Jo Eminencija arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, skaitydamas pranešimą LR Seime konferencijoje „Mūsų politika: moralės ir etikos veiksniai“, prabilo apie vieną aspektą, kuris yra labai svarbus nagrinėjant šiandienines politikos peripetijas. Arkivyskupas kalbėjo remdamasis popiežiaus Jono Pauliaus II mintimis apie tuos, kurie turi tarnauti žmonėms.
Popiežius tvirtino, kad „politinę valdžią reikia grįsti tarnavimo dvasia, nes tik pastaroji, sujungta su būtina kompetencija ir sėkminga veikla, leidžia spręsti, ar politikų veiksmai yra aiškūs ir tyri. [...] Tai skatina atvirai kovoti ir ryžtingai nugalėti tokias pagundas kaip nesąžiningumas, melavimas, nedidelės grupės turtėjimas ar šalinininkų įgijimas visuomenės turto sąskaita, dviprasmiškų arba neleistinų priemonių vartojimas siekiant bet kokia kaina įgyti, išlaikyti ar sustiprinti valdžią“.
Mąstant apie tai, kokia politinė padėtis susiklostė šiandien, nesunku suvokti, kad šis Jono Pauliaus II aiškinimas apie valstybės tarnybą, grįstą tarnavimo žmonėms dvasia, yra ypač aktualus ir reikšmingas.
Akivaizdu, kad visos minėtos pagundos yra plačiai išsikerojusios tiek Vilniaus miesto savivaldybėje, tiek aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Labiausiai tenka apgailestauti dėl to, kad mūsų žmonės tokių negerovių sugundytus asmenis toleruoja, tiksliau, leidžia jiems taip elgtis ir toliau, kartu keiksnodami juos už tai, kad paprastiems žmonėms gyvenimas ne tik negerėja, bet akivaizdžiai blogėja. Tačiau statistiniai duomenys liudija ką kita... Ir kaip tuomet socialinės apsaugos ir darbo ministrei paaiškinsi, kad eilinis žmogus dažniausiai „netelpa“ į statistikos lenteles?
Bet grįžkime prie to klausimo, kodėl mūsų piliečiai toleruoja nemoraliai besielgiančius politikus? Kodėl vis renkasi naujas politines jėgas, manydami, kad jos sugebės per ketverius Seimo kadencijos metus nuveikti tokių darbų, kurie teigiamai palies kiekvieną mūsų? Suprantama, kaskart po tokių rinkimų žmonės nusivilia politikais, politinėmis partijomis ir politika apskritai... Galiausiai nustoja dalyvauti rinkimuose, manydami, kad jų balsas iš esmės nieko nelemia. Galiausiai nustoja jaustis esą savo valstybės piliečiais, kurie yra už ją ir atsakingi.
Teko skaityti straipsnį, kuriame aiškinama, kodėl žmonės kaskart renkasi vis naujas politines jėgas. Autorius teigė, kad, žmonių suprantimu, nauja politinė jėga tolygi baltai drobei be jokių šešėlių (praeities paklydimų), kuri pradės rašyti naują puslapį Lietuvos žmonių gyvenime. Įvairaus plauko politikieriai, kaip juos pavadino prof. habil. dr. Bronius Genzelis, LSDP narys, tuo jau pradėjo naudotis. Vienas pastaruoju metu dažnai linksniuojamas asmuo suskubo kurti naują visuomeninį judėjimą, kuris ateityje taps jo politine atsvara. Baltoje drobulėje vėl bus bandoma rašyti naują Lietuvos žmonių gyvenimo puslapį... Tik ar tame puslapyje bus įrašyta tai, kas naudinga Lietuvos žmonėms?
Ar moralu minėtam politikui naudotis seniai pasiteisinusiu būdu siekiant nusiplauti savo politinę praeitį? Ar moralu Lietuvos piliečiams vėl rinktis naują mesiją? Vėl bristi į tą pačią upę? Patarlė sako, kad dukart į tą pačią upę nebrisi, nors Lietuvos rinkėjams tai nėra taikytina... Ar moralu ir toliau būti tokiems neatsakingiems? Ar moralu nesuvokti, kad gerovė nėra sukuriama per vieną, vienuolika ar šimtą vienuolika dienų? O ar politikams moralu meluoti rinkėjams?
Politinė valdžia niekuomet dėl jokių išskaičiavimų neturi teisės peržengti moralinės tvarkos ribų (GS, 75).
