Alytaus rajone Alovės seniūnijoje Alytaus kaime tėviškėje pasistatytoje metalinėje būdelėje dar pensinio amžiaus nesulaukusi Jadvyga Kurec gyvena beveik dešimtmetį. Pro jos gyvenamąjį būstą nuolat pravažiuojantys žmonės stebisi moters kantrybe gyventi be elektros, glaudžiantis prastai šildomoje būdelėje. Dar labiau – valdžios abejingumu vargstančiajai.
Bet ši moteris pati nelabai linkusi priimti siūlomą pagalbą.
„Kas man ką gali padėti?“
59-erių J. Kurec sako baigusi Vilniaus kultūros mokyklą, įgijusi bibliotekininkės specialybę. Dirbusi įvairiausių darbų. Kai gyveno su vyru Grigiškėse, darbavosi vaikų darželyje. Alytuje – padavėja kavinėse, šaldytuvų gamykloje.
Ji turėjo vieno kambario butą Alytuje. Bet, anot Jadvygos, po nesėkmingo sandorio dėl namo Lazdijų rajone moteris neteko ir buto, ir įsigyto namo. Kaip konkrečiai tai atsitiko, Jadvyga nepasakoja.
Esmė – dabar moteris, pasak jos pačios, išsiskyrusi su vyru, turinti savo gyvenimą gyvenantį sūnų, o ji jau beveik dešimt metų kuriasi tėviškėje, Alovės seniūnijoje, Alytaus kaime.
72 arų žemės sklype pasistatytas ir šioks toks namelis. Bet Jadvyga gyvena metalinėje būdelėje. Tai patvirtino kaimynai, ir ji pati tokio gyvenimo neslepia. Būdelėje telpa lova, kelios spintelės, dėžės su drabužiais ir dokumentais. Maža krosnelė naudojama šildytis ir valgio išsivirti. Pasikūrena pas ūkininkus užsidirbtu kuru, kuris aplankymo dieną buvo itin prastas – kartoniniai ritinėliai. Bet moteriai ir už juos tenka atidirbti.
Dėl Jadvygos besisielojantys, mus pas ją atlydėję žmonės įsitikinę, kad valdžia tokiam žmogui turi suteikti pagalbą. Ar pašalpą, ar kuro, ar vadinamųjų labdarinių maisto produktų išrūpinti.
„Kas man ką gali padėti? Anksčiau moterys į pensiją išeidavo 55 metų, dabar jau 60 reikia laukti. Aplink visi elektrą įsivedė, o aš likau be jos. Aš neturiu pinigų, kas man padės. Ką aš daugiau galiu pasakyti? Va, parodysiu, kokių veislių obelų pasisodinau, ir daržą turiu. O kaip aš gyvenu, taip ir gyvenu“, – be pykčio, be slepiamų nuoskaudų kalbėjo J. Kurec.
Pagalbos atsisako
Alovės seniūnijos darbuotojai sakė seniai žinantys apie šią Alytaus kaime gyvenančią moterį. Socialinės darbuotojos Veronikos Sadauskienės teigimu, pas Jadvygą ne kartą lankytasi. Jai siūlytos vienkartinės pašalpos, pagalba nuvežti pas gydytojus dėl sveikatos problemų, apsigyventi senelių namuose. Bet moteris to atsisakė.
Kaip prisiminė buvusi ilgametė Alovės seniūnė Alvyda Urbanavičienė, Jadvyga ne kartą sakiusi, kad yra blogiau už ją gyvenančiųjų, nors jos sąlygos nepavydėtinos, ypač žiemą.
Alovės seniūnijos buvę ir dabartiniai darbuotojai stebisi moters pozicija, ypač dabar, kai vis daugėja pagalbos prašančiųjų, net ieškančiųjų įvairiausių būdų ją gauti.
Sunku būtų padėti
Šiandien galiojantys įstatymai dėl pagalbos tokiems asmenims kaip J.Kurec yra nepalankūs. Moteris neturi teisiškai registruoto būsto, vadinasi, negali gauti kompensacijos už kurą.
Neturint būsto ar leidimo jį statytis, neįmanoma prašyti įvesti elektrą. Kiek pavyko išsiaiškinti, Jadvygai statybos leidimas Alytaus rajono savivaldybėje nėra išduotas.
Ir socialinė pašalpa skiriama pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Šios nedeklaruosi metalinėje būdelėje. Maždaug prieš dvejus metus moters artimieji buvo pasirūpinę, kad Jadvyga deklaruotą gyvenamąją vietą turėtų Nemunaičio seniūnijoje. Tuomet ji gavo socialinę pašalpą tris mėnesius. Moterį lankė, ja rūpinosi Alovės seniūnijos darbuotojai, bet kol ji neturėjo deklaruotos gyvenamosios vietos kitoje Alytaus rajono seniūnijoje, pašalpos skirti nebuvo įmanoma. Ir dabar Alovės seniūnijoje žinoma, kad J.Kurec deklaruota gyvenamoji vieta Nemunaičio seniūnijoje. Pastarosios socialiniai darbuotojai prisiminė, kaip artimieji Jadvygą įkalbinėjo dėl socialinės pašalpos, kuri per mėnesį buvo daugiau kaip 300 litų.
„Man ne pašalpos, o darbo reikia. Dar neseniai dirbau Luksnėnų soduose. Pailsėsiu ir vėl ieškosiu darbo. Jūs man pašalpų nesiūlykit, geriau darbą už kokį tūkstantį litų per mėnesį“, – atrėžė J.Kurec.
Moteris nelinkusi per daug skųstis savo buitimi ir būtimi, nors iš šono jos gyvenimas būdelėje, be elektros, ypač užklupus šalčiams, atrodo bauginamai. Išplėtotos socialinės paslaugos sunkiai gyvenantiems žmonėms šiai moteriai nepasiekiamos ne vien dėl užsispyrimo.
Tik stebintis tenka konstatuoti, kad prie pat Alytaus, prabangių namų kaimynystėje, itin kukliame metaliniame būste, gyvena tokia Jadvyga, susitaikiusi su savo padėtimi ir negalinti jos pakeisti.
Alma MOSTEIKAITĖ
