brexit

Skambios kalbos ir lazdos perlenkimai – įprasta valiuta politikoje. Tačiau vykstant kampanijai dėl galimo Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos („Brexit“) abi stovyklos elgiasi kvailai ir atgrasiai. Pasitraukimo šalininkai šlykščiai manipuliuoja statistika, pernelyg sumažina narystės nutraukimo kainą ir vaizduoja Britaniją kaip piktavališko užsienio jėgų sąmokslo auką.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos abi proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas ir joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai santuokai.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos po kitą mėnesį vyksiančio referendumo gali turėti katastrofiškų ekonominių pasekmių, penktadienį įspėjo Didžiojo septyneto (G-7) valstybių lyderiai, baigdami savo susitikimą Japonijoje.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę stebės aktualius rodiklius, skelbiamus ir JAV, ir Europoje. Prognozuojama, kad situaciją JAV paslaugų sektoriuje atspindinčio indekso pokytis reikš geras naujienas. Tuo metu Europos verslo ir investuotojų lūkesčius apibendrinantys indeksai trauksis ir taip parodys jų nerimą dėl artėjančio referendumo Didžiojoje Britanijoje. JAV ekonomikai – geros žinios Pirmadienį JAV buvo paskeltas išankstinis gegužės mėn. „Markit PMI“ pramonės indeksas.

Birželio 23-iosios referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, kuris vyks visoje Bendrijoje stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, bus tik vienas iš daugelio jau vykusių ES plebiscitų. Per pastaruosius 44 metus nacionaliniai referendumai dažnai nulemdavo ES kryptį įvairiais klausimais, pradedant naujų narių priėmimu, jos galių išplėtimu keičiant sutartis, ir baigiant naujais projektais.

Likus mėnesiui iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, į priekį išsiveržė „Pasilikimo“ šalininkų stovykla, netylant bauginantiems įspėjimams apie „Brexit“ scenarijaus tarptautines pasekmes ir skambant neretai absurdiškiems argumentams šalies viduje.

Didžiojo septyneto (G7) šalys šeštadienį perspėjo apie šoką, kurį pasaulinė ekonomika gali patirti, jeigu Didžioji Britanija kitą mėnesį nubalsuos už išstojimą iš Europos Sąjungos.

Likus vos kelioms savaitėms iki referendumo dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“ scenarijaus, padėtis atrodo niūri. Ne dėl apklausų rezultatų, rodančių baugiai panašų abiejų stovyklų palaikymą – tiesiog po kelerių pastarųjų rinkimų aš jais nebetikiu. Man labiausiai neramu, kad debatai yra atitolę nuo esmės; kad kampanija „Pasilikti“ nesugebėjo perteikti savo minties; kad daugumos rinkėjų tai nedomina. Tvyrant apatijai ir cinizmui, gali nutikti bet kas.

Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priežiūros institucija trečiadienį paskelbė, kad laikraštis „The Sun“ klaidino skaitytojus, teigdamas, jog karalienė Elizabeth II palaikanti potencialų šalies pasitraukimą iš ES (vadinamąjį „Brexit“), dėl kurio ateinantį mėnesį vyks referendumas, bet tas bulvarinis leidinys atkakliai gynė savo poziciją.

Viena iš trijų pirmaujančių pasaulyje tarptautinių kredito reitingų agentūrų įspėja, kad dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) jai galiausiai tektų pabloginti ES valstybių narių, taip pat ir pačios Didžiosios Britanijos reitingus. Vadinamasis „Brexit“ prislėgs kitų ES šalių ekonomiką ir dėl jo Europoje padidės politinė rizika, pareiškė „Fitch Ratings“ pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje.

Galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamasis „Brexit“ – prislėgs ekonominį aktyvumą šalyje ir išprovokuos kintamumą rinkose, penktadienį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). „Pritarimas pasitraukimui duos pradžią ilgam padidėjusio neapibrėžtumo, kuris skatins kintamumą finansų rinkose ir suduos smūgį ekonomikos plėtrai, laikotarpiui“, – nurodoma penktadienį paskelbtoje TVF ataskaitoje apie Didžiosios Britanijos ekonomikos būklę.

Ne pirmą mėnesį Europoje skamba tokie trumpiniai kaip „Brexit“, „Grexit“, kuriuos lydi pačios įvairiausios emocijos nuo pritarimo šūksnių iki nuogąstavimų dėl Europos ateities. Panašu, kad regionas patiria vieną rimčiausių politinių ir ekonominių krizių. Kuo toliau, tuo tampa aiškiau, kad sprendimo panašaus pobūdžio bruzdėjimams neutralizuoti, kaip jau darosi įprasta, tiesiog nėra. Verslas aktyviai draudžiasi nuo svaro kritimo Birželio 23 d. britai balsuos, ar likti ES sudėtyje.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos sukeltų „neprognozuojamų pasekmių“ europiniam bendradarbiavimui, perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo interviu Vokietijos žiniasklaidai. Europa su nerimu laukia birželio 23-iosios, kai Britanija surengs referendumą, kuriame bus užduotas klausimas, ar šalis turi pasilikti 28 valstybių Bendrijoje. Apklausos rodo, kad didelė rinkėjų dalis dar nėra apsisprendusi.

Man nepatinka žodis „populistas“ – paprastai žurnalistai jį vartoja norėdami apibūdinti „politiką, kuris gauna daug balsų už idėjas, su kuriomis nesutinku“. Jeigu jam gerai sekasi sakyti kalbas, dar galima pridėti žodį „demagogas“. Tačiau neabejotina, kad pagrindinio srauto politika Vakaruose patiria didelį iššūkį, keliamą politikų, kurie siūlo lengvus atsakymus ir trumpesnius kelius, išmetančius už borto daugelį pokario dešimtmečių įsitikinimų.

Miestuose, panašiuose į Piterborą, neseniai išaugę imigracijos, daugiausia darbininkų iš Rytų Europos, mastai suteikia impulsą „Brexit“ (Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos) šalininkų stovyklai kampanijoje prieš birželį vyksiantį referendumą dėl tolesnės šalies narystės Bendrijoje. „ES nesustabdys visų atvykstančių imigrantų, o mes nesusitvarkome“, – sakė Johnas Fovargue'as iš 184 500 tūkst.

Tuo metu, kai britai ruošiasi balsuoti referendume dėl to, ar palikti Europos Sąjungą (ES), ar joje pasilikti, jie mažai galvoja apie sudėtingas ekonomines pasekmes. Vietoje to, suverenumo ir kultūriniai klausimai jiems, atrodo, yra patys svarbiausi. Tačiau kad ir ką jie vertintų labiausiai, jų sprendimas turės didžiulių ekonominių pasekmių – kainoms, darbams, prekybiniams santykiams tiek Europoje, tiek ir pačioje Jungtinėje Karalystėje.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės ES „labai rūpi“ Jungtinėms Valstijoms ir taip pat paveiks amerikiečių perspektyvas.

Prasidėjus galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) – vadinamojo „Brexit“ – kampanijai, viešoje erdvėje pasklido daug įvairių teiginių apie bloką. Vieni iš jų yra tikslesni, o kiti – visiškai prasilenkia su tikrove.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje.  DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.

Didžiojoje Britanijoje artėjant referendumui dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje kunkuliuoja aistros ir svaidomasi piktais įžeidimais. Aktyviausi referendumo kampanijos dalyviai paniekinamai vadina vieni kitus elito atstovais, kurie nesupranta paprastų žmonių rūpesčių ir nesugebėtų vadovauti netgi saldumynų krautuvei – tačiau paradoksalu, kad visi jie priklauso vienai stovyklai.

Jeigu Didžioji Britanija išstos iš Europos Sąjungos, su ja Europa neteks ir dalies paskolų rinkos. Todėl Europos bankas gali tekti pakeisti net 108 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių. ES bankai, investuojantys į obligacijas, užtikintas JK būsto paskolomis, bankų paskolomis ir kredito kortelių skolomis, po Britanijos išstojimo ir ES gali susidurti su padėtimi, kuomet šie skolos vertybiniai popieriai neatitiks rezervo nenumatytiems atvejams reikalavimų.

Nyderlandų rinkėjai atmetė svarbią Europos Sąjungos sutartį su Ukraina per trečiadienį vykusį referendumą, kuris buvo laikomas visuomenės nuomonės apie ryšius su Briuseliu barometru, suduodami skaudų smūgį savo vyriausybei ir sukeldami rimtą galvos skausmą Bendrijai. Kaip nurodė Olandijos naujienų agentūra ANP, remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 99,8 proc. balsų, „ne“ stovykla įtikinamai laimėjo surinkusi 61,1 proc. balsų. Tik 38 proc.

Nyderlanduose trečiadienį vyks euroskeptiškų judėjimų inicijuotas referendumas dėl svarbios Europos bendradarbiavimo su Ukraina sutarties, kuris laikomas visuomenės nuomonės apie Europos Sąjungos ryšius barometru. Tačiau po vangios agitacinės kampanijos daug rinkėjų, kurių iš viso yra apie 12,5 mln., sako, jog vis dar nelabai supranta, dėl ko tiksliai balsuos trečiadienio plebiscite, kuris bus tik antrasis olandų referendumas nuo 2005 metų dėl klausimo, susijusio su ES.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Jungtinės Karalystės referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos kelia rūpesčius ne tik Europos politikams,  bet ir investuotojams bei emigravusiems darbuotojams. „Brexit“ pasekmes pajustų ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, jau kelerius metus glaudžiai susijusi su emigrantų parsiunčiamų pinigų srautais. JK vykstančiose apklausose dėl „Brexit“, balsų rezultatai yra pasiskirstę beveik tolygiai. „Financial Times“ apklausų vidurkis rodo, kad net 40 proc.

Šią savaitę investuotojai tiek JAV, tiek euro zonoje labiausiai laukia naujausių gamybos sektoriaus pasitikėjimo indekso (PMI) duomenų. Prognozuojama, kad JAV šis rodiklis paaugs iki 51,9 ir taip parodys gerėjančią šalies ekonomikos būklę. Tačiau optimistiškų euro zonos PMI pokyčių nelaukiama – neigiamą įtaką jam daro ir sustiprėjęs euras, ir „Brexit“ baimė. JAV skelbs du svarbius rodiklius JAV bus skelbiami du reikšmingi makroekonominiai rodikliai: antradienį paaiškės kovo mėn.

Po istorinio susitarimo tarp ES lyderių ir Jungtinės Karalystės ministru primininku vasario pabaigoje, Lietuvos Prezidentė „Twitter“ paskelbė „dramos pabaigą“. Iš tikro, drama tik įsibėgėja ir kulminaciją pasieks artimiausiais mėnesiais. Apklausų duomenys byloja, kad JK išėjimo iš ES sąstato priešininkų ir Europos optimistų gretos beveik lygios (kovo pradžioje 49 proc. balsavusių buvo „už“ išėjimą, 51 proc.

Bakingamo rūmai trečiadienį išreiškė pasipiktinimą bulvarinio dienraščio „The Sun“ straipsniu, kuriame tvirtinama, esą karalienė Elizabeth II pasisako už vadinamąjį Brexit scenarijų – Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Skaitomiausias Britanijos dienraštis savo pirmajame puslapyje išspausdino didelę monarchės nuotrauką su užrašu „Karalienė palaiko „Brexit“ ir antrašte: „ES eina klaidinga kryptimi, sako ji.

Mes žvelgiame į Vakarų pasaulio pabaigą. Europos Sąjunga, NATO ir transatlantinis aljansas gali virsti griuvėsiais iki šių metų pabaigos. Kaip praeitą savaitę pastebėjo mano draugė Anne Applebaum, mūsų laukia virtinė itin pavojingų rinkimų. Donaldas Trumpas turi geras galimybes tapti respublikonų kandidatu.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Davido Camerono beatodairiškas lošimas referendumo dėl „Brexit“ – Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos – korta kelia pavojų mano šalies ateičiai. Tačiau apgaulingas ir slogus „pasilikimo“ šalininkų stovyklos tonas taip pat siutina.

 Mūšis prasidėjo. Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas paskelbė, jog referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje įvyks birželio 23 dieną ir pažadėjo visomis jėgomis bandyti įtikinti britus pasirinkti Europą. Tai, kas prasidėjo kaip gambitas, kad būtų išvengta torių partijos skilimo, virsta labai rimta kova. Lažinamasi, du prieš vieną, kad britai pasitrauks.

Davidas Cameronas sugrįžo iš Briuselio ir susidūrė su vertinimais. Ir šį kartą nekalbame apie Nigelį Farage'ą ir jam prijaučiančius – jie visuomet kritikuos premjero surengtus „persvarstymus“ dėl Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje. Tačiau mažiau nuspėjamų reakcijų buvo laukiama iš paprastai draugiškesnių pusių. Michaelis Gove'as, artimas sąjungininkas, iš kurio buvo tikimasi palaikymo, ką tik pasisakė už BREXIT.

Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) sekmadienį paskelbė prisidedantis prie kampanijos, palaikančios pasiūlymą, kad Didžiajai Britanijai reikia pasitraukti iš Europos Sąjungos, mesdamas tiesioginį iššūkį premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), kuris pradeda agituoti, kad Jungtinė Karalystė turi likti Bendrijos nare. Britai birželio 23 dieną balsuos referendume, kuriame bus pateiktas klausimas, ar jų šalis turi palikti 28 valstybių bloką, ar jame pasilikti.

Europos Sąjungos (ES) vadovai sutarė dėl britų premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) siūlomų reformų, kurių jis siekia prieš referendumą dėl narystės Bendrijoje, penktadienio vakarą pranešė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Susitarimas #UKinEU pasiektas. Drama baigta,“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentė, praėjus daugiau kaip 30 valandų nuo derybų pradžios.

Sujudimas, mėginimai išsaugoti gerą vardą ir ilgai atidėlioti angliški pusryčiai – kol kas tik taip galima apibūdinti Europos Sąjungos viršūnių susitikimą dėl Didžiosios Britanijos ateities. ES lyderiai tikėjosi pasiekti pažangą jau po pietų ketvirtadienį, tačiau planams žlugus, penktadienį turėjo būti surengti bendri pusryčiai, kurie buvo nukelti į pietus, kurie dar kartą buvo perkelti į vėlyvą popietę.

Briuselyje posėdžiaujantys Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai artėja prie susitarimo derybose dėl britų planų riboti išmokas imigrantams iš kitų Europos šalių, sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tie dalykai, kurie rūpėjo mums ypatingai, Lietuvai ir Baltijos šalims, ir naujosioms šalims dėl socialinių išmokų, praktiškai mes artėjame prie susitarimo.

Europos Sąjungos lyderiai turi dar daug nuveikti per Briuselyje vykstantį viršūnių susitikimą, kad pasiektų susitarimą, turintį neleisti Britanijai tapti pirmąja iš šio bloko pasitraukusia šalimi, penktadienį perspėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Šiandien prasidedanti Europos vadovų taryba koncentruosis ties dviem pagrindiniais klausimais – Jungtinės Karalystės (JK) naryste arba išstojimu iš Europos Sąjungos (ES) ir migracijos keliamais iššūkiais. Kol kas nesutariama, kuris iššūkis ES yra didesnis, bet vieningai tvirtinama, kad Sąjungai jie kelia beprecendenčius sunkumus ir grėsmes.

Europos Sąjungos (ES) šalių ir Didžiosios Britanijos atstovai ketvirtadienį surengė naują derybų raundą dėl reformų, kurių Jungtinės Karalystės vyriausybė siekia prieš referendumą dėl tolesnės narystės ES. Pristatomos esminės nuostatos, kurios gali daryti įtaką į Britaniją emigruojantiems lietuviams: 1. Britai galėtų iki ketverių metų riboti priemokas mažai uždirbantiems (angl. „in work benefits“) lietuviams ir kitiems ES piliečiams.

Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paviešino esminius pasiūlymus, turinčius įtikinti Britaniją pasilikti šiame bloke ir suteikiančius galimybę apriboti socialines lengvatas iš kitų Bendrijos šalių atvykusiems darbininkams, gyvenusiems šalyje trumpiau negu ketverius metus, bei suteikti papildomas garantijas šalims, kurios nėra euro zonos narės.

  Europos Sąjunga antradienį pristatys planuojamas svarbias reformas, įskaitant „raudonosios kortelės“ sistemą, suteiksiančią nacionaliniams parlamentams galią blokuoti Briuselio teisės aktus, tikėdamasi šiomis priemonėmis įtikinti Didžiąją Britaniją netapti pirmąja Bendriją palikusia šalimi.

Britų planuojamas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) yra didesnis iššūkis nei migracijos krizė, pirmadienį pareiškė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas po susitikimo su kolegomis iš Baltijos šalių ir Lenkijos.

Europos šalių vyriausybės ir žmonės su nerimu laukia visuotinių rinkimų Didžiojoje Britanijoje, kuriai Senasis žemynas siunčią aiškią žinią: norime, kad liktumėte mūsų šeimoje, tačiau ne bet kokia kaina. Nuo Paryžiaus iki Palermo, nuo Berlyno iki Diuseldorfo - visur britų vyriausybės vadovo Davido Camerono (Deiviso Kamerono) pažadas surengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, jei gegužės 7 dieną bus perrinktas, kelia bangas.

Britų ekonomika galėtų išaugti 1,3 mlrd. svarų, jeigu šalis išstotų iš Europos Sąjungos (ES), – dėl sumažėjusio reguliavimo ir didesnės prekybos su kylančiomis ekonomikomis, antradienį pareiškė britų diplomatas, kuris sugalvojo prizą pelniusį planą Jungtinei Karalystei išstoti iš Bendrijos. Didžiosios Britanijos laisvosios rinkos institutas „Institute of Economic Affairs“ antradienį skyrė 100 tūkst.