Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės (ir vėliau - Seimo tarybos narys), Kovo 11-osios akto signataras prof. Bronius Genzelis grįžta į politinę veiklą. Iš valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pasitraukęs profesorius mano negalįs nestoti šalies Konstitucijos gynybon.
B. Genzelis portalui „Balsas.lt“ trečiadienį pripažino rimtai svarstąs pasiūlymą būti pirmuoju numeriu neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) sąraše. „Dabartinė mano akademinė veikla mane puikiai tenkina ir niekada nebūčiau pagalvojęs apie grįžimą į politinę veiklą, jei ne padėtis valstybėje“, - tikino signataras.
Naujuoju politiniu lyderiu pasiryžęs tapti B. Genzelis sakė einąs kovoti už pamintas vertybes, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijoje. „Ten parašytos aiškios nuostatos apie nemokamą gydymą ir apie nemokamą aukštąjį mokslą gerai besimokantiems. Kad ir kas ką aiškintų – parašyta aiškiai. Šalia to dar naikinamas ir Lietuvos kultūros paveldas bei lietuvių kalba“, - tvirtino B. Genzelis. Pasak jo, taip griaunami patys Lietuvos valstybingumo pamatai.
B. Genzelis sakė nebegalėjęs būti premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamoje LSDP, nes ten nebelikę jokių kairiųjų vertybių bei kairiosios politikos. Partija, anot jo, tarnauja stambiam kapitalui. „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) įgyvendina kur kas daugiau kairiųjų idėjų, nei vadinamieji G. Kirkilo socialdemokratai – štai iki ko nusirista“, - tvirtino B. Genzelis.
Profesorius atsisakė svarstyti, ar verta balotiruotis su partija, kuri gal ir neįveiks reikalingo 5 proc. barjero Seimo rinkimuose. Anot jo, taip mąstant Sąjūdžio išvis nebūtų atsiradę, nes išskaičiavimas nediktavo burtis į opoziciją sovietinei sistemai.
Signataras neliko abejingas ir Rusijos vykdomai agresijai prieš Gruziją. Pasak jo, reikalinga prisiminti ir patį Molotovo – Ribentropo paktą. „ Tuomet sovietų užsienio reikalų ministras gan atvirai aiškino, jog reikia atsiimti „po 1917 m. revoliucijos prarastas teritorijas“, tarp jų ir Baltijos šalis. Tokį patį planą vykdo dabartinis Kremlius. Juk Vladimiras Putinas aiškiai pasakė, kad tos blogio imperijos sugriuvimas – „geopolitinė katastrofa“. Gal dabartinis Gruzijos prezidentas ir padarė klaidų, bet esmė nuo to nesikeičia. Tokias „autonomines respublikas“ po visą SSRS, kur tik kildavo nepriklausomybės sąjūdžiai, Maskva kūrė nesikuklindama.
B. Genzelis prisimena, kad su dabartiniu vadinamosios Abchazijos respublikos prezidentu Vladislavu Ardzinba jam tekę susidurti dar sovietų liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje 1989-aisiais. „Jis tuomet piktai burnojo prieš nepriklausomybės siekusią Gruziją. Apie gruzinus, kurių tuo metu Abchazijoje buvo apie 70 proc., jis pasakė: „Mes juos iškeldinsim“. Buvau jau tada pašiurpęs, bet neįsivaizdavau, kad viskas taip baisiai pasireikš po 20 metų. Etninis valymas atliktas – gruzinų ten nebėra“, - baisėjosi B. Genzelis.
*******
Bronislovas Genzelis (g. 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų raj.) – filosofas, profesorius. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1989–1990 m. SSRS Aukščiausiosios Tarybos narys. 1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijos narys.
1992–1996 m. Seimo narys nuo LDDP ir Švietimo, mokslo bei kultūros komiteto pirmininkas. Nuo 1996 m. vasario 6 d. Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys, vėliau – ir LSDP narys. Nuo 1999 m. LSDP tarybos narys. 1995–1997 m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas.
2008 m. kovo 29 d. pasitraukė iš LSDP gretų, protestuodamas prieš netinkamą, jo nuomone, partijos vadovybės politiką – demokratijos slopinimą, aukštojo mokslo reformą, partijos tarnavimą stambiajam kapitalui.
Lietuvos socialdemokratų sąjunga, kurios sąrašą į rinkimus ves B. Genzelis, sieja save su 1896 m. socialdemokratijos tradicijomis. Kertiniu akmeniu, anot partijos deklaracijų, lieka 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Stepono Kairio ir jo bendražygių principas: „Kas gera Lietuvai, turi būti gera ir socialdemokratų partijai“.
1989 metais dalis dabartinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos narių savo politinę veiklą pradėjo atkurtoje tuometinėje Lietuvos socialdemokratų partijoje. 1998 m. birželio 12 d. įkurta LSDP frakcija „Socialdemokratija 2000“. 1999 metų antroje pusėje, ta socialdemokratų dalis, kuri siekė savarankiškos socialdemokratijos raidos Lietuvoje ir nepritarė jungimuisi su buvusia LKP-LDDP, įregistravo partiją „Socialdemokratija 2000“, kita dalis susijungė su LDDP.
2003 metais Lietuvos partija „Socialdemokratija 2000“ persitvarkė ir, įsiliejus daliai tikrųjų socialdemokratų partijos narių, gruodžio 6 d. vykusiame suvažiavime reorganizavosi į Lietuvos socialdemokratų sąjungą.
Anot viešai skelbiamų sociologinių apklausų, LSDS artimiausiuose Seimo rinkimuose neperžengs privalomo 5 proc. rinkėjų balsų barjero ir į Seimą nepateks. Paskutinieji savivaldybių rinkimai visoje Lietuvoje partijai davė tik du mandatus vietinėse tarybose.
