Be šiuo metu jau vykdomų priemonių, svarbiausias dėmesys mažinant jaunimo nedarbą turėtų būti skiriamas švietimo sistemos pasiūlos ir darbo rinkos poreikio subalansavimui bei lankstesniam darbo santykių reguliavimui, jaunimo darbo įgūdžių formavimui švietimo sistemoje, paramai jaunimui pradedančiam verslą, aktyvioms darbo rinkos priemonėms, valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimui didinant jaunimo užimtumą. Tai konstatavo Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupės jaunimo nedarbo problemoms išnagrinėti.
Darbo grupės parengtose išvadose siūloma didžiąją dalį priemonių, skirtų jaunimo užimtumui skatinti, finansuoti Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, teigiama Vyriausybės pranešime.
Vyriausybės duomenimis, nors registruotas nedarbas, įskaitant jaunimo nedarbą, išlieka gana aukštas, tačiau jis mažėja. Per 2011 m. įdarbinta 60 proc. darbo biržoje įregistruotų jaunų bedarbių.
Pasak Vyriausybės Politikos analizės ir reformų departamento direktoriaus Ramūno Stanionio, nedarbo mažinimo priemonėmis galėtų pasinaudoti nuo 6 iki 12 tūkst. jaunuolių, paramos verslui sulauktų iki 25 tūkst. asmenų.
„Apie nevyriausybinį sektorių mes matome didelį potencialą“, - po Vyriausybės posėdžio komentavo jis.
Rengiant pasiūlymus buvo panaudoti Vyriausybės svetainėje skelbtos viešosios konsultacijos „Kokias papildomas priemones siūlytumėte jaunimo nedarbo mažinimui?“ metu gauti pasiūlymai.
Statistikos duomenimis, 2008 m. apie 142 tūkst. jaunų žmonių turėjo darbą, o 2011 m. buvo įdarbinta tik 93 tūkst. jaunuolių.
Per trejus metus jaunimo nedarbas padidėjo nuo 13 iki 31,1 proc. Darbo neteko 49 tūkst. jaunuolių – tai yra beveik trečdalis iki tol dirbusio jaunimo.
31,1 proc. jaunimo nedarbas Lietuvoje smarkiai viršija ES vidurkį, kuris sudaro 21 proc.
ES didžiausias jaunimo nedarbas yra Ispanijoje (49,6 proc.) ir Graikijoje (46,6 proc.). Kaimynų latvių jaunimo nedarbas siekia 29,9 proc., estų – 21,8 proc.
ES šalys, kur jaunimo nedarbas yra didesnis nei 30-40 proc., iki balandžio vidurio Europos Komisijai turi pateikti nacionalines reformų programas, kuriomis remiantis bus perskirstytos ES paramos lėšos. Mažoms ir vidutinėms įmonėms, įdarbinančioms, apmokančioms ar priimančioms į praktiką jaunus žmones, turi būti suteikta kuo daugiau galimybių gauti finansavimą.
