Ekonominės pinklės
Kai britai, palaikantys BREXIT, ima kalbėti apie ekonomiką, jie pirmiausiai kalba apie ES taisyklės ir išlaidas. Jie tvirtina, kad Jungtinė Karalystė (JK) galėtų kur kas geriau pranaudoti tuos 6 milijardus eurų, kuriuos paprastai per metus sumoka ES. Jie taip pat pabrėžia, kad ankšti ES susitarimai trukdo dinamiškumui, inovacijoms ir potencialiam britų ekonomikos augimui. O tokie argumentai turi tik trupinėlį tiesos.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Mistinė Černobylio zona: mokslininkai nesugeba paaiškinti vykstančių procesų
Mados elitas išjuokė Lietuvos olimpinės rinktinės aprangą: bus gėda?
Pagrindinė britų ekonomikos ašis yra prekyba. Beveik 60 procentų jos produkcijos yra susiję su importu ir eksportu. Šalies gerovė po pasitraukimo visiškai priklauso nuo to, kaip greitai Jungtinė Karalystė galėtų iš naujo susiderėti dėl palankių prekybinių sutarčių su ES šalimis narėmis ir tokiomis valstybėmis kaip Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Indija, Japonija ir Kinija. O šiame kontekste reikalai atrodo mažų mažiausiai problemiški.
Pirmoji kliūtis JK sėkmei yra ES straipsnis nr. 50. Vienintelis legalus būdas palikti sąjungą yra susietas su taisykle, kad kelio atgal nebus. Straipsnis ES narėms duoda dviejų metų laiko tarpą, per kurį galima suderinti pasitraukimo iš Sąjungos sąlygas. Tad tuo metu JK galėtų tik laukti, nes jau negalėtų dalyvauti derybose ir balsuoti. ES galiausiai pateiktų JK pasitraukimo pasiūlymą. Ir net jeigu pasiūlymas būtų dosnus (kas nebūtinai tikėtina), keblios procedūros tuo metu stabdytų bet kokias pastangas atkurti prekybinius santykius tiek su ES šalimis narėmis (puse Britanijos užsienio prekybos), tiek su kitais pagrindiniais prekybos partneriais, kurių net 60 su JK bendradarbiauja per su ES pasiektus susitarimus.
Finansinių bėdų sankaupa
Finansinės pasekmės surinktų į krūvą visas JK problemas. Nežinomybė dėl britų prekybos ir ekonomikos būklės „išvytų“ investicijas. Britai turėtų mokėti daugiau palūkanų pasaulinėse rinkose. Svaras sterlingų prarastų savo vertę tarptautiniuose mainuose. Valiuta jau nukentėjo belaukiant referendumo.
ŽIŪRIMIAUSIA GALERIJA:
Jei referendume britai pasirinks likti ES, tai reikš tam tikrą užtikrintumo sugrįžimą ir, tikėtina, kad palūkanos vėl sumažės, o svaras sterlingų – sustiprės. Tačiau jei britai nuspręs palikti sąjungą, neužtikrintumas stipriai išaugs ir greičiausiai garantuos tolimesnį palūkanų augimą ir valiutos silpnėjimą.
Tam tikra prasme valiutos devalvacija (mažėjanti prekių kaina svarais) padėtų sušvelninti neigiamus efektus britų prekybai, bet tuo pačiu reikštų ir tai, kad britų perkamų prekių kaina jiems išaugtų. Tuo tarpu finansų „ištekėjimas“ sumažintų ir investavimą JK – tai kaži ar būtų geras dalykas produktyvumui ir augimui.
Netikę pavyzdžiai
Daugelis BREXIT šalininkų tokius pareiškimus atmena ir pateikia pavyzdžius, kad štai Norvegija ir Šveicarija klesti ir nepriklausydamos Europos Sąjungai. Tačiau tai, deja, yra prastas palyginimas.
Pirmiausiai, tai yra mažesnės ekonomikos nei JK. Norvegija sukuria tik 14 procentų paslaugų ir prekių kiekio, kurį sukuria Britanija. Šveicarijos rodiklis šiek tiek didesnis – 23 procentai paslaugų ir prekių kiekio, kurį sukuria Britanija.
Vis tik dar svarbesnis vertinimas nei ekonomikos dydis yra skirtumas tarp tautų, kurios liko už Sąjungos ribų ir tų, kurios turi išsipainioti iš sudėtingos Sąjungos. Galbūt Jungtinei Karalystei tikrai būtų buvę geriau, jei ji niekada nebūtų prisijungusi prie Europos Sąjungos. Tačiau dabar šis svarstymas jau nebeturi reikšmės. Pagrindinis faktas yra tas, kad britai tapo ES dalimi. Ir atsiskyrimas nuo Sąjungos negali tapti visišku istorijos perrašymu. Atsiskyrimas sukurtų šokus ekonomikai ir situacijos stabilizavimo poreikį, su kokiu nesusiduria nei Norvegija, nei Šveicarija.
***
Britai gali galvoti, kad su ekonomika nesusiję naudos, kurias valstybė gautų atsiskyrusi nuo Sąjungos, gali būti pakankama kompensacija už ekonominę riziką. Tai subjektyvus sprendimas, kurį turi padaryti patys britai.
Kadangi tiek daug ekonominių klausimų lieka neaiškūs, mokslininkams belieka tik kurti skirtingus scenarijus. Dauguma iš jų vis tik tvirtina, kad po BREXIT JK ekonomika nukentės trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, o ilgojo laikotarpio nauda priklausys nuo subtilaus atsitiktinumų balanso.
