bvp

Lietuva gynybai turėtų skirti daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako naujasis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kartu jis pabrėžia, kad reikia užtikrinti šiuo metu krašto apsaugai numatomų lėšų panaudojimo efektyvumą. „(Finansavimo) riba priklauso nuo egzistuojančios rizikos lygio, bet manau, kad kitas taikinys turėtų būti 2,2 proc., galbūt netgi 2,4 procento“, – naujienų portalo delfi.lt vaizdo konferencijoje antradienį sakė R.Karoblis.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 eurų, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 eurų, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Daugiau nei dešimtmetį vyksta Lietuvos pensijų sistemos transformacija – atsisakoma priklausomybės tik nuo socialinio draudimo įmokų ir pereinama prie dalinio pensijų kaupimo. Kitaip sakant, ateityje pensininkų pajamos priklausys ne tik nuo Sodros pajamų ir galimybių, bet ir nuo to, kiek lėšų per visą karjerą žmogus bus sukaupęs pensijų fonduose.

Vadinamąsias šokiruojančias prognozes jau daugiau kaip dešimtmetį rengiantis Danijos investicinis bankas „Saxo Bank“ 2017 metams prognozuoja nepaprastai spartų Kinijos ekonomikos atsigavimą, Italijos bankų akcijų brangimą, Didžiosios Britanijos politikos apsisukimą 180 laipsnių kampu ir Europos Sąjungos (ES) norą keistis populizmo grėsmės akivaizdoje.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse investicijos ir žmogiškasis kapitalas vis labiau koncentruojasi pažangiuose miestuose, pasižyminčiuose išsilavinusių gyventojų gausa, išvystyta infrastruktūra ir prieiga prie kapitalo. Tai lemia augantį ekonominį atotrūkį tarp aukso amžių išgyvenančių miestų ir stagnuojančių regionų. Šios tendencijos nėra svetimos ir Lietuvai. Visgi jos vertinamos nevienareikšmiškai, nes kelia nemažai iššūkių ir perpildytiems miestams, ir vis labiau tuštėjantiems regionams.

Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs 2,1 proc., o kitąmet ir 2018 metais augimas turėtų paspartėti atitinkamai iki 2,6 ir 2,7 procento. Naujausiose EBPO prognozėse teigiama, kad bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą per ateinančius metus skatins žemų palūkanų normų skatinamos investicijos ir palaipsniui atsigaunantis eksportas. „Vartojimo augimas sulėtės po kelis kartus didintos minimalios mėnesinės algos.

Lietuvoje tęsiasi stabili, nors ir neįspūdinga ekonomikos plėtra. Šiemet įsibėgėjo atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimas, didėjo eksporto apimtys ir privataus sektoriaus investicijos. Kita vertus, iššūkių nemažėja, o horizonte matyti šio ekonomikos ciklo pabaigos kontūrai. Nors šiemet stebime BVP augimo lėtėjimą, už jo slypi tik sparčiai mažėjusios įmonių atsargos – daugiausiai žemės ūkio sektoriuje ir naftos perdirbimo gamyboje.

Naujasis Seimas antradienį vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos tęstinumo, ja įsipareigojama 2018 metais pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai. Dokumente žymima, kad bus įgyvendindamas jau anksčiau Seime pasirašytas susitarimas dėl 2014–2020 metų Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 metais labiausiai atsilieka nuo potencialaus šalies BVP tarp Baltijos valstybių. Tam įtakos turi didžiulis nedarbas, kurį įmanoma įveikti tik per sparčiai nekeliant atlyginimų. Visgi mokesčių efektyvumo prasme Lietuva lenkia Latviją, tačiau atsilieka nuo Estijos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose yra nedidelis realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5-3 proc.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Vienas svarbiausių klausimų Lietuvos gyventojams – atlyginimas. Dairantis į kaimynus ieškoma priežasčių, kodėl vieni gyvena geriau už kitus. Pašnekovai bando paneigti mitą, kad viską susiglemžia darbdaviai. Mat Estijos pavyzdys rodo, kad itin svarbu tinkami įstatymai. „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiame tinkle pasidalino įžvalgomis, kaip paneigti šį mitą.

Socialdemokratų partijos deleguota finansų ministrė Rasa Budbergytė neatsisako ketinimų subalansuoti valdžios sektoriaus finansus ir tvirtina, kad viešųjų finansų tvarumas yra būtina sąlyga, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir išvengti mokesčių augimo ateityje. Interviu BNS R.Budbergytė sakė mananti, kad būtina peržiūrėti dabar galiojančias įvairias mokesčių lengvatas, skeptiškai vertino siūlymus įvesti naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas.

Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis praėjo kelią nuo mažai žinomo indikatoriaus Didžiosios depresijos metais iki įrankio, be kurio negali apsieiti viso pasaulio vyriausybės ir centriniai bankai. Tačiau problema yra ta, kad nepriklausomai nuo skaičiavimo metodikos, BVP duomenys vis dažniau nespėja atspindėti ekonominių pokyčių, pažymi agentūra „Bloomberg“. Ilgalaikiai investuotojai priima sprendimų remdamasi BVP duomenimis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas siekė 2,4 proc., tačiau jau antrąjį ketvirtį augimas netikėtai sulėtėjo iki 1,8 procento. Ką reiškia toks ekonomikos augimo sulėtėjimas? Ar tai signalas apie problemas ir galimą nuosmukį? Įsivaizduokite – universalus ploviklis, puikiai tinkantis skalbimui, langų blizginimui, riebalų pašalinimui bei medinių paviršių valymui. Be to, tai ir labai efektyvus dantų skalavimo skystis.

Didžiosios Britanijos centrinis bankas, kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, ketvirtadienį vykusiame rugpjūčio mėnesio posėdyje sumažino bazinę palūkanų normą nuo 0,5 proc. iki rekordinių vos 0,25 procento. Norma sumažinta pirmą kartą per daugiau kaip septynerius metus – nuo 2009 metų kovo mėnesio. Normos sumažinimui pritarė visi centrinio banko pinigų politikos komiteto nariai.

Artėjančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimus bei kandidatų pasisakymus stebi visas pasaulis. Neveltui, mat JAV yra ne tik viena didžiausių pasaulio ekonomikų, bet ir daugiausia prisidedanti prie NATO biudžeto. O paskutinieji kandidato Donaldo Trumpo žodžiai kirto stiprų smūgį visai organizacijai: grėsmės atveju, JAV Baltijos šalių negintų. Spaudoje pastebima, kad aštresni pasisakymai pastebimi ne tik iš D. Trumpo.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Dėl silpnų JAV ūkio augimo duomenų ėmus blėsti viltims, kad JAV centrinis bankas šiemet padidins bazinę palūkanų normą, besivystančių rinkų valiutų kursai pirmadienį pastebimai pabrango JAV dolerio atžvilgiu. Penktadienį paskelbti duomenys parodė, kad didžiausias pasaulio ūkis balandžio-birželio mėnesiais padidėjo 1,2 proc., nors analitikai tikėjosi maždaug 2,6 proc. prieaugio.

Per laikotarpį tarp pasaulį sukrėtusio, bet dabar jau tarsi savaime suprantamo ir nebegąsdinančio „Brexit“ sprendimo ir galimo naujo sukrėtimo, jei lapkritį JAV prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, gresia dar vienas galvos skausmas, kuris šiuo metu lyg ir nustumtas į naujienų paraštes, – Italijos bankų sektoriaus sisteminė krizė.

Centrinės valdžios skola gegužės pabaigoje buvo 14,877 mlrd. eurų ir sudarė 38,6 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų minsiterija pranešė, kad kovo pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus užsienio skola sudarė 75,3 proc. visos centrinės valdžios skolos. Skola užsienio finansų institucijoms buvo 9,471 mlrd. eurų, tarptautinėms organizacijoms – 1,732 mlrd. eurų. Centrinės valdžios vidaus sektoriaus skola gegužės pabaigoje sudarė 24,7 proc.

Pirmąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo Didžiosios Britanijos ūkio plėtra, nes prieš referendumą dėl šalies ateities Europos Sąjungoje vyravęs neapibrėžtumas sumažino verslo investicijų apimtis. Galutiniai oficialūs statistiniai duomenys, kuriuos ketvirtadienį paskelbė Britanijos nacionalinis statistikos biuras, rodo, kad sausio-kovo mėnesiais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo tik 0,4 proc., palyginti su 0,7 proc. prieaugiu ankstesnį ketvirtį.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Atliktas laimingiausių, turtingiausių ir labiausiai klestinčių šalių tyrimas atskleidė Lietuvos silpnąsias vietas. Nors bendroje lentelėje tikrai neesame gale, nuo Baltijos šalių bei kaimynų lenkų atsiliekame. Klestėjimo indekse indeksą (angl. Prosperity Index) apžvelgiamos 142 šalys, Lietuvai 2015 metais skirta 41 vieta. Šiame indekse per metus mes pakilome vienu laipteliu aukščiau. Geriausią vietą – 40 – užėmėme 2009 metais.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Nepaisant didelio likvidumo ir žemų palūkanų normų, investicijų atsigavimas po pastarosios krizės Europos Sąjungoje išlieka per lėtas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių konkurencingumui, potencialiam ekonomikos augimui ir darbo rinkai. Europos Komisija suteikdama paskolas ir garantijas siekia mažinti investicijų deficitą. Šiuo finansavimu galės pasinaudoti ir inovatyvios įmonės Lietuvoje.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

SEB analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis mažės, o vidutinis atlyginimas augs, tačiau ne tokios džiugios žinios eksporto srityje. Užsidarius buvusios pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės Rusijos rinkai, eksportas į naujas rinkas nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, sako SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda.  Pagal prognozes, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 8 proc., kitąmet - 7,7 proc., o vidutinio atlyginimo augimas turėtų siekti atitinkamai 7 ir 6 procentus.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Finansų ministerijos parengtas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2016-2019 metams yra pagrįstas ir neprieštarauja ekonomikos dėsningumams, teigia Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, jeigu politika nesikeis, sumažėja rizika nukrypti nuo užsibrėžto 2016 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio, nes 2015 metais faktiniai darbo rinkos rodikliai buvo geresni nei projektuotieji pernai rudenį ir jų augimo projekcijos šiems metams yra peržiūrimos didėjimo kryptimi.

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.

Jungtinių Tautų atliktas tyrimas parodė, pasaulio laimės indekse mes – 60 vietoje. Tuo tarpu pirmąją vietą antrą kartą užima Danija. Pasak psichologo, mes jau kelis metus stovime vietoje, o ekonomistas įžvelgia 3 sritis, kuriose vertėtų pasitempti. Psichologas ir laimės ekonomiką nagrinėjantis profesorius Gediminas Navaitis pasakoja, kad Lietuva jau nemažai metų išsivysčiusių šalių uodegoje, mat panašus tyrimas buvo atliktas ir 2005 – 2009 metų. Tuomet atsidūrėme 63 vietoje.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,2 proc., o kitąmet - 3,6 proc., prognozuoja banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas. Jis banko internetinėje konferencijoje teigė, kad Latvijos ūkis šiemet augs 2,7 proc., kitąmet - 3,2 proc., o Estijos atitinkamai 2 proc. ir 2,7 procento. Anot Ž.Maurico, pagrindinis Baltijos šalių ūkio augimo variklis išliks vidaus vartojimas, mat užsidarius Rusijos rinkai, eksportas ir toliau bus žemas.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Pernai Lietuvos ekonomika augo lėčiausiai nuo 2010 m. – 1,6 proc., tačiau atsigaunantys verslininkų lūkesčiai ir palankesnė palyginamoji bazė šiemet leis Lietuvos ūkiui atsispirti. Daugiau užsakymų ir auganti paklausa Lietuvos bei užsienio rinkose – šie veiksniai labiausiai lėmė geresnius verslo lūkesčius. Didesniu nei prieš metus optimizmu pasižymėjo visi sektoriai, išskyrus statybą.

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.

Statistikos departamentas suskaičiavo praėjusių metų ekonomikos rezultatus. Apibendrinant metus, dažniausiai kreipiame dėmesį į bendrojo vidaus produkto rodiklį, infliaciją, eksporto, nedarbo dinamiką, ir pagal šių rodiklių kryptį apibūdiname – buvo geri metai, ar metai buvo blogesni, ir ko čia dabar reikėtų laukti.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, augo sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 0,5 proc., rodo penktadienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES, išankstiniais duomenimis, BVP per ketvirtį ūgtelėjo 0,3 proc., vien euro zonoje - taip pat 0,3 procento. Latvijos ūkis per ketvirtį nepakito, Estijos - išaugo 1,2 procento.

Sparčiu ekonomikos augimu kelerius pastaruosius metus pasižymėjusios Baltijos šalys pernai augo skirtingu tempu. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis vidaus produktas augo atitinkamai 1,6 ir 1,2 procento, Latvijoje – 2,8 procentais.

Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose ir nerimo dėl Kinijos ateities, „Swedbank“ ekonomistai nemato priežasčių karpyti Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs dvigubai sparčiau nei pernai, infliacija bus šiek tiek mažesnė, nei tikėtasi anksčiau, o atlyginimų augimas įgys pagreitį.