Sunkūs laikai nebūtinai skatina nusivylimą. Kai kuriuos tiesiog prabudina išradingumas. Štai kad ir šie žmonės, sumanę originalius būdus, kaip ieškotis darbo tuo metu, kai Amerika visu smarkumu krito į nedarbą.
53 metų Peggy Greco, privati slaugė, gyvenanti Floridoje, ne tik susikūrė asmeninį tinklalapį, kuriame reklamavo savo veiklą ir pateikė visą klientus dominančią informaciją. Ji pasigamino marškinėlius su to tinklalapio adresu, užrašu „Samdoma slaugė“, bei telefono numeriu, ir važinėjo dviračiu po nuosavų namų kvartalus ne tik reklamuodama save, bet ir sportuodama. Peggy žurnalistams sakė, kad nors per pirmas akcijos dienas darbo nesusirado, sulaukė kelių susidomėjusiųjų skambučių ir, svarbiausia, numetė pustrečio kilogramo. Tokia taktika – CV, surašytas ant marškinėlių priekio ir nugaros, kurį vilki pats darbo ieškantis žmogus, JAV vienu metu buvo gana populiari.
Korektorė Amy Lerner veikė kitaip: ji paėmė vietinį laikraštį, ištaisė jame rastas kalbos bei korektūros klaidas ir nusiuntė į redakciją, pridėdama ir savo gyvenimo aprašymą. Nors laikraštis moters neįdarbino, redaktorius paskambino ir pagyrė už originalią idėją.
Viena pardavimo vadybininkės darbo ieškanti moteris surizikavo ir potencialiems darbdaviams nusiuntė ne tik savo CV bei motyvacinį laišką, bet ir šampano butelį su prierašu, siūlančiu jos popierius skaityti gurkšnojant šampaną. 52 metų moteris sako, kad taip pasiekusi svarbiausio – į ją buvo atkreiptas dėmesys. Beje, po kelių dienų ją pakvietė į pokalbį ir atkaklioji moteris buvo priimta į darbą.
Dar vienas vyrukas, ieškodamas tinklo plėtros vadybininko darbo, savo gyvenimo aprašymą elektroniniu paštu išsiuntinėjo visiems draugams ir pažįstamiems, prašydamas jų savo ruožtu persiųsti toliau ir žadėdamas 150 dolerių premiją tam, kuris suves su darbdaviu. Beje, darbą vaikinukas susirado per kelias dienas
