Šaltinis:
TV3
REKLAMA
Kinija tapo savo sėkmės auka. Prieš tris dešimtmečius pradėjusi ekonomikos reformas šalis stojo į spartaus ūkio augimo vėžes. Užsienio investuotojai netruko priprasti prie dviženklių BVP plėtros tempų. Vis dėlto pastaruoju metu pasigirdo kalbų, esą auksiniai Kinijos metai baigiasi. Ilgus dešimtmečius pagrindinis Kinijos ūkio variklis buvo pigi ir gerai organizuota darbo jėga. Padėtis keičiasi. Anot „Bloomberg“, vien per pastaruosius 6–7 metus vidutinis atlyginimas šalyje išaugo dvigubai. Be to, darbdavių išlaidas didina sveikatos apsaugos bei pensijų įmokos. Kinija žengia į vidutinių pajamų šalių klubą, kuriame galioja kuklesnio BVP augimo dėsniai. Užsienio investuotojai žvalgosi į skurdesnes šalis, kurios gali pasiūlyti konkurencingesnes sąlygas. Kol kas Pietryčių Azijos šalys dar tik rankioja trupinius, likusius nuo sočių Kinijos pietų, tačiau artimiausiu metu daugelis pigių darbo vietų gali persikelti į šias valstybes. 2007 metais 10 Pietryčių Azijos šalių vienijanti organizacija ASEAN nutarė sekti Europos pavyzdžiu ir iki 2015-ųjų sukurti bendrą rinką, kurioje galiotų laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir iš dalies darbo jėgos judėjimo dėsniai. Organizacija vienija Brunėjų, Kambodžą, Indoneziją, Laosą , Malaiziją, Mianmarą, Vietnamą, Tailandą, Singapūrą ir Filipinus. ASEAN šalyse gyvena daugiau kaip 600 mln. gyventojų, kurie per metus sukuria maždaug 2,2 trln. JAV dolerių vertės BVP. Azijoje ekonomine galia ASEAN blokas nusileidžia tik Kinijai ir Japonijai. Duodamas interviu „The Wall Street Journal“ Indonezijos prekybos ministras Gita Wirjawanas atskleidė ASEAN tikslą iki 2030 metų padvigubinti regiono BVP. „Financial Times“ kalbinto teisės profesoriaus Claudio Dordi įsitikinimu, ASEAN ekonominei bendrijai teks nueiti ilgą kelią, kol bus sukurta ES prilygstanti bendra rinka. Regiono valstybės stipriai skiriasi išsivystymo lygiu ir valdymo formomis, be to, organizacija neturi savojo Briuselio. Šį pavasarį ASEAN lyderiai pripažino, kad kivirčai saugumo srityje sukliudys per dvejus metus sukurti visavertę bendrą rinką, tačiau bendrija nenuleidžia rankų. Organizacija tikina per šešerius metus realizavusi tris ketvirtadalius numatytų ekonominių priemonių, dėl kurių vidutinės ASEAN narių gyventojų metinės pajamos išaugo nuo 2267 iki 3759 JAV dolerių. Indonezija ir Vietnamas yra pasiruošę perimti iš Kinijos žemos pridėtinės vertės gamybą. Tailandas ir Malaizija turi potencialo kurti pažangesnes technologijas. Singapūras tapo regiono finansinių paslaugų centru. Kinija per tris dešimtmečius sukaupė intelektinių žinių bagažą, leidžiantį kurti aukštąsias technologijas ir tarptautinius savo prekės ženklus. Pietryčių Azijoje vyksta naujos užsienio investuotojų dalybos.
Kinija tapo savo sėkmės auka. Prieš tris dešimtmečius pradėjusi ekonomikos reformas šalis stojo į spartaus ūkio augimo vėžes. Užsienio investuotojai netruko priprasti prie dviženklių BVP plėtros tempų. Vis dėlto pastaruoju metu pasigirdo kalbų, esą auksiniai Kinijos metai baigiasi. Ilgus dešimtmečius pagrindinis Kinijos ūkio variklis buvo pigi ir gerai organizuota darbo jėga. Padėtis keičiasi. Anot „Bloomberg“, vien per pastaruosius 6–7 metus vidutinis atlyginimas šalyje išaugo dvigubai. Be to, darbdavių išlaidas didina sveikatos apsaugos bei pensijų įmokos. Kinija žengia į vidutinių pajamų šalių klubą, kuriame galioja kuklesnio BVP augimo dėsniai. Užsienio investuotojai žvalgosi į skurdesnes šalis, kurios gali pasiūlyti konkurencingesnes sąlygas. Kol kas Pietryčių Azijos šalys dar tik rankioja trupinius, likusius nuo sočių Kinijos pietų, tačiau artimiausiu metu daugelis pigių darbo vietų gali persikelti į šias valstybes. 2007 metais 10 Pietryčių Azijos šalių vienijanti organizacija ASEAN nutarė sekti Europos pavyzdžiu ir iki 2015-ųjų sukurti bendrą rinką, kurioje galiotų laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir iš dalies darbo jėgos judėjimo dėsniai. Organizacija vienija Brunėjų, Kambodžą, Indoneziją, Laosą , Malaiziją, Mianmarą, Vietnamą, Tailandą, Singapūrą ir Filipinus. ASEAN šalyse gyvena daugiau kaip 600 mln. gyventojų, kurie per metus sukuria maždaug 2,2 trln. JAV dolerių vertės BVP. Azijoje ekonomine galia ASEAN blokas nusileidžia tik Kinijai ir Japonijai. Duodamas interviu „The Wall Street Journal“ Indonezijos prekybos ministras Gita Wirjawanas atskleidė ASEAN tikslą iki 2030 metų padvigubinti regiono BVP. „Financial Times“ kalbinto teisės profesoriaus Claudio Dordi įsitikinimu, ASEAN ekonominei bendrijai teks nueiti ilgą kelią, kol bus sukurta ES prilygstanti bendra rinka. Regiono valstybės stipriai skiriasi išsivystymo lygiu ir valdymo formomis, be to, organizacija neturi savojo Briuselio. Šį pavasarį ASEAN lyderiai pripažino, kad kivirčai saugumo srityje sukliudys per dvejus metus sukurti visavertę bendrą rinką, tačiau bendrija nenuleidžia rankų. Organizacija tikina per šešerius metus realizavusi tris ketvirtadalius numatytų ekonominių priemonių, dėl kurių vidutinės ASEAN narių gyventojų metinės pajamos išaugo nuo 2267 iki 3759 JAV dolerių. Indonezija ir Vietnamas yra pasiruošę perimti iš Kinijos žemos pridėtinės vertės gamybą. Tailandas ir Malaizija turi potencialo kurti pažangesnes technologijas. Singapūras tapo regiono finansinių paslaugų centru. Kinija per tris dešimtmečius sukaupė intelektinių žinių bagažą, leidžiantį kurti aukštąsias technologijas ir tarptautinius savo prekės ženklus. Pietryčių Azijoje vyksta naujos užsienio investuotojų dalybos.