Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai tarpusavyje nesutaria dėl Seime ratifikuotos Lisabonos strategijos: Seimui kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą (KT). Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas sako, kad Seimas nemato didelio reikalo kreiptis į KT ir siūlo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei pirmiausia išsiaiškinti savo vidaus problemas.
Antradienį penki iniciatyvinės grupės nariai išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad žiniasklaidoje pasirodę Sąjūdžio tarybos pirmininko Ryto Kupčinsko ir garbės pirmininko Vytauto Landsbergio nuogąstavimai, esą peticija Seimui dėl Lisabonos sutarties gali atplėšti Lietuvą nuo Europos Sąjungos, yra nepagrįsti.
Pranešimą pasirašė Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Romualdas Ozolas, Gintaras Songaila ir Zigmas Vaišvila.
Gintaras Songaila portalui „Balsas.lt“ teigė, kad išsiaiškinus, ar Lisabonos sutartis neprieštarauja Konstitucijai, Lietuvai joks atotrūkis nuo ES negresia. „Mes juk esame Europos Sąjungoje, dėl to naujos sutartys turi būti išnagrinėtos konstituciniu požiūriu“, - sakė jis.
G. Songaila sako, kad lieka neaišku, kas bus, jei Lisabonos sutartį ratifikuos visos ES šalys, o po to paaiškės, kad ji prieštarauja mūsų šalies konstitucijai. „Įsivaizduokime tokią situaciją, kad Lisabonos sutartį ratifikuoja visos ES šalys ir ją ratifikavus paaiškėja, kad ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, - sako G. Songaila.
Anot jo, gali būti neaišku, kokiomis sąlygomis Lietuva dalyvauja ES. „Lietuva yra stumiama į situaciją, kada šalies teisinis statusas ES gali likti neaiškus“, - tvirtina G. Songaila.
Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė siūlo kreiptis į KT, kad šis patikrintų, ar jau Seimo ratifikuota Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies Konstitucijai.
KT įstatymas numato, kad dėl sutarčių atitikties Konstitucijai į KT gali kreiptis tik prezidentas arba Seimas.
Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, dauguma parlamentarų mano, jog Seimas turėjo teisę ratifikuoti Lisabonos sutartį ir nemato jokio reikalo dabar ją aiškintis Konstituciniame Teisme.
Anot Č. Juršėno, visas Seimas šio klausimo nenagrinėjo. „Yra Landsbergio ir Kupčinsko pranešimas, kurių negali nubraukti“, - sakė Č.Juršėnas.
Č. Juršėnas ironizuodamas pastebi, kad G. Songaila yra jungtinės konservatorių ir „visokių kitokių“ partijos narys, dėl to Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei siūlo pirmiausia problemas išsiaiškinti savo viduje, o tik po to kreiptis į Seimą. „Tai yra ginčas vienoj šeimoj, tegu tarpusavyje pirma išsiaiškina“, - portalui „Balsas.lt“ sakė Č. Juršėnas.
Suabejojus, ar Lisabonos sutarties ratifikavimas Seime atitiko Konstituciją, daugiau negu šimtas senųjų sąjūdininkų narių pasirašė peticiją, prašydami kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Tuo tarpu R. Kupčinskas ir V. Landsbergis paneigė pranešimus, jog Sąjūdis reikalauja referendumo dėl Lisabonos sutarties. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susilaukė kritikos dėl to, kad yra pristatomi kaip Lietuvos Sąjūdžio veikiančios struktūros.
