JK vykstančiose apklausose dėl „Brexit“, balsų rezultatai yra pasiskirstę beveik tolygiai. „Financial Times“ apklausų vidurkis rodo, kad net 40 proc. dalyvių pasisako už išėjimą iš ES, tuo tarpu 45 proc. balsuoja prieš. Investuotojų baimė pasireiškia krentant svaro kursui, bet dėl glaudžių migracijos ryšių pažeidžiamos tampa ir tokios, iš pirmo žvilgsnio tolimos rinkos, kaip Lietuvos nekilnojamasis turtas.
Susirasdami darbus Norvegijoje, Airijoje ar JK, Lietuvos piliečiai kelis kartus didesnius atlyginimus taupo grįžimui į Lietuvą arba dalį lėšų perveda artimiesiems, gyvenantiems Lietuvoje. Taip emigracija pagilina ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis. „Eurostat“ duomenimis, 2014 metais virš 15 proc. visų užsienyje dirbančių lietuvių atlyginimų ir asmeninių pervedimų iš užsienio buvo iš JK. Įdomu, kad nuo 2009 metų nekilnojamo turto sandorių skaičius pradėjo koreliuoti su darbuotojų iš užsienio pervedamais pinigais. Žiūrint iš statistikos pusės, nuo 2009 metų ši koreliacija siekia 75 proc. – t. y. ryšys tarp nekilnojamo turto rinkos ir pinigų srauto iš užsienio itin glaudus. Kitaip tariant, už svetur uždirbtus pinigus, gimtinėje grįžę lietuviai perka butus bei namus.
Imigracija yra viena iš pagrindinių JK referendumo priežasčių. Esant žemam nedarbo lygiui, pakankamai aukštiems atlyginimams ir ES taisyklėms leidžiant be jokių sunkumų kirsti sieną, ES gyventojų imigracijos lygis JK yra rekordiškai aukštas. Jau dabar sąlygos yra griežtinamos, o JK piliečiams nubalsavus už išstojimą, migracijos taisyklės būtų dar labiau apribotos: ES piliečiai turėtų mažiau teisių ir galimybių susirasti darbą.
Tai sumažintų pinigų srautus iš Jungtinės Karalystės. Jeigu pastaraisiais metais Lietuvoje užfiksuotas glaudus ryšys tarp užsienio pinigų srauto ir nekilnojamojo turto rinkos išsilaikys, sumažėję pervedimai iš JK gali neigiamai paveikti ir atsigavusį būsto rinkos aktyvumą. Laikui bėgant, darbuotojų migracija persiorientuotų į kitas šalis – dar labiau padidėtų iškeliaujančių į Norvegiją, Daniją, Airiją, todėl ir pervedimų iš užsienio kiekis atsigautų. Tačiau artimiausiu metu, sumažėjusi būsto paklausa pakoreguotų NT vystytųjų užmojus, o ūkis ilgesniam laikui prarastų potencialų augimo šaltinį.
