„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.
Teigiami lūkesčiai skatina didinti prognozę
Pasak N. Mačiulio galioja savaiminio išsipildymo krizė. Jei gyventojų ir verslo lūkesčiai neprastės, ekonomika šiais metais gali išaugti dar labiau. Tačiau visuomet į nugarą alsuoja ir niekur nedingusios rizikos.
„Šiuo metu tikėtina situacija, kuomet dėl labai gerų vartotojų ir įmonių lūkesčių matysime didėjančias investicijas, sparčiau augantį darbo užmokestį ir galbūt vartojimą. Bazines prognozes padidinome simboliškai, keliomis dešimtosiomis proc. punkto.
Aišku, gali būti, kad šių metų eigoje dar galėsime didinti BVP prognozes. Yra ir neigiamų rizikų. Tai politinės rizikos Europoje: Italijos parlamento rinkimai, Prancūzijos rinkimai. Abiejų rinkimai gali vesti prie referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje. JAV kol kas neįgyvendino protekcionistinių idėjų, tačiau jos nuolat yra. Jei JAV prezidento pažadai dėl importo tarifų Meksikai ar Kinijai išsipildytų, tai galėtų vesti prie prekybinių karų“, sako ekonomistas.
Visgi N. Mačiulis pabrėžia, kad net sunku prisiminti, kada paskutinį kartą didino ekonomikos augimo prognozes, nes pastarieji dveji metai ekonomikai nebuvo geri: Rusijos ir NVS ekonomikos smukimas, lėmė ir Lietuvos ekonomikos lėtą augimą.
„Pirmieji trys metų mėnesiais nuteikia optimistiškai. Apskritai pasaulio ekonomikos BVP augimas spartesnis bus nei pastarųjų dešimties metų vidurkis. Pirmą kartą po 20082009 metų krizės daugelio regionų prognozės juda teigiama linkme. Žinoma, tai kol kas labiausiai lūkesčiai. Išlieka problematiškos valstybės kaip Turkija, Pietų Afrikos Respublika, bet didžiosios šalys tokios kaip Rusija jau išbrenda. Tam padėjo ir brangusios žaliavų kainos – nafta. Tai kitais metais prognozuojama, kad ir Rusijos, ir Brazilijos ekonomika augs“, teigia ekonomistas.
Augančios kainos palūkanų smarkiai didinti neturėtų
Kadangi infliacija euro zonoje neturėtų didėti virš 2 proc., tad ECB kol kas spaudimo didinti palūkanas nėra, bet jau 2017 m. turėtų prasidėti normalizacijos procesas. Palūkanų normų šuolio 23 proc. punktais per artimiausius 5 metus nereikėtų tikėtis.
„Didėjančios palūkanos kelia klausimą, ar tvari būsto rinka Lietuvoje. Ypač stebint, kai naujos statybos būstai jau brangesni nei 2007 m. Tačiau vidutinė būsto kaina dar nepramušo to laikotarpio. Įperkamumas yra sveikame lygyje, kažkiek jį kelia ir palūkanų norma.
Žiūrint į ateitį spartaus augimo nereikėtų tikėtis, nes yra didžiulė pasiūla. Tai galėtų būti arti atlyginimų augimui, tai apie 6 proc. per metus“, sako N. Mačiulis.
Lietuvos ekonomiką pagerins eksportas
Priežastis, kodėl būtent nuspręsta didinti Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – eksportas. Prognozuojama, kad šiais metais jis bus dvigubai spartesnis nei pernai.
„Swedbank“ padidino 2017 ir 2018 BVP augimo prognozę 0,2 proc. punkto iki, atitinkamai, 3,0 ir 2,7 proc. Visgi neprognozuojama, kad artimiausiais metais prasiverš ekonomika pro tuos 3 proc.
Taip pat yra prasmės ir investicijų augimui, dėl įsisavinamų Europos sąjungos lėšų.
„Investicijų augimui prasmės yra, investicijos išskyrus į būstą yra 16 proc. nuo BVP ir čia yra neišnaudotas potencialas. Šiais metais investicijos turėtų augti 8 proc., kitais – 6 proc.“, komentavo N. Mačiulis.
Be to, pasak jo, pastaruosius ketverius metus produktyvumo augimas buvo itin vangus ir smarkiai atsiliko nuo atlyginimo augimo, bet atotrūkis tarp atlyginimų augimo ir produktyvumo sumažės. Atlyginimų augimas turėtų sulėtėti, o produktyvumo augimas paspartėti iki maždaug 3 proc.
„Lietuvoje šiemet atlyginimų augimas bus spartesnis nei Latvijoje ar Estijoje, bet tai nėra didelė problema, kuri turėtų kelti nerimą. Mikro lygyje kiekviena įmonė toliau turėtų ieškoti kaip kelti produktyvumą, kad neatsiliktų nuo darbo sąnaudų“ – teigia jis.
Visgi dėl darbo jėgos trūkumo nuolatinis galvos skausmas turi būti produktyvumo lygio kilimas.
Emigracijos vienkartinėmis išmokomis nesustabdys
Emigracija išliks tokia pati kaip ir pernai, o nuo kitų metų mažės, sako ekonomistas. Šiais metais padidėję rodikliai buvo tik trumpas iššokimas, susijęs su registravimu.
„Grynoji emigracija turėtų būti mažesnė, prarasime 28,5 tūkst. žmonių, bet yra ir natūrali gyvenimo kaita, jų sumažės apie 10 proc. Priemonės diskutuojamos viešoje erdvėje tokios desperatiškos, sunku surasti sidabrinę kulką kuri viską iš karto pakeistų. Tačiau vienkartinės išmokos jokio rezultato nesukurs“, konstatuoja ekonomistas.
Pagrindinė emigracijos priežastis – galimybės įsidarbinti. Tarp Vilniaus ir regionų išlieka didžiuliai skirtumai, tad nepritraukiant investicijų ir nekuriant gerai apmokamų daro vietų tuose regionuose, emigraciją stabdyti bus sunku.
Kodėl visgi nesitikėti labai įsibėgėjančio pasaulio?
Ekonomisto N. Mačiulio teigimu, investicijų lygis euro zonoje atsilieka nuo prieškrizinio lygio. Ir pokriziniu laikotarpiu visas pasaulis patiria investicijų badą.
Be to, negerėja ir demografiniai rodikliai bei žmogiškasis kapitalas. „Darbingo amžiaus žmonių skaičius mažėja, visuomenė senėja, darbuotojai mažiau produktyvūs. Vyresni darbuotojai labiau patyrę, sukaupę patirties ir gali būti produktyvesni, bet mažiau motyvuoti ilgiau dirbti, imtis naujų verslų ir tai turi įtakos visam ekonominiam lygiui“, - prideda ekonomistas.
Be visa to, vyrauja nepakankamas koordinavimas ir valdymas. Struktūrinės reformoms neužtenka politinės valios, dominuoja populistinės idėjos.
„Perteklinės santaupos taupymo normos, lėtos investicijos reiškia žemas palūkanas. Pinigų yra daug daugiau nei norinčių tuos pinigus įdarbinti. Paskolos paklausa nemaža. Tai visų išsivysčiusių šalių problema. Investicijų lygis žemas nors pinigų pasiūla yra.
Dėl to negalima tikėtis kad bus produktyvumo šuolis, ekonomikos augimo šuolis“, - konstatuoja N. Mačiulis.
