bvp

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio – užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. Svarbiausios to priežastys – lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra, kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas.

Giedrė Sankauskaitė Kitais metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau šuolio tikėtis dar anksti. 2014 m. Lietuvos BVP turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos didės apie 2,6 proc. Taip rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas, kurį atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (LLRI). „Tai kaip laisvai plaukiantis laivelis, kurį labai lengva apversti”, – trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

 Įvertinusi atsakingą Vyriausybės fiskalinę politiką ir šalies ekonomikos augimą, šiandien tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ pagerino mūsų šalies ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą. „Tai gera žinia Lietuvai, rodanti pasitikėjimą mūsų valstybe ir sudaranti realias prielaidas mažėti skolinimosi kainai.

„Swedbank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių – augimas nelėtės. Prognozuojama, kad 2014 m. BVP padidės 4 proc., o 2015 m. augimas paspartės iki 4,5 procento. Šių metų pabaigoje infliacija bus šiek tiek mažesnė nei prognozuota anksčiau – ji sumažės iki 1,3 proc. ir išliks žemiau Mastrichto kriterijaus. Pagrindiniais iššūkiais išliks struktūrinės reformos ir viešųjų finansų balansavimas.

 Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis patikslintais duomenimis, praneša, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3 692,4 mln. litų, arba 3,2 pro., palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP). Per metus valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo 2 156,5 mln. litų. 2011 m. šis rodiklis siekė 5,5 proc., palyginti su BVP. 2012 m. valdžios sektoriaus pajamos sudarė 37 213,8 mln. litų, išlaidos – 40 906,2 mln.

Latvijos plieno gamintoja „Liepajas Metalurgs", turinti 2300 darbuotojų, praranda viltį išbristi iš skolų ir rengiasi bankrotui, praneša bbn.ee. Vienas didžiausių pasaulio prekiautojų plienu „Stemcor" neseniai pateikė bendrovei 19 mln. dolerių ieškinį.   Latvijos dujos ir energetikos bendrovė „Latvenergo" taip pat jau yra pateikusios ieškinius dėl bendrovės skolų ir prašo bankroto. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo „Liepajas Metalurgs" praėjusią savaitę sustabdė gamybą.

 Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir apie 50 proc. mažesnis nei Estijoje. Tiesa, latviai labai džiaugtis negali, nes dėl dar didesnės nei Lietuvoje darbo mokesčių naštos jų darbo užmokestis sumokėjus mokesčius tampa beveik toks pats, kaip ir lietuvių. Tačiau estai, net ir sumokėję mokesčius, gauna 50 proc. didesnį darbo užmokestį. Kyla klausimas, ar toks atotrūkis pagrįstas? Akivaizdu, kad ne.

Vilniaus apskrityje 2012 metais buvo 56 tūkst. bedarbių, o nedarbo lygis sudarė 12,8 proc. ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnis nei šalies vidurkis (13,4 proc.). Vilnius išsiskiria ir didžiausiu šalyje darbo užmokesčiu. Vilniaus miesto įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbančių darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2013 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2599 litus ir 346 litais viršijo šalies ūkio vidurkį (2253 Lt). 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, Vilniuje veikė 28 tūkst.

Giedrė Sankauskaitė Bendras Lietuvos ekonomikos vertinimas yra optimistiškesnis negu prieš 3 – 6 mėn. Gerėja šalies mažmeninė prekyba. Pastaruoju metu sparčiau augo ne  nebūtiniausių prekių paklausa, o tai rodo, kad Lietuvos žmonės jaučiasi tvirčiau. Taip ketvirtadienį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda SEB banko organizuotoje konferencijoje, skirtoje apžvelgti Lietuvos makroekonomiką.

Eurozonos ekonomika ima leisti atsigavimo ūglius, tačiau augimo tempas bus vangus. Švelnėjanti valstybės finansų taupymo politika ir įsibėgėjanti pasaulinė prekyba metų pabaigoje turėtų paskatinti augimą, tačiau didesnį pagreitį įgauti trukdys 2014 metais kulminaciją pasieksiantis nedarbas ir tolesnis atsargus bankų skolinimas, skelbiama naujausioje EY ekspertų „Eurozonos ekonomikos prognozės" leidinyje. Prognozuojama, kad eurozonos bendras šių metų BVP rodiklis smuktels 0,5 proc.

Graikijos finansų ministro Yannio Stournaro teigimu, šalies ekonomika pamažu juda link atsigavimo, praneša BBC. Anot ministro, yra tikimybė, kad pirmą kartą nuo krizės pradžios šalies ekonomika augs du ketvirčius iš eilės. Nepaisant to, Graikija prognozuoja, kad metinis BVP nuosmukis šiemet sieks 3,8 proc. Tarptautiniai kreditoriai Graikijos ateitį vertina kiek pesimistiškiau ir sako, kad šiemet šalies ūkis susitrauks 4,2 proc. Pernai Graikijos BVP sumažėjo 6,4 proc.

Taupymas – tai mūsų siekis padaryti vartojimą kaip įmanoma tolygesnį skirtingais gyvenimo periodais. Tad iš laikotarpio, kai mūsų pajamos yra didesnės, stengiamės atidėti dalį tam metui, kai pajamos sumažės, pavyzdžiui – atėjus senatvei. Apie taupymo naudą, pliusus ir minusus turbūt daug ginčytis nėra prasmės.

  Spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį susirinkę Europos finansų ministrai, eurokomisarai ir centrinių bankų vadovai pabrėžia, kad Europos atsigavimu džiaugtis dar anksti.   Už ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Ollis Rehnas spaudos konferencijoje sakė į Lietuvą atvykęs iš Latvijos, kur kalbėjosi apie nuo kitų metų įvedamą eurą.

Japonija iš naujo perskaičiavo savo ekonominę padėtį ir pateikė optimistiškesnius rezultatus. Šalies ekonomika per antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo 0,9 procento. Metinis augimas šiuo laikotarpiu sudarė 3,8 proc. praneša BBC. Analitikai spėjo, kad pirmasis rodiklis sieks 0,6 proc. „Japonijos politikų veiksmai sukėlė optimizmą dėl šalies atsigavimo, kuris leido kompanijoms drąsiau investuoti“, – teigia tyrimų instituto „Fujitsu Research“ analitikas Martinas Schulzas.

Suomijos pasididžiavimas ir didžiausia šalies verslo sėkmės istorija netrukus atiteks JAV bendrovei „Microsoft“, rašo „Bloomberg“. 26 metų būsimoji mokytoja Liisa Hannula visada naudojo „Nokia“ telefonus, tačiau išgirdusi apie būsimą sandorį sako svarstanti ateityje įsigyti „Samsung“ gaminį. Anot jos, „Nokia“ yra vienas iš svarbiausių Suomijos prekės ženklų, kuriuo suomiai galėjo didžiuotis ir girtis, tačiau nuo šiol jie prarado tokią galimybę.

Aurelija Kaškelevičienė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Auganti valstybės skola, mokesčių politika, ekonomikos gaivinimas, nedarbas ir naujų darbo vietų kūrimas – tai aktualiausios temos, kurias šiuo metu aptaria Suomijos vyriausybė, ekonomistai, bankininkai, mokslininkai ir visuomenė. Suomijos vyriausybė ketina dar šiais metais papildomai skolintis 9 mlrd. eurų. Valstybės skola šių metų pabaigoje sudarys 57,7 proc. BVP. Tai didžiausia Suomijos įsiskolinimas.

PATIKSLINTAIS DUOMENIMIS, 2013 M. ANTRĄJĮ KETVIRTĮ BVP AUGO 4,2 PROCENTO Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 30 062 mln. litų.

Penktadienį euro zonoje bus paskelbti rugpjūčio mėnesio infliacijos ir liepos mėnesio nedarbo rodikliai. Nuo metų pradžios infliacija regione laikėsi žemiau 2 proc. Nedarbo lygis naujų rekordų taip pat neturėtų demonstruoti. Nedarbo lygis euro zonoje turėtų išsilaikyti ties 12,1 proc. riba. Dėl aukšto nedarbo lygio bendros valiutos sąjungoje nėra spaudimo ir atlyginimų augimui. Taigi, bendras kainų lygis per šiuos metus galėjo pademonstruoti apie 1,4 proc.

Gerėjantys Baltijos šalių BVP rodikliai turėtų atnešti džiugių nuotaikų, tačiau atsipalaiduoti neleidžia silpstanti Rusijos ekonomika. Estijos ekonominė situacija gerėja lėčiau nei buvo laukta, tuo tarpu Lietuva bei Latvija bent jau kol kas puoselėtus lūkesčius pateisina – pozityviai nuteikia vartojimo bei eksporto tendencijos Lietuvoje, statybų ir paslaugų rodikliai Latvijoje. „Danske Bank“ prognozės Lietuvai ir Latvijai išlieka nepakitusios, o Estijai – sumažintos iki 2,0 – 2,5 proc.

Panašu, kad visi ženklai, kreipiantys žvilgsnį į Kinijos ekonomiką, šį kartą neklysta – Kinija didelėje bėdoje. Kinijos režimas jau sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 8% iki 7,5% (II-jį šių metų ketvirtį, lyginant su praeitais metais, tokiu tempu augo Kinijos ekonomika), tačiau ekspertai pradeda abejoti, kad pavyks pasiekti ir tokį augimo tempą. II-sis š.m. ketvirtis jau devintasis per pastaruosius dešimt ketvirčių, kai Kinijos BVP augimas mažėja.

2008 metų krizė Vakaruose pakirto Kinijos eksporto rinkas, todėl šalis buvo priversta pradėti didžiausią ekonomikos skatinimo programą savo istorijoje. Bandymas išlaikyti aukštus augimo tempus kainavo brangiai. Kai kurių ekonomistų teigimu, bendros Kinijos namų ūkių, verslo ir nacionalinės skolos gali viršyti 200 proc. BVP, rašo „Financial Times“. Didžiausias Azijos ūkis yra ne vienintelė regiono ekonomika, kuri pastaraisiais metais augimą statė ant skolintų pamatų.

Pirmąjį 2013 m. pusmetį sparčiai augęs eksportas paskatino užsienyje prekybos partnerių turinčias šalies įmones mažinti su prekyba susijusią finansinę riziką pasitelkiant faktoringą bei akredityvus. „Swedbank“ duomenimis, lyginant su pirmuoju 2012 m. pusmečiu, prekybos sandorių atsiskaitymo riziką mažinančių gaunamų akredityvų skaičius banke išaugo 50 procentų. Be to, bendrovės su „Swedbank“ sudarė 34 proc.

Šiaulių regione didžiausi mokesčių mokėtojai yra degalų prekybos įmonės ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Ne vieną verslo įmonę lenkia ir Šiaulių universitetas. Profesorius Romas Lazutka pabrėžia, jog Lietuvoje didžiausi yra vartojimo ir darbo mokesčiai, o verslo – nedideli. Dešimtuke – devynios įmonės ir ligoninė Valstybinė mokesčių inspekcija yra paskelbusi didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašus pagal šių metų pirmojo pusmečio rezultatus.

JAV ekonomika antrą šių metų ketvirtį išaugo 1,7 proc. ir viršijo ekonomistų prognozes. Pirmą 2013 metų ketvirtį JAV ūkio augimas siekė 1,1 proc. Be to, JAV patikslino senesnius BVP augimo duomenis. Anot komercijos departamento pernai šalies ūkis augo sparčiau nei buvo galvota iki šiol. 2012 metais JAV BVP išaugo 2,8 proc. Tuo tarpu nuo 2007 metų gruodžio iki 2009 birželio trukusios recesijos metu šalies ūkis traukėsi mažiau nei buvo manyta.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau, nei buvo prognozuota – 4,2 procento. Tačiau, analitikų nuomone, tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose, pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis, analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). Pasak statistikų, didėjo daugumos sektorių pridėtinė vertė, taigi Lietuvos ekonomikos augimas balandį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t.y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko. Tai liudija ir atskirų mėnesių produkcijos ar pardavimų duomenys.

Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai nuteikia optimistiškai – pirmąjį pusmetį metinis ūkio augimas siekė įspūdingus 4,2 proc. Atrodytų, galima atsipalaiduoti – Lietuvos ekonomika jau tvirtai stovi ant kojų, tačiau džiaugtis kol kas dar anksti, nes gali paaiškėti, kad šios kojos yra molinės ir gali netrukus sutrupėti. Visų pirma, antrąjį pusmetį ekonominis augimas Lietuvoje bus gerokai lėtesnis. Tą lems nepalanki užsienio rinkų aplinka ir palyginti aukšta praėjusių metų bazė.

Šią savaitę JAV ekonomikos istorija bus perrašyta iš naujo, kai prie jos BVP prisidės maždaug Belgijos dydžio ekonominiai pajėgumai, rašoma „The Financial Times“. Trečiadienį Ekonominės analizės biuras, skaičiuodamas JAV BVP, į skaičiavimus pradės įtraukti išlaidas moksliniams tyrimams, plėtrai, o autorinės teisės bus laikomos investicijomis. Visa tai sudėjus, tikėtina, kad šalies BVP išaugs 3 procentais.

Antrąjį ketvirtį iš eilės Kinijos ekonomikos rodikliai mažėja. Palyginus su praėjusiais metais, antros pagal didį ekonomikos augimas sudarė 7,5 proc. ir buvo mažesnis tiek už metinį, tiek už sausio-kovo mėnesio augimą, kuris sudarė 7,7 proc., rašo BBC. Po dešimtmečius trukusios sparčios plėtros analitikai ir valdžios atstovai teigia, kad jau pats laikas susitaikyti su lėtesniu tempu. Valdžia nustatė 7,5 proc.

Ekonominių vertinimų rodiklis birželį buvo 6 ir, palyginti su geguže, padidėjo 3 procentiniais punktais, skelbia Statistikos departamentas. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, pramonės – 4 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai padidėjo 1 procentiniu punktu. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Palyginti su 2012 m. birželio mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 6 procentiniais punktais.

JAV ekonomika pirmą šių metų ketvirtį augo lėčiau nei buvo prognozuota, rašo BBC. Per pirmus tris metų mėnesius JAV BVP augo 1,8 proc. sparta. Anksčiau buvo prognozuojama, kad šalies ūkio augimas sieks 2,4 proc. Lėtesnį augimą lėmė silpnos verslo investicijos, sulėtėjęs vartojimas ir mažėjančios eksporto apimtys. Paskutinį 2012 metų ketvirtį JAV ūkis augo 0,4 proc. sparta.

„Ernst & Young”: skausmingam euro zonos atsigavimui vėluojant, Lietuvoje prognozuojamas nuoseklus ūkio augimas. Nepalanki pasaulio ekonomikos rekordinė pagal ilgumą padėtis tarptautinėse rinkose ir vis didėjantis nedarbas toliau slopins euro zonos šalių ekonomikos plėtrą, o recesija truks ilgiau nei buvo prognozuojama iki šiol. Euro zonos BVP šiemet trauksis 0,6 proc., teigiama „Ernst & Young“ vasaros euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Gegužę Japonijos eksportas augo sparčiausiai nuo 2010 metų. Praėjusį mėnesį, lyginant su tuo pačiu periodu pernai, eksportas išaugo 10,1 proc. Augimas fiksuotas trečią mėnesį iš eilės, praneša BBC. Eksporto augimą lėmė per pastaruosius metus ženkliai susilpnėjusi jena, kuri užsienio pirkėjams suteikė galimybę įsigyti japoniškų prekių patraukliomis kainomis. Vis dėlto gegužę 10 proc. išaugo ir importo apimtys. Dėl šios priežasties prekybos balansas išliko neigiamas ir siekia 10,4 mlrd.

Kinija tapo savo sėkmės auka. Prieš tris dešimtmečius pradėjusi ekonomikos reformas šalis stojo į spartaus ūkio augimo vėžes. Užsienio investuotojai netruko priprasti prie dviženklių BVP plėtros tempų. Vis dėlto pastaruoju metu pasigirdo kalbų, esą auksiniai Kinijos metai baigiasi. Ilgus dešimtmečius pagrindinis Kinijos ūkio variklis buvo pigi ir gerai organizuota darbo jėga. Padėtis keičiasi. Anot „Bloomberg“, vien per pastaruosius 6–7 metus vidutinis atlyginimas šalyje išaugo dvigubai.

Pasaulio bankas sumažino Kinijos augimo prognozes dėl lėtesnio, bet stabilesnio pasaulinio vystymosi ateinančius mėnesius, rašo BBC. Tikimasi, kad 2013 metais Kinijos plėtra sudarys 7,7 proc., vietoje planuoto 8,4 proc. augimo. Bendra pasaulinė augimo prognozė sumažinta nuo 2,4 iki 2,2 procento. Anot Pasaulio banko, Kinijos ekonomika sulėtėjo dėl politikų noro perbalansuoti šalies plėtros modelį.

Aukštas įsiskolinimo lygis padidino tikimybę, kad per ateinančius 3–5 metus pasaulį sukrės ekonominė krizė, iki 60 procentų, teigia kompanijos „Pimco“ atstovai, rašo CNBC. Pasaulio ekonomika smunka maždaug kas šešerius metus, o nuosmukio padažnėjimą sukelia aukštas įsiskolinimo lygis, ypač kai jis krinta, palyginti su žemu ir kylančiu įsiskolinimu. JAV skolos ir BVP santykis 2012 metais sudarė 101,6 procento. 2011 metais šis rodiklis siekė 99,4 procento.

Trečiadienį Europos centrinis bankas ir Europos Komisija uždegė žalią šviesą Latvijai įsivesti eurą. Nors ir buvo išreikštas susirūpinimas dėl ekonomikos ateities, Latvija šiuo metu atitinka visus narystei euro zonoje keliamus kriterijus. Nuo 2014 metų sausio 1 d. Latvijos valiuta oficialiai taps euras, o ji pati – 18 euro zonos nare. Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos valstybių trejeto, kuri dar neįgyvendino savo siekio prisijungti prie pinigų sąjungos.

Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių, ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardinti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos.  Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Norime tapti kirpyklų ir kepyklų šalimi ar didžiausią pridėtinę vertę kuriančių intelektinių paslaugų bei produktų rinka? Ar turime potencialo tapti lietuviškuoju Singapūro fenomenu? Ar galėsime sukurti tris kartus didesnį BVP vienam gyventojui, negu sukuriama dabar? „Iš trijų klasikinių gamybos veiksnių – žemės, darbo, kapitalo, lemiančių ekonominę pažangą, esminiu tampa žmogiškasis – intelektinis veiksnys.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 26 223 mln. litų.

„Stabilumo sala krizės sūkuryje“ – taip aukščiausi Rusijos pareigūnai dar ne taip seniai kalbėjo apie savo šalies ekonomiką. Nors kitur pasaulyje į šį posakį buvo žiūrima gana skeptiškai, kažkiek tiesos šiuose žodžiuose irgi buvo. Aukštos energetinių išteklių kainos leido Rusijai praturtėti. Dujos ir nafta tapo ne tik gerovės simboliu, bet ir politikos dalimi.

 Pirmą šių metų ketvirtį Vokietijos ūkis demonstravo minimalų augimą. Tokią padėtį lėmė sumažėjęs eksportas ir investicijos. Vis dėlto nuosmukio pavyko išvengti dėl augančio vartojimo, kurį skatina padidėję atlyginimai, rašo BBC. Pirmą ketvirtį Vokietijos BVP išaugo 0,1 proc. Vis dėlto lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu buvo užfiksuotas 1,4 proc. nuosmukis. Vokietija tik per plauką išvengė recesijos. Paskutinį 2010 metų ketvirtį Vokietijos ekonomika susitraukė 0,7 proc.

 Naujasis Japonijos centrinio banko pirmininkas Haruhiko Kuroda, tik šį pavasarį stojęs prie banko vairo, jau spėjo palikti ryškų skatinamosios pinigų politikos šalininko pėdsaką. Centrinio banko kartu su šalies vyriausybe įgyvendinami agresyvūs veiksmai jau subrandino pirmuosius vaisius – pirmąjį 2013 m. ketvirtį Japonijos BVP šoktelėjo iki 3,5 proc.

 Prieš ketverius metus Lenkija didžiavosi tapusi vienintele Europos Sąjungos valstybe, kuri atsilaikė prieš visuotinį nuosmukį ir toliau demonstravo ekonomikos augimą. Šiandien nuotaikos kaimyninėje valstybėje kur kas kuklesnės. Lenkijos išskirtinumas baigėsi, kol kas šalis išvengė recesijos, tačiau pirmas šių metų ketvirtis ekonomikos augimo atžvilgiu buvo kuklus. BVP ūgtelėjo vos 0,4 proc.

Dar šių metų vasarį analitikai prognozavo JAV ekonomiką pirmoje 2013 m. pusėje atsidursiant nedidelio nuosmukio zonoje – taip ir įvyko. Kita vertus, tikimasi, kad šis nuosmukis netruks ilgai – augimą turėtų paskatinti teigiami atsargų pokyčiai, mažėjusios degalų kainos ir atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka. „Danske Bank“ analitikų teigimu, JAV ekonomika šiemet augs 2,3 proc.

Vis garsiau kalbant apie euro įvedimą 2015 metais, ne vienam lietuviui kyla klausimų: o kas gi tada nutiks jo piniginei. Manoma, kad galimybės įsivesti eurą gana palankios, tačiau daugelis nerimauja, kaip tai paveiks šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą. Ypač žmones jaudina kasdieniai klausimai – kiek mokėsime už butą, maistą, drabužius ir kitus dalykus. Prie ribos Kol kas euras Lietuvoje yra tik siekis.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Šventvagiškas klausimas, pasakytų daugelis. Juk mama – neįkainojama. Tačiau rinka randa kaip užklijuoti etiketę ant bet ko. Tad kokia suma būtų galima įvertinti mamų atliekamą darbą ir kodėl jos tokios svarbios ekonomikai? Už mamą – 150 tūkst. litų Sakoma, kad mama – tai profesija. Tad amerikiečių draudimo tinklalapis insure.com paskaičiavo, kokį atlyginimo už savo atliekamus darbus galėtų tikėtis šios profesijos atstovė.

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.