26 metų būsimoji mokytoja Liisa Hannula visada naudojo „Nokia“ telefonus, tačiau išgirdusi apie būsimą sandorį sako svarstanti ateityje įsigyti „Samsung“ gaminį.
Anot jos, „Nokia“ yra vienas iš svarbiausių Suomijos prekės ženklų, kuriuo suomiai galėjo didžiuotis ir girtis, tačiau nuo šiol jie prarado tokią galimybę.
„Nokia“ sprendimas parduoti savo mobiliųjų telefonų gamybos padalinį „Microsoft“ sukėlė šoką Suomijos gyventojams. Per ilgą bendrovės istoriją „Nokia“ tapo nacionaliniu pasididžiavimu, vienu metu 90 proc., suomių naudojo tik „Nokia“ mobiliuosius telefonus.
Pirmą mobilųjį telefoną „Nokia“ pristatė prieš tris dešimtmečius. Netrukus „Nokia“ tapo pirmaja Suomijos bendrove, išėjusia į tarptautinius vandenis. Bendrovė simbolizavo visos šalies ūkio transformaciją.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje „Nokia“ tapo didžiausia mobiliųjų telefonų gamintoja visame pasaulyje. Maždaug 2000 metais bendrovė pasiekė savo šlovės viršūnę, jos pardavimai sudarė 4 proc. visos šalies BVP.
2012 metais šis skaičius sumažėjo iki 0,2 proc. viso šalies ūkio. Sandoris su „Microsoft“ padės bendrovei sukurti 0,3 proc. Suomijos BVP.
„Nokia“ veiklą pradėjo 1865 metais. Iš pradžių įmonė vertėsi popieriaus ir medienos gamyba. Vėliau bendrovė ėmėsi gumos gamybos, tuomet sekė posūkis link elektronikos. Galiausiai „Nokia“ žengė į telekomunikacijų verslą.
Kažkada „Nokia“ užėmė daugiau nei 50 proc. mobiliųjų telefonų rinkos. Padėtis ėmė keistis kuomet pasirodė „Apple“ telefonas „iPhone“ ir „Google“ operacinė sistema „Android“.
Per tą laiką „Nokia“ neteko 80 proc. rinkos vertės ir buvo išstumta iš didžiausių išmaniųjų telefonų gamintojų penketuko.
Savo liūdesį dėl bendrovės likimo išreiškė ir Suomijos ekonomikos ministras Janas Vapaavuoris. Anot jo, „Nokia“ buvo sėkmingiausia šalies bendrovė per visą Suomijos istoriją.
Ministro teigimu, sulig „Nokia“ pardavimu baigiasi ištisa šalies istorijos era.
Paskelbus žinią apie bendrovės pardavimą, Suomijos žiniasklaidoje pasirodė konspiracijos teorijos. Didžiausias šalies bulvarinis laikraštis „Ilta-Sanomat“ bendrovės vadovą Stepheną Elopą pavadino trojos arkliu, padėjusiu „Microsoft“ perimti Suomijos pasididžiavimą. S. Elopas „Nokia“ vadovo postą užėmė mažiau nei prieš tris metus ir tapo pirmuoju bendrovės vadovu neturinčiu Suomijos pilietybės. Prieš tai S. Elopas dirbo bendrovėje „Microsoft“.
Panašūs įtarimai kyla ir eiliniams suomiams. 56 metų pardavėja Sirje Liemola spekuliuoja, esą bendrovės vadovas galėjo tyčia žlugdyti bendrovę, kad vėliau „Microsoft“ galėtų kuo pigiau ją įsigyti.
Savo ruožtu „Microsoft“ atsisakė komentuoti tokius įtarimus.
„Nokia“ į mobiliųjų telefonų rinką žengė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Bendrovė padėjo šaliai išbristi iš tris metus trukusios recesijos. Pastaroji kilo prasidėjus bankų krizei ir sumažėjus pagrindinei eksporto rinkai žlugusioje Sovietų Sąjungoje.
1991 metais Suomijos ekonomika susitraukė maždaug 6 proc. Nuo 1994 iki 2000 metų Suomijos BVP kasmet vidutiniškai augo po 4,5 proc.
Vis dėlto suomiai jau kurį laiką pratinosi prie minties, kad nacionalinio šalies simbolio šlovės dienos liko praeityje. Todėl prieš trejus metus sprendimas parduoti „Nokia“ būtų sukėlęs kur kas didesnį šoką nei šiandien.
Vis dėlto suomiai ilgus metus „Nokia“ didžiavosi ne ką mažiau nei Formulės 1 čempionais Mika Hakkinenu ir Kimi Raikkonenu.
Nuo klestėjimo piko 2000 metais bendrovės akcijų vertė smuko 94 proc. Taupymo sumetimais bendrovė dalį gamybos perkėlė į Aziją. Tūkstančiai suomių inžinierių liko be darbo.
Per šešerius metus „Nokia“ darbuotojų skaičius Suomijoje sumažėjo 40 proc. Suomija išgyvena antrą recesiją per pastaruosius ketverius metus.
Šalies ūkį slegia tokios problemos kaip sumenkęs eksportas, paliegusi miško pramonė ir „Nokia“.
Vis dėlto Suomijos prekybos ir Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ragina nenuvertinti Suomijos ir žada, kad per artimausius metus šalies inžinerinis potencialas vėl sužydės.
Šiuo metu Suomija bando pritraukti užsienio bendrovių duomenų centrus ir patalpinti juos senose popieriaus gamyklose. Šalis garsėja itin patikimu elektros tiekimu, kuris per trisdešimt metų buvo sutrikęs vos vieną kartą.
„Microsot“ į naują duomenų centrą žada investuoti 250 mln. eurų. Kiek anksčiau savo duomenų centrus šalyje įrengė „Google“, IBM ir „Yandex“. „Intel“ Suomijoje pernai įkūrė tyrimų centrą.
Kompiuterinių žaidimų bendrovės „Supercell Oy“ vadovo Ilkka Paananeno teigimu, šis sukrėtimas išeis į naudą visai šaliai.
„Prabuskime ir eikime darbuotis. Naujos galimybės tūno aplink mus“, - rašo savo „Twitter“ paskyroje verslininkas.
