Europos Sąjunga antradienį pristatys planuojamas svarbias reformas, įskaitant „raudonosios kortelės“ sistemą, suteiksiančią nacionaliniams parlamentams galią blokuoti Briuselio teisės aktus, tikėdamasi šiomis priemonėmis įtikinti Didžiąją Britaniją netapti pirmąja Bendriją palikusia šalimi.
Po praėjusį savaitgalį vykusių Britanijos vyriaustybės vadovo Davido Camerono ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko derybų abi pusės kalbėjo apie „pažangą“.
Tačiau D.Tuskas, siekiantis išvengti vadinamojo „Brexit“ (Britanijos pasitraukimo iš ES) scenarijaus, perspėjo, kad dar lieka „neišspręstų klausimų“.
Susitarimas dar toli gražu neparengtas, o D.Cameronas pirmiausiai turi įtikinti kitų 27 ES valstybių lyderius pritarti siūlomoms reformoms per viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris vyks vasario 18–19 dienomis.
Jeigu D.Cameronui pavyktų susitarti, jis galėtų agituoti savo šalį balsuoti už tolesnę Britanijos narystę Europos Sąjungoje per referendumą, kuris gali būti surengtas jau birželį.
Buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas planavo antradienio rytą išsiųsti siūlomų reformų planus ES lyderiams, o 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku pristatyti juos viešai, sakė Bendrijos pareigūnai.
„Raudonosios kortelės“ sistema
D.Tusko planas apima „raudonosios kortelės“ sistemą, kuri leistų blokuoti arba pakeisti ES direktyvas, jeigu tam pritartų 55 proc. Bendrijos nacionalinių parlamentų, nurodė D.Camerono biuras Dauningo gatvėje. Ši reforma yra vienas pagrindinių D.Camerono siekių.
Dabar galiojanti ES „geltonosios kortelės“ sistema, kurios pavadinimas pasiskolintas iš futbolo pasaulio, leidžia parlamentams tik reikalauti Briuselio paaiškinimų apie priimtas direktyvas.
Londonas anksčiau perspėjo, kad dar reikia atlikti „daug sunkaus darbo“, kad taptų įmanoma viršūnių susitikimo dalyviams pateikti pasiūlymus dėl reformų keturiose plačiose politikos srityse, kuriose D.Cameronas nori pokyčių.
Be kita ko, Londonas nori, kad Britanijai būtų nebūtų taikomas ES įsipareigojimas siekti „vis glaudesnės sąjungos“, kad devynioms bloko šalims, tarp jų Britanijai, būtų suteiktos garantijos, kad jos nebus spaudžiamos įsivesti euro, ir kad būtų užtikrintas didesnis Bendrijos ekonominis konkurencingumas.
Tačiau prieštaringiausiai vertinamas reikalavimas leisti Britanijai apriboti socialines garantijas imigrantams darbininkams, atvykusiems iš kitų ES šalių. Šis pasiūlymas ypač supykdė Vidurio Europos šalis.
D.Camerono biuras gyrė „reikšmingus“ signalus iš Europos Komisijos, siekiant susitarti dėl „socialinės rūpybos stabdžių“, kurie leistų Londonui nebetaikyti lengvatų migrantams iš ES šalių – pavyzdžiui, pajamų mokesčio lubų mažai apmokamiems darbininkams – jeigu Britanija sugebės įrodyti, kad jos socialinės apsaugos sistemai iškilusi grėsmė.
Vadinamasis Višegrado ketvertas (Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija) sakė nesutiksiantis su jokiu planu, sudarysiančiu sąlygas diskriminuoti šimtus tūkstančių jų piliečių, dirbančių Britanijoje.
Tuo tarpu Prancūzija perspėjo Londoną blokuosianti pasiūlymą užtikrinti apsaugą euro zonai nepriklausančioms šalims, jeigu tame plane bus žengta per toli.
Nors D.Cameronas yra paskelbęs, kad galutinis terminas surengti referendumą dėl Britanijos narystės ateities yra 2017 metų pabaiga ir kad jis „neskuba“ sudaryti susitarimo, šaltiniai sakė, kad premjeras pageidauja organizuoti tą balsavimą jau birželį.
Britanijos žiniasklaida pirmadienio vakarą nurodė, kad labiausiai tikėtina plebiscito data – birželio 23-oji.
