Premjero reiktų pagailėti, nes jis patiria tai, ką politikai mėgsta vadinti „kelione“. Prieš 2013 metų sausį, kuomet jis paskelbė savo planus siekti šalies narystės ES persvarstymo ir surengti referendumą, tai nebuvo projektas, apie kurį jis daug žinojo ar galvojo. Jo aplinkos patirtis ir kontaktai šioje srityje nebuvo geri. Turint tai omeny, jo ES politika prilygo tam tikriems taktiniams reidams. Ir dažnai jis leido savo lūkesčiams pernelyg išaugti.
Persvarstymas? Koks persvarstymas?
Taigi, jis įrodė. Per tuos kovos metus D. Cameronas pamažu pripažino, kad sąjungininkų paieška ir kompromisas, o ne trepsėjimas ir vienašališkumas leidžia pasiekti rezultatų Briuselyje. Jungtinės Karalystės premjeras pasisamdė naujų patarėjų, formavo santykius ir netgi pamažu adaptavo savo reikalavimus. Rezultatas yra kuklus, tačiau pagarbos vertas susitarimas, kuris būtų populiaresnis pačioje Jungtinėje Karalystėje, jei premjeras būtų daugiau dirbęs su savo partija ir žiniasklaida per visą procesą.
Geros naujienos yra tos, kad persvarstymas yra tik antrinės reikšmės dalykas artėjančio referendumo kampanijose. Tie aspektai, dėl kurių buvo deramasi, svarbumo sąraše yra žemiau 10 vietos. Šalies gyventojams daug svarbiau yra ekonomika ir migrantų klausimas.
Panaudoto automobilio testas
Tačiau svarbiausia vis tik bus paties Davido Camerono pozicija. Rinkėjai nėra labai susidomėję Europa. Nors pastaraisiais mėnesiais ši tendencija šiek tiek pasikeitė – viena iš svarbiausių priežasčių, žinoma, yra paties premjero vykdomas temos eskalavimas – narystė ES niekaip netampa populiaria tema. O jų sąraše – išsilavinimas, skurdas, aprūpinimas būstu, sveikatos apsauga ir ekonomika. „Eurostat“ duomenimis, britai yra prasčiausiai arba labai prastai informuoti apie Sąjungos veikimo principus. Taigi, referendumo rezultatus labiausiai nulems nuotaika ir pasitikėjimas.
Pagalvokime apie esminius klausimus. Kiek toleruojama dabartinė padėtis? Ar valdžia atrodo stabili ir pajėgi? Ar valstybė gerai valdoma? Kuri kampanija yra patikimiausia? Kieno griežti įspėjimai apie riziką atrodo įtikinamiausi? Kuri praraja atrodo tamsesnė ir gilesnė? Atsakymai į kiekvieną iš šių klausimų labai priklausys nuo D. Camerono asmeninės charizmos ir sugebėjimų. Jei dabar atrodo, kad pasilikimo ES kampanija triumfuos, taip yra dėl to, kad premjeras išlieka pakankamai mėgstamas ir gerbiamas. Tuo tarpu BREXIT kampanijoje labai ryškių lyderių kol kas nematyti – tik ekscentrikai, nežinomieji, Michaelis Gove'as ir Borisas Johnsonas. Tokia kampanija neišlaikys testo „ar pirksite šį padėvėtą automobilį iš šio pardavėjo“? O štai D. Cameronas, su visais savo asmeniniais ir persvarstymo trūkumais, išlaiko. O dar geriau jam sekasi, kai jis mobilizuoja verslo lyderių, vyriausybės daugumos ir beveik visos Leiboristų partijos palaikymą.
Per ateinančius mėnesius žinios kiekvieną dieną turės įtakos BREXIT ir „NE BREXIT“ balansui. Bus lyginamas abiejų kampanijų finansavimas, šūkiai, internetiniai puslapiai, informacija ir aktyvumas socialiniuose tinkluose. Naujienos iš Europos bus pritaikytos vietiniams poreikiams. Daug informacijos bus nereikšmingos. Tačiau yra geras būdas atskirti svarbų signalą nuo bendro triukšmo šiame kontekste. Visuomet paklauskite: ar tai gali reikšmingai pakeisti rinkėjų nuomonę dėl pasirinkimo tarp esamos padėties ir neaiškių alternatyvų. Taigi, nors persvarstymas ir derybos jau baigėsi, tačiau tikrasis „Camerono šou“ dar tik prasidėjo.
tv3.lt primena, kad britai birželio 23 dieną balsuos referendume, kuriame bus pateiktas klausimas, ar jų šalis turi palikti 28 valstybių bloką, ar jame pasilikti.
Praėjusį penktadienį per ES viršūnių susitikimą buvo sutarta dėl reformų sutarties, kuri Jungtinei Karalystei suteikia „ypatingą statusą“, užtikrindama saugiklius, kad Londonas nebus spaudžiamas įsivesti euro, kad jai nebus taikomas įpareigojimas siekti „vis glaudesnės sąjungos“ ir kad bus suteikta galimybė apriboti socialines lengvatas, taikomas Britanijoje dirbantiems kitų ES šalių piliečiams.
