Tai grėsmingos žinios – ir ne tik Jungtinei Karalystei. Nubalsavimas už BREXIT reikštų žalą ekonomikai – garantuotai trumpuoju laikotarpiu ir galbūt ilguoju. Tai keltų pavojų šalies saugumui, kadangi teroristinių išpuolių ir užsienio galių grėsmė yra išaugusi pastaruoju metu. Galiausiai tai netgi nereikštų nepriklausomybės – britai atsisakytų pozicijos galingųjų klube, kuriame pakreipti reikalus savo naudai kur kas paprasčiau iš vidaus nei iš išorės. Tie, kurie pozityviai vertina tokį Jungtinės Karalystės siekį būdami už jos ribų, taip pat turėtų labai rimtai susimąstyti. BREXIT suduotų stiprų smūgį Europai, kuriai ir taip šiuo metu kyla labai daug iššūkių. Tai reikštų Europos išsiskyrimą su penkta didžiausia pasaulyje ekonomika ir penkta valstybe pagal išlaidas saugumui. Skurdesnė, mažiau saugi ir susiskaldžiusi – naujoji ES būtų silpnesnė. Vakarai, priklausantys nuo JAV ir Europos jėgų balanso, taip pat susilpnėtų.
Svajonių susidūrimas su realybe
BREXIT šalininkai tvirtina, kad narystė Sąjungoje trukdo Jungtinei Karalystei – išsilaisvinusi iš ES gniaužtų ji galėtų iškilti kaip laisva ekonomika, prekiaujančia visu pajėgumu tiek su ES, tiek ir su likusiu pasauliu. Nors tai teoriškai įmanoma, tačiau tokie dalykai neveikia dabartiniame pasaulyje. Pirmiausiai, ES sutiktų pasitraukusiai šaliai suteikti pilną prieigą prie bendros rinkos tik tuo atveju, jei ji laikytųsi taisyklių, kurių euroskeptikai tiesiog negali pakęsti. Jei Norvegija ir Šveicarija (kurių santykius su ES BREXIT šalininkai tiesiog idealizuoja) taptų pavyzdžiu britams, tai reikštų jog ES iš „išsilaisvinusios“ šalies taip pat reikalautų užtikrinti laisvą žmonių judėjimą ir didelius įnašus į biudžetą.
BREXIT stovykla tvirtina, kad Europai Jungtinės Karalystės reikia labiau, nei Karalystei Sąjungos. Tačiau šį pareiškimą leidžia kvestionuoti tam tikri faktai, pavyzdžiui, ES atitenka beveik pusė britų eksporto, tuo tarpu britams tenka tik apie 10 procentų ES eksporto.
Kai kurie euroskeptikai yra įsitikinę, kad verta iškęsti įvairius sunkumus vien dėl to, kad atgautų suverenumą iš ES, kurios biurokratai ir teisėjai stengiasi reguliuoti viską, pradedant nuo bankininkų priedų prie algos iki darbo laiko. Tačiau tai, ką šalis gautų, primena iliuziją. Globalizuotame pasaulyje, galia yra keičiamasi, ji yra surenkama ir skaidoma: taigi, britai iškeičia suverenumą į įtaką gaunamą per narystes NATO, Tarptautiniame valiutos fonde ir kitose tarptautinėse organizacijose. Pasirašant prekybos, branduolinių ginklų, aplinkosaugos ar kitas sutartis visuomet yra sutinkama laikytis taisyklių, kurios nustatomos kartu su kitais. Ir tai daroma tam, kad būtų galima gauti didesnę naudą. Jungtinė Karalystė be ES atsidurtų užkulisiuose: teoriškai nepriklausoma, tačiau suvaržyta taisyklių, prie kurių formulavimo ji neprisideda. Taigi, šalis turėtų grynesnį, tačiau bejėgiškesnį suverenumą.
Viena išimtis yra imigracija – sritis, kurios kontrolės euroskeptikai trokšta labiausiai. Pusė migrantų, atvykusių į Jungtinę Karalystę, atvyko iš Europos Sąjungos ir valdžia mažai ką gali padaryti, kad juos sustabdytų. Jungtinė Karalystė gali palikti ES. Tačiau taip padariusi, ji sumokėtų dvigubą kainą. Gauta teisė stabdyti migraciją iš ES tikrai beveik garantuotai reikštų pilnos prieigos prie vieningos rinkos praradimą. Sumažėjęs migrantų skaičius pakenktų Jungtinės Karalystės verslams ir viešųjų paslaugų tiekimo sistemoms, kurios priklauso nuo prancūzų bankininkų, bulgarų statybininkų ir italų gydytojų.
Tarptautinis susirūpinimas
O ilgo laikotarpio pasekmes pajustų ne tik ekonomika. BREXIT gali suskaldyti ir pačią Jungtinę Karalystę. Škotija, ES mėgstanti labiau nei Anglija, vėl agituoja už atsiskyrimą. Jei Jungtinė Karalystė nuspręstų palikti ES, škotų argumentai už atsiskyrimą taip pat sustiprėtų. BREXIT taip pat galėtų labai sukrėsti Šiaurės Airiją, kur taikos procesas per du dešimtmečius priklauso ir nuo fakto, kad tiek Airija, tiek ir Jungtinė Karalystė yra ES narės. Airijos valdžia yra viena garsiausiai pasisakančių už tai, kad Jungtinė Karalystė ir toliau liktų ES nare.
Airija nėra vienintelė valstybė, kuri nukentėtų dėl BREXIT. Europos lyderiai žino, kad BREXIT susilpnintų klubą, kuris ir taip jau turi daugybę problemų dėl euro krizės ir migracijos. Ir Europa, žinoma, būtų skurdesnė be Jungtinės Karalystės – Vokietijos dominavimas dar labiau jaustųsi, Sąjunga taptų liberalesnė, labiau linkusi į protekcionizmą ir susikoncentravusi į vidinius klausimus. Europos ir Jungtinių Valstijų santykiai susilpnėtų. O labiausiai ES pajustų karinės galios ir stipraus užsienio politikos žaidėjo praradimą.
ES tapo labai svarbia Vakarų užsienio ir saugumo politikos dalimi visais klausimais – ar tai būtų susiję derybos su Iranu dėl branduolinės programos, teroristų grėsmė ar sankcijų Rusijai taikymas. Be Jungtinės Karalystės ES būtų kur kas sunkiau įrodyti savo galią – tai didelis praradimas Vakarams daug problemų keliančioje kaimynystėje įskaitant Rusiją, Siriją ir Šiaurės Afriką. Dėl to nė kiek nestebina tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko BREXIT, o JAV prezidentas Barackas Obama – ne. Euroskeptikai, kurie į tai nekreipia dėmesio, situaciją vertina labai trumparegiškai. Susilpnėjusi Europa vienareikšmiškai būtų nenaudinga Jungtinei Karalystei.
Taigi, labai daug kas priklausys nuo dabar jau prasidėjusių lenktynių. Tiems, kurie tiki laisva prekyba ir laisvu žmonių judėjimu, Jungtinės Karalystės narystė ES niekada nekėlė rimtų abejonių. O rimtesni euroskeptikai dar turi pilnai suvokti, kad BREXIT susilpnins ir Europą, ir Vakarus. Taigi, D. Camerono lošime ant kortos pastatyta labai daug, o pralaimėjimo pasekmes pajustų visas pasaulis.
