. – jaunesni nei 25 metų amžiaus Per savaitę užimtumas suteiktas 6,1 tūkst. bedarbių: teritorinių darbo biržų specialistai jiems padėjo įsidarbinti, pasiūlė dalyvauti laikino užimtumo priemonėse, įsigyti verslo liudijimą.

Darbo ieškantiesiems visuomet vienas iš aktualiausių klausimų yra atlyginimas. Kai kuriuose darbo skelbimuose iškart nurodoma, kokio atlygio už darbą kandidatas gali tikėtis, kai kuriuose tik abstrakčiai įvardijama suma arba išvis informuojama, kad atlyginimo klausimas bus svarstomas per pokalbį. Paskutinį pusmetį aiškėja tendencija, kad darbdaviai vis dažniau iškart nurodo, kokį atlyginimą siūlo būsimiems darbuotojams, rodo darbo paieškos portalo CVbankas.lt darbdavių skelbimų statistika.

Dirbti visuomet geriau, kai nekyla tarpusavio konfliktų, kai nekuriamos intrigos, kai darbuotojai vieni kitų neapkalba. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka apsižodžiuoti, o kartais – net ir susipykti su aukščiausio rango vadovais. Nors dauguma darbuotojų niekuomet nepatyrė jokių konfliktų su savo vadovu, tačiau yra apie penktadalį, kuriems su vadovu teko susipykti.

Statistika rodo, kad sunkiausiai darbą susiranda nekvalifikuoti asmenys ir žmonės su aukštuoju išsilavinimu, bet turintys nepaklausias, rinkai nereikalingas specialybas. Lengviausiai – kvalifikuoti paklausių specialybių darbininkai. Šiuo metu paklausiausia specialybė – tolimųjų reisų vilkiko vairuotojai. Juos darbdaviai graibsto ir siūlo profesoriaus kvalifikaciją atitinkančius atlyginimus.

Piliečiai emigruoja iš Lietuvos, nes tiesiog nesugeba gimtinėje susirasti darbo. O jeigu ir pavyksta kokį nusigriebti, tai dažniausiai uždirbamų pinigų nepakanka, kad galėtum būti ramus dėl ateities. Seime prakalbta apie tai, kad Lietuvoje, vertinant žmonių gaunamas pajamas, jaučiama kone didžiausia socialinė atskirtis tarp visų Europos valstybių. Skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas Lietuvoje gaunančių darbuotojų yra net 7 kartai.

Padirbėti vasaros atostogų metu pavyks ne visiems paaugliams. Artėjant vasarai daugelis moksleivių norėtų papildyti savo kišenes pačių uždirbtais pinigais. Tačiau sezoninio darbo paieškų rezultatai Panevėžyje labai menki. Darbdaviai nepilnamečių darbuotojų atsižada iš tolo. Jaunimo įdarbinimo specialistai sako, kad daugeliui darbdavių koją kiša ir Darbo kodeksas, kuriame reikalaujama lengvesnių ir paprastesnių darbo sąlygų dirbti panorusiems moksleiviams.

Dėl Europos skolų krizės susilpnėjus euro zonos ekonomikų būklei, Rusijos įdarbinimo agentūroms pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pastaraisiais metais smarkiai išaugo, pirmadienį rašo verslo dienraštis „Kommersant“. Emigrantų pateikiamų gyvenimo aprašymų skaičius pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo 11 proc. ir dabar viršija prieškrizinį 2007-ųjų lygį, dienraščiui sakė Rusijos įdarbinimo agentūros „HeadHunter“ vadovas Jurijus Virovecas.

Dirbti per agentūras Didžiojoje Britanijoje – pakankamai populiaru. Taip dirba ne tik naujai atvykę gyventi į šią šalį, bet ir vietiniai gyventojai. Dirbantieji per agentūras turi kiek kitokias teises nei įdarbintieji įmonėse tiesiogiai. Anglija.lt informuoja apie šias darbininkų teises ir padeda atpažinti, ar agentūra yra tikra įdarbinimo įmonė.

Tarp Baltijos šalių daugiausia darbo ieškančių asmenų yra Latvijoje. Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje jų dalis sudaro 14,5 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų, Estijoje - 11,5 proc. Latvijoje darbo ieškančių asmenų per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 166 tūkst. 700, arba 16,3 proc. ekonomiškai aktyvių šalies gyventojų. Per pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, įdarbintų asmenų skaičius Latvijoje padidėjo 2,6 proc.

Dauguma, t.y. 91 proc., būsimų inžinierių, pabaigę studijas, norėtų dirbti Lietuvoje, 87 proc. jų po studijų planuoja ieškoti darbo pagal įgytą profesiją, o 69 proc. yra įsitikinę, kad tai pavyks padaryti Lietuvos rinkoje. Tai paaiškėjo inžinerijos ir konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“ atlikus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inžinerinio profilio studentų apklausą. Ketvirtadalis, arba 26 proc.

Sunkūs laikai nebūtinai skatina nusivylimą. Kai kuriuos tiesiog prabudina išradingumas. Štai kad ir šie žmonės, sumanę originalius būdus, kaip ieškotis darbo tuo metu, kai Amerika visu smarkumu krito į nedarbą. 53 metų Peggy Greco, privati slaugė, gyvenanti Floridoje, ne tik susikūrė asmeninį tinklalapį, kuriame reklamavo savo veiklą ir pateikė visą klientus dominančią informaciją.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 14,5 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto didesnis nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 230,9 tūkst. bedarbių, t. y. 8,8 tūkst. (4 proc.) daugiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 16,5, moterų – 12,4 procento.

Nors įdarbinimo agentūros, siūlančios darbą užsienyje, vertinamos prieštaringai, tačiau Lietuvoje tokias paslaugas teikiančių įmonių daugėja kasmet. Įstatymais reguliuojama, kad įdarbintojai negali imti mokesčių už darbą, bet istorijos apie tūkstančius litų sumokėjusius darbininkus netyla. Ar įmanoma rasti patikimą įdarbintoją ir kur kreiptis, jei nepavyko, aiškinasi Anglija.lt.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) perspėja, kad situacija pasaulio darbo rinkoje verčia nerimauti ir neleidžia tikėtis, jog padėtis artimiausiu metu pagerės, informuoja BBC. TDO teigimu, įvestos taupymo priemonės, ypač pažengusiose ekonomikose, neigiamai atsiliepė darbo vietų kūrimo procesui. Organizacijos prognozėmis, situacija artimiausiu metu greičiausiai tik blogės, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui ir vis daugiau žmonių įsiliejant į bedarbių gretas.

Kai kuriuos sprendimus priimti lengva. Jeigu norite kuo pigiau nuskristi iš Kauno į Londoną, jums reikia susirasti pigiausias oro linijas ir įsigyti bilietą. Tėra vienas kriterijus – kaina. Tačiau kiekvienas vadovas žino, jog vienas kriterijus yra reta prabanga. Taip, jūs norite mažos kainos (kas nenori?), tačiau taip pat jums reikia tiesioginio skrydžio, patogaus krėslo ir oro linijų, kurios pasižymėtų aukštu saugumu. Dabar priimti sprendimą sudėtingiau – jums reikia rasti kompromisą.

Esu kadaise rašęs, apie vieną procesų su grįžtamuoju ryšiu rūšį – tąsyk nagrinėjau, kas yra mirties spiralė. Toji yra labai pavojinga, nes gali pasibaigti krachu. Užburtas ratas yra visiškai kitoks: jis stabilizuojasi tam tikroje būsenoje ir paskui nepajudinamai sukasi, darydamas visai ne tai, ką reikia. Taip, užburtas ratas – tai dar viena iš vadybos sąvokų.

Be šiuo metu jau vykdomų priemonių, svarbiausias dėmesys mažinant jaunimo nedarbą turėtų būti skiriamas švietimo sistemos pasiūlos ir darbo rinkos poreikio subalansavimui bei lankstesniam darbo santykių reguliavimui, jaunimo darbo įgūdžių formavimui švietimo sistemoje, paramai jaunimui pradedančiam verslą, aktyvioms darbo rinkos priemonėms, valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimui didinant jaunimo užimtumą.

Pristatome portalo cargoNEWS.lt skaitytojo asmeninę istoriją, kaip jaunas vaikinas iš Lietuvos skynėsi kelią link savo „Amerikietiškos svajonės“. Kaip atrodo pirmieji vilkiko vairuotojo „žingsniai“ Amerikoje, kokia egzaminų ir darbo tvarka, baudos ir premijos, ir vairuotojų gudravimo galimybės, išskirtinai portalui cargoNEWS.lt atskleidžia Denisas Želvys. Pirmieji žingsniai Amerikoje Jei prieš 15 metų man kažkas būtų pasakęs, kad aš dirbsiu JAV, nebūčiau patikėjęs.

Statistikos departamentas, reaguodamas į žiniasklaidoje toliau skleidžiamą informaciją, kad „kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje yra bedarbis“, pakartotinai praneša, kad 32,9 procento jaunimo nedarbo lygis reiškia, jog kas trečias darbo jėgai priskirtas jaunas žmogus buvo bedarbis. Jaunimo nedarbo lygis išreiškiamas 15–24 metų bedarbių ir tokio paties amžiaus darbo jėgos, o ne visų 15–24 gyventojų, santykiu.

Kitą kartą, kai norėsite „Facebook“ paskelbti savo nuotraukų ar dėl ko nors pasiskųsti „Twitter“, nepamirškite, kad rizikuojate savo karjera. Naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad kas penktas darbdavys apie potencialius darbuotojus šniukštinėja šiuose socialiniuose tinkluose, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Tokį tyrimą atliko viešųjų ryšių ir rinkodaros agentūra „Eurocom Worldwide“, bendradarbiaudama su partnerine agentūra Didžiojoje Britanijoje „Six Degrees“. Ekspertai perspėjo darbo ...

Dauguma darbo ieškančiųjų yra įgiję tam tikrą išsilavinimą, tačiau darbą surasti ne visada pavyksta. Kandidatai piktinasi, kad darbdaviai labiau nei išsilavinimo reikalauja darbo patirties, o jos turi mažiau kandidatų. Kokią įtaką įsidarbinimui daro išsilavinimas, galbūt jis – jau antraeilis ir nieko nebelemiantis dalykas? Darbo paieškos portalo CVbankas.

Kovo 2-8 dienomis teritorinėse darbo biržose darbdaviai įregistravo daugiausiai šiais metais laisvų darbo vietų - 3,6 tūkst., pranešė Lietuvos darbo birža. Kovo 8 dieną šalyje buvo registruota 245,4 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,87 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per savaitę į aktyvią darbo rinką sugrįžo 3,6 tūkst. bedarbių, 1781 bedarbis pradėjo savarankišką veiklą, įsigijęs verslo liudijimą.

Europos keliuose jau nieko nebestebina moteris vairuojanti sunkvežimį, tačiau Lietuvoje tai dar gana neįprasta. Čia moterų vairavimas ir taip yra neišsenkantis vyrų humoro šaltinis, apipintas skambiomis frazėmis, kaip „moteris prie vairo — it žvaigždė danguje: tu ją matai, o ji tavęs – ne.

Iš naujo žmogaus įdarbinimo turi išlošti abi pusės – ir darbuotojas, ir darbdavys. Patys darbuotojai teigia, kad darbo ieškančiajam lengviausia įsidarbinti per pažįstamus asmenis, tačiau pripažįsta, kad toks įdarbinimo būdas nebūtinai geriausias darbdaviui. Bene pusė darbo paieškos portalo CVbankas.

Darbo ieškantiesiems visuomet akcentuojama, kad siunčiant savo CV reikia pateikti išsamią, teisingą informaciją, kuri patrauktų darbdavį susidomėti būtent tuo kandidatu, kuri išskirtų ieškantįjį iš būrio kitų. Dažniausiai kalbama apie CV įrašus – apie tekstu pateikiamą informaciją, kuri turi būti parašyta taisyklingai ir logiška. Tačiau pamirštama vizuali kandidato informaciją darbdaviui – nuotrauka, kuri kartais gali netgi sugadinti idealų CV.

Per pastarąją savaitę šalies teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 1,4 tūkst. mažiau nei ankstesnę. Gerokai sumažėjo ir besiregistruojančio jaunimo iki 25 metų amžiaus. Daugiausia tarp naujųjų bedarbių yra įregistruoti pakartotinai per laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų – 65,2 proc., neturintys profesinio pasirengimo – 45 proc., turintys didesnę nei dviejų metų pertrauką - 30 proc.

Neseniai į Lietuvą atvyko už užimtumą, socialinę politiką, regioninius fondus ir švietimą atsakingi Europos Komisijos (EK) ekspertai, kurie drauge su mūsų šalies specialistais svarstė būdus, kaip sumažinti didžiulį nedarbą ir optimaliai panaudoti Lietuvai skiriamas Europos struktūrinių fondų lėšas, paskatinti daugiausia darbo vietų galintį sukurti mažų bei vidutinių įmonių sektorių ir kt.

Neseniai visi žiniasklaidos kanalai, tarp jų ir emigrantų tinklapis anglija.lt, paskelbė, kad pernai iš Lietuvos išvyko 54 tūkst. žmonių. Darbo paieškos – svarbiausia išvykimo priežastis. Tačiau vis dažniau nurodoma dar viena – užsienyje lietuviai pajunta, kad yra laikomi žmonėmis.

Vi­si as­me­nys, il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą, nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei naudin­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems asme­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Ta proga, jog į Lietuvą šią savaitę atvyko Europos Komisijos atstovai, specialiai deleguoti spręsti jaunimo nedarbo problemas skirtingose ES šalyse, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su minia kitų viešuomenės veikėjų irgi susizgribo kalbėti apie jaunimo nedarbą.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.

Baltijos šalyse lyderiaujančio karjeros portalo „CV Online“ valdytoja 2011 metais Lietuvoje pasiekė didesnę nei 1.7 mln. litų apyvartą. Lyginant su 2010 metais, kuomet jos apyvarta siekė 1.4 mln. litų, UAB „CV Online LT“ pajamos pernai augo penktadaliu. Įmonės vadovybės teigimu, augimą lėmė suaktyvėjusi rinka bei sugebėjimas prisitaikyti prie jos pokyčių.

Vadybos studijos jau seniai yra populiariausia specialybė Lietuvoje. Kokį darbą gali gauti standartinis neseniai vadybos studijas baigęs žmogus, turintis minimalią ir dar išgalvotą darbo patirtį? Kad atsakytų į šį klausimą, „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą. Tinklalapių cvbankas.lt ir cvmarket.lt vadovų paprašiau, kad padėtų sudaryti tipinio, neseniai vadybos studijas baigusio vaikino gyvenimo aprašymą.

Pernai paklausiausios darbo sritys buvo klientų aptarnavimas, administravimas, paslaugos, prekyba, gamyba, pramonė. Vidutiniškai kas ketvirtas darbo ieškantis asmuo norėjo įsidarbinti būtent šioms veiklos sritims atstovaujančiose įmonėse. Tuo tarpu pernai buvo mažiausiai darbo ieškančiųjų, kurie domėtųsi darbo vietomis žiniasklaidos, elektronikos, technologijų, inžinerijos, mechanikos, audito ir kokybės srityse. Darbo paieškos portalo CVbankas.

Tęsiant sistemos pertvarką, numatoma nemažai naujovių, kurios turėtų padėti Lietuvos darbo biržai tapti lankstesne, atviresne ir labiau darbo ieškančių žmonių bei darbdavių poreikius tenkinančia įstaiga.

Alytaus rajone Alovės seniūnijoje Alytaus kaime tėviškėje pasistatytoje metalinėje būdelėje dar pensinio amžiaus nesulaukusi Jadvyga Kurec gyvena beveik dešimtmetį. Pro jos gyvenamąjį būstą nuolat pravažiuojantys žmonės stebisi moters kantrybe gyventi be elektros, glaudžiantis prastai šildomoje būdelėje. Dar labiau – valdžios abejingumu vargstančiajai. Bet ši moteris pati nelabai linkusi priimti siūlomą pagalbą.

Jauni, nemažai pasiekę ar dar ieškantys savo vietos po saule europiečiai staiga uždaro garsių kompanijų duris, nutraukia sėkmingai pradėtą karjerą ir persikrausto gyventi piečiau pusiaujo. Priežasčių tam jie turi begalę. Rūtos, gyvenančios Australijoje, istoriją skaitykite čia. Valentino B., gyvenančio Naujojoje Zelandijoje, istoriją skaitykite čia. Pakeliavęs grįžo Valentinas Lukoševičius į Singapūrą – nedidelę Pietryčių Azijos valstybę – iškeliavo iš Airijos.

Kas trečias darbo ieškantysis sutiktų išbandyti savo jėgas naujame darbe nemokamai – tokia statistika. Kol darbuotojai teigia, kad pasiryžtų tokioms kraštutinėms priemonėms, šiuo metu turintys darbą asmenys kritikuoja, kad tokia tendencija tik būtų niša darbdaviams naudotis padėtimi, atleisti darbuotojus ir vėl ieškoti naujų – tokių, kuriems nieko mokėti nereikia. Kiek daugiau nei pusė darbo ieškančiųjų nesutiktų dirbti nemokamai net bandomuoju laikotarpiu, tačiau apie 44 proc.

Prieš porą savaičių paskelbti statistiniai duomenys parodė, kad dirbančių britų skaičius pernai sumažėjo 311 tūkst., o dirbančių užsieniečių gretos pasipildė 181 tūkst. žmonių. Paskelbus tokius duomenis, britų dienraštis „The Daily Mail“ pakalbino tris verslininkus apie jų patirtį ir kodėl jie mieliau renkasi imigrantus. Santechnikos paslaugų bendrovės „Pimlico Plumbers“ savininkas Charlie's Mullinsas sakė, kad britai „norėtų būti futbolininkais, o ne dirbti normalų kasdienį darbą.