bronius genzelis

Vasario 22 dieną Vilniaus Simono Daukanto aikštėje rengiama pilietinė akcija prieš neteisybės įšalą Lietuvoje. Jos organizatoriai tikisi, kad iki Kovo 11-osios šventės Lietuvoje įvyks reikšmingi pokyčiai teisėtvarkoje ir bus patenkintas jų reikalavimas kuo greičiau visuomenei paviešinti informaciją apie tai, dėl kokių priežasčių atleidžiami aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai, bei atskleisti visų politinių ir teisėtvarkos struktūrų ryšius su nusikalstamomis šešėlinėmis grupuotėmis.

Sausio 19 d. Rašytojų klube, Vilniuje, bus pristatytas naujas rašytojo, apysakų ir romanų autoriaus, Kovo 11-osios akto signataro Romo Gudaičio romanas „Invazija į Prahą ir širdis“. Jubiliejiniame vakare (gruodžio 8 d. autoriui suėjo 70 metų) pristatomas romanas ypatingas iki jo trukusia kūrybine pertrauka – 15 metų. Knygos tema – invazija į Prahą 1968 m. – reikalauja tam tikro nuotolio nuo istorinių įvykių.

Pirmadienį, spalio 19 dieną, 15 val.  Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje ( A. Volano g. 2/7, Vilnius) vyks renginys, skirtas daktarei MEILEI LUKŠIENEI atminti.   Gros Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai, kalbės Viktorija Daujotytė, Romualdas Ozolas, Donatas Sauka, Bronius Genzelis, Romas Pakalnis ir kiti. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Šį sekmadienį švęsime Žolinę - katalikams tai yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Ne mažesnė vasaros šventė - Joninės, dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, kurias vis daugiau lietuvių mini kaip saulėgrąžos metą ir sveikindami Jonus bei Janinas renkasi ne užstalės dainas, o senas lietuvių apeigas: kupoliavimą - žolelių rinkimą, apsivalymą šuoliu per degantį laužą arba maudynes ryto rasoje.

Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai  remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises. Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo.

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius. Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.

Įvyko prezidento rinkimai. Prieš pusmetį vyko rinkimai į Seimą. Po kelių savaičių rengiami rinkimai į Europos Parlamentą užbaigs beveik metus trunkantį įvairių rinkimų maratoną. Geras metas susimąstyti ir prabilti apie tai, kokie yra visuomenės lūkesčiai Lietuvoje, pagalvoti, ką žmonės, visuomeninės organizacijos gali padaryti kuriant teisinę demokratinę valstybę, kuria didžiuotųsi piliečiai.

Mitinge prieš aukštojo mokslo reformą prie Seimo dalyvauja apie 400 - 500 protestuotojų. Mitingą „prižiūrėjo“ gausios policijos pajėgos, o prie mitinguotojų prisijungė nacionaldarbininkų judėjimo lyderis Mindaugas Murza. Videoreportažą, apie vidurdienį prie Seimo vykusį mitingą prieš aukštojo mokslo reformą, žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Seime parengta peticija, kurios autoriai siūlo iš pareigų atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę. I. Smetonienė teigia peticijos pasirodymo laukusi.

Kaip šiandien, prieš 130 metų, gimė socialdemokratų socialdemokratas Steponas Kairys. Profesoriaus Stepono Kairio palikimą mėgina savintis Brazausko ir Kirkilo “socialdemokratai”. Tas faktas, kad pseudo socialdemokratai jau dvidešimt metų valdo Lietuvą, nesuteikia jiems teisės kurti mitą, kad galima grįsti savo valdymą (ne politiką) Stepono Kairio dvasiniu palikimu.

Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis, Europos parlamentaras Aloyzas Sakalas siūlo pripažinti pralaimėjus rinkimus ir siekia pakeisti partijos statutą ir politinę pasaulėžiūrą. Jis ketina suvienyti visas kairiojo flango politines jėgas ir tiki LSDP atsinaujinimo siekiais bei potencialių partnerių noru tapti šios jėgos dalimi. Su juo apie tai šnekėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.  - Esate partija, kuri dar nebuvo valdžioje, nors keli Jūsų nariai yra buvę parlamentarais. Ar žmonės balsuodami už Jus tiesiog nepraras balsų, jei neįveiksite 5 proc.

Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (ir vėliau - Seimo tarybos narys), Kovo 11-osios akto signataras prof. Bronius Genzelis grįžta į politinę veiklą. Iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasitraukęs profesorius mano negalįs nestoti šalies Konstitucijos gynybon. B. Genzelis portalui „Balsas.lt“ trečiadienį pripažino rimtai svarstąs pasiūlymą būti pirmuoju numeriu neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) sąraše.

Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo DEKLARACIJA Dėl būtinybės ginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindus Vilnius, 2008m. birželio 13 d.     Mes,  Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai,     atsižvelgdami į tai, kad Seimo Peticijų komisija pripažino peticiją dėl prašymo išsiaiškinti ar Lisabonos sutartis ir jos ratifikavimo įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmųjų šešių straipsnių nuostatoms,     pritar...

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai tarpusavyje nesutaria dėl Seime ratifikuotos Lisabonos strategijos: Seimui kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT). Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sako, kad Seimas nemato didelio reikalo kreiptis į KT ir siūlo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei pirmiausia išsiaiškinti savo vidaus problemas.

Masinis ordinų ir kitų valstybės apdovanojimų dalijimas, Lietuvoje tapęs tradicija, galbūt ne visada paiso net ir įstatymuose reglamentuotų formalumų. Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas portalui „Balsas.lt“ atsisakė komentuoti, ar jo pasirašytas teikimas apdovanoti visą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę yra teisėtas, ir paprašė klausimus atsiųsti raštu – elektroniniu paštu.

Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė ketvirtadienį įteikė LR Prezidentui ir Seime įregistravo peticiją, kurioje siūloma paklausti Konstitucinio teismo, ar Lisabonos sutarties ratifikavimas be referendumo ir pati sutartis atitinka Konstituciją. Ketvirtadienį įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) Iniciatyvinės grupės susitikimas su LR Prezidentu j.e. Valdu Adamkumi. Šio susitikimo metu LPS Iniciatyvinė grupė Prezidentui įteikė peticijos tekstą.

Demagogas antikinėje Graikijoje buvo apibrėžiamas kaip minios vedlys. Skirtingai nuo viskuo abejojančio ir sąžiningoje diskusijoje tiesos ieškančio filosofo, demagogas buvo nusitaikęs tik į rezultatą, kurio esmė buvo visada ta pati – priversti minią patikėti savo tiesa, nors jei ir pats demagogas dažniausiai ja netikėdavo nė per nago juodymą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvoje kai kurie svarbūs politikai, jų sprendimai ar institucijos tampa neatsparūs kritikai. Iškeldamas jų problemas ar įtardamas jų sprendimus esant neskaidrius, rizikuoji būti įtrauktas į Lietuvos priešų sąrašą. Politikai jau prabyla apie nekritikuojamų sąrašus.

Per Vėlines mąstome apie mirusiuosius. Tačiau džiugina ir tai, kad ne visi lietuviškos politinės dešinės galvotojai ir veikėjai yra mirę. Apie juos liudija  iš naujo kylantys „galvojančiųjų dešiniaisiais pusrutuliais žmonių“ vienijimosi sumanymai. Kita vertus, Lietuvoje mirtimi vaduojasi daugelis dešiniųjų idėjų, o politinių partijų elgsenos tai tik patvirtina. Užmeskim akį į nepriklausomybės metų idėjų istoriją.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvos Seime – net 33 milijonieriai. Taip rašoma politikų paskelbtose 2006 m. deklaracijose. Kai kurių Seimo narių turtas vertinamas dešimtimis milijonų.

“Aš didžiuojuosi mūsų Tėvyne, aš didžiuojuosi mūsų Lietuva” – kalbėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, švęsdamas  Karaliaus  Mindaugo  dieną.. “Mūsų žodis yra  girdimas ir svarbus” – teigė valstybės vadovas, žengdamas per savo antrosios kadencijos trejų metų slenkstį. Mūsų Tėvyne, mūsų Lietuva didžiuojuosi ir aš, ir, žinoma, daugumas  lietuvių, pritardami prezidentui, kad didžiuotis yra daug kuo.

Reiktų tikėtis, kad garsiausio Vilniaus viešbučio privatizavimo istorija nebus užmiršta, kad dar bus pakartoti klausimai, į kuriuos premjeras taip ir neatsakė. O kol kas vertėtų įdėmiau pažvelgti, kaip Algirdas Brazauskas bandė kapstytis iš „Draugystės“ istorijos, ką jis pasiekė ir ką tie pasiekimai rodo.

Jo Eminencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, skaitydamas pranešimą LR Seime konferencijoje „Mūsų politika: moralės ir etikos veiksniai“, prabilo apie vieną aspektą, kuris yra labai svarbus nagrinėjant šiandienines politikos peripetijas. Arkivyskupas kalbėjo remdamasis popiežiaus Jono Pauliaus II mintimis apie tuos, kurie turi tarnauti žmonėms.

Jei politinis cinizmas būtų žmogus, o ne reiškinys, jis šiandien įstotų į Lietuvos socialdemokratų partiją. Niekas kitas per pastaruosius keletą mėnesių neprišnekėjo rimtais veidais tiek visokių niekų ir juokų kaip socialdemokratų šulai Vyriausybėje ir Seime. Jokia kita partija nesivadina vardu, kuris menkiau atitiktų jos įgyvendinamą politiką ir kuriuo ciniškiau būtų mulkinami rinkėjai. Tiesa, dar yra liberaldemokratai ir Darbo partija.

Realybę stebintis ir analizuojantis žmogus mano klausimus pavadins idealistiniais arba net visiškai kvailais. Ir jis bus teisus, jei žiūrės, “kaip yra”, ignoruodamas, “kaip galėtų būti”. Todėl aš vis dėlto klausiu, ar įmanoma sustiprinti atkurtą nepriklausomą valstybę, jei vis dažniau ir vis įžūliau valstybės tarnautojai dirba ne kaip valstybininkai, o kaip “uabininkai”. Jei vis akivaizdesnės abejotinos jų moralinės, dorovinės nuostatos? Jei vis daugiau į svarbius postus “pasodintų” politikų t...

Socialdemokratijos Lietuvoje, atrodo, nėra. Nei opozicijoje, nei valdžioje. Politinė partija, pasivadinusi "socialdemokratais", paprasčiausiai meluoja rinkėjams. Meluoja ir savo pavadinimu, ir savo politine veikla, ir savo politikų viešomis kalbomis. Vadinamoji Lietuvos socialdemokratų partija įklimpo melų, išsisukinėjimų ir grupinių interesų tenkinimo raizgalynėje. Įklimpo iki ausų. Jos ausys kyšo tokiose vietose, kurias padorūs žmonės apeina iš tolo.

Diskutuoti šia tema verčia faktas, kad mūsų dešinieji ne tik niekaip nenori prisiimti kaltės už dabartinę prezidento institucijos krizę ir jos “herojus”, bet dar ir kaltina kairiuosius… Antai konservatorių lyderis Andrius Kubilius kažkodėl teigia, kad visą atsakomybę turi prisiimti kairieji. Panašiai kalba ir Vytautas Landsbergis.

Seime trečiadienį (10.22) prasidėjo konferencija, skirta 15-osioms Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) steigiamojo suvažiavimo metinėms paminėti. Konferenciją, kurioje dalyvauja daug buvusių LPS steigėjų, pasveikinęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas paragino apsvarstyti klausimą dėl Sąjūdžio archyvų. "Vis dar lieka baltų dėmių Sąjūdžio istorijoje. Sąjūdžio archyvai vis dar išbarstyti po asmeninius stalčius, nesurinkti", - sakė jis.