Prieš ketverius metus Lenkija didžiavosi tapusi vienintele Europos Sąjungos valstybe, kuri atsilaikė prieš visuotinį nuosmukį ir toliau demonstravo ekonomikos augimą. Šiandien nuotaikos kaimyninėje valstybėje kur kas kuklesnės. Lenkijos išskirtinumas baigėsi, kol kas šalis išvengė recesijos, tačiau pirmas šių metų ketvirtis ekonomikos augimo atžvilgiu buvo kuklus. BVP ūgtelėjo vos 0,4 proc., rašo „Financial Times“.
Donaldas Tuskas tapo ilgiausiai Lenkijos premjero pareigas einančiu asmeniu. Šeštais kadencijos metais ministrui pirmininkui tenka sutelkti jėgas siekiant išsaugoti valdančiąją koaliciją. D. Tusko reitingai krenta, tuo tarpu opozicija įgyja vis didesnį visuomenės pasitikėjimą.
Vis dėlto šalis tebesimėgauja 2009 metais susikurta reputacija, kuomet Lenkijai pavyko išvengti Europą užklupusios recesijos. Šalis pritraukė nemenką kiekį tiesioginių užsienio investicijų ir galėjo sėkmingai skolintis tarptautinėse rinkose.
Šiuo metu Lenkija siekia atgaivinti ženkliai sulėtėjusį ekonomikos augimą ir suvaldyti viešuosius finansus. Deja, kol kas D. Tuskas stokoja vidutinio laikotarpio plano.
„Vyriausybė neturi ilgalaikės ekonominės vizijos“, - sako buvęs finansų ministras Miroslawas Gronickis. Anot jo, trūksta strategijos, kurios dėka būtų pagrįstas ilgalaikis šalies ūkio vystymasis.
„Didelę biudžeto dalį skiriame socialinei apsaugai, tuo tarpu mokslinių tyrimų finansavimas išlieka kuklus“, - tvirtina M. Gornickis. Jo įsitikinimu dar prastesnė padėtis aukštojo mokslo finansavimo srityje.
Lenkija stokoja aiškios vizijos ne tik vidaus politikos, bet ir ES reikalų kontekste. Nuo pat Lenkijos prisijungimo prie ES 2004 metais šalis tapo viena iš entuziastingiausių sąjungos narių. Vis dėlto prasidėjus euro zonos krizei Lenkija ėmė blaškytis euro klausimu.
Viena vertus D. Tuskas pareiškė, kad Lenkija turi kuo greičiau prisijungti prie euro zonos. Tuo tarpu finansų ministras Jacekas Rostowskis siūlo elgtis kiek atsargiau, palaukti ir skirti dėmesį šalies ekonomikos lankstumui bei konkurencingumui. Finansų ministro teigimu Lenkija iš euro turėtų pasipelnyti taip kaip tai padarė Šiaurės Europos šalys.
„Nereikia skubėti prisijungti prie euro zonos, tačiau reikia skubėti rengtis šiai narystei“, - sako J. Rostowskis.
Vidaus politikoje D. Tuskas vengė imtis svarbių reformų, kurios sukeltų rinkėjų nepasitenkinimą ir apsiribojo kosmetinėmis intervencijomis. Dėl šios priežasties liko gausybė neišspręstų problemų. Lenkijos ūkininkai ir toliau dalyvauja ne visuotinėje pensijų sistemoje, o naudojasi atskira, valstybės subsidijuojama, sistema. Dalyvavimas darbo rinkoje išlieka žemas. Santaupų lygis tebėra žemesnis nei Šiaurės Europos šalių vidurkis.
Iki krizės Lenkijos ekonomika kasmet vidutiniškai išaugdavo po 4 proc. Šiuo metu ūkio augimo potencialas sumažėjo iki 2,5 proc.
Buvusio finansų ministro Stanislawo Gomulkos teigimu, vargu ar pavyks išlaikyti buvusį augimą, nes valdantieji laiku nesiėmė būtinų reformų.
Vis dėlto Lenkijai pavyko pagerinti sąlygas verslui. Šiemet „Doing Business“ reitinge šalis šalis pakilo 19 laiptelių ir užėmė 55 vietą. Nepaisant to, Lenkija verslo sąlygų srityje atsilieka nuo daugelio ES narių.
„Per pastaruosius dešimt metų pagausėjo biurokratinių barjerų“, - sako Lenkijos darbdavių konfederacijos atstovas.
Biurokratinės kliūtys trukdo žvalgyti skalūnų dujų išteklius ir pakloti pamatus energetinei nepriklausomybei nuo rusiškų dujų.
Šį mėnesį dvi tarptautinės bendrovės atsisakė tęsti skalūnų dujų žvalgybos darbus Lenkijoje. Kalbama esą tokį žingsnį lėmė itin lėtas leidimų išdavimas žvalgybos darbams bei nepalanki mokestinė ir reguliacinė aplinka.
20 metų Lenkijos augimo pagrindu buvo patyrusi ir pigi darbo jėga bei iš pažangesnių šalių importuotos technologijos, kapitalas ir vadybinės žinios. Šis modelis tampa atgyvena, o inovacijų lygis tebėra pernelyg žemas, kad šalis galėtų pademonstruoti naują ekonomikos šuolį.
Moksliniams tyrimas ir technologijų vystymui Lenkija skiria vos 0,8 proc. BVP. Pagal šį rodiklį daugelis ES narių pralenkė Lenkiją. Be to, Lenkijos rizikos kapitalo rinka ir startup’ų kultūra tebėra pradinėje vystymosi stadijoje.
„Šiandien Lenkijai reikia pradėti antrą struktūrinių ir institucinių reformų etapą“, - sako „Spiro Sovereign Strategy“ vadovas Nicholas Spiro. Tačiau anot jo, įgyvendinti šias reformas bus sunkiau nei prieš 24 metus.
Vis dėlto Lenkija gali įveikti pesimistines nuotaikas. Šalis yra saugesnė ir turtingesnė nei kada nors anksčiau per visą savo gyvavimo istoriją. Lenkija yra įtakinga ES narė bei palaiko gerus santykius su kaimynine Vokietija.
Nepaisant biurokratinių kliūčių Lenkijos verslas per pastaruosius porą dešimtmečių suklestėjo. Didele dalimi Lenkija turi būti dėkinga vokiečiams, kurie dalį gamybos perkėlė į pigesne darbo jėga pasižyminčia Centrinę Europą.
2000 metais Lenkijos verslas patyrė skaudų smūgį dėl ekonominės krizės Rusijoje, tačiau greitai atsigavo ir padovanojo šaliai augimo dešimtmetį. Kai kas tikisi, kad euro zonos krizė suteiks panašų postūmį.
„Ekonomika pradės atsigauti dar šių metų pabaigoje“, - sako Leszekas Czarneckis, kuris per dešimtmetį sukūrė šeštą pagal dydį Lenkijos banką „Noble Bank“.
Anot jo, lenkai išsaugojo norą pasivyti ES senbuvius ir tebėra nusiteikę dirbti sunkiau nei dauguma vakariečių.
