biokuras

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Miškininkai sako, kad miško technika ilgainiui gali pakeisti darbo jėgą. Esą Lietuvoje jos tiek daug ir įvairios, kad kai kurias rūšis pardavėjai priversti parduoti pigiau. Vis dėlto, populiariausia  technika – biokurui gaminti. Didysis miškasodis jau baigtas. Dėl paukščių perėjimo sustabdyti miško ruošos darbai, todėl miškininkams pats laikas pagalvoti apie technikos atnaujinimą. Jos, anot urėdų, reikia ne tik daug, bet patvarios, galinčios dirbti itin sunkiomis sąlygomis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininko Andriaus Janukonio teigimu, Energetikos ministro A. Sekmoko siūlymas uždrausti nuomoti šilumos įmones privačiam kapitalui niekaip nesprendžia pagrindinių šilumos ūkio problemų: aukštų šilumos kainų ir didelio suvartojimo.

„Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Biokuro birža Lietuvoje turi būti sukurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pasiūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo kuro – biokuro, dujų, mazuto, – pirkimą. Įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą.

Kainų komisija prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 27,22 ct/kWh (be PVM). Palyginus su 2011–2012 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje augimas yra 4 proc. Lyginant 2011–2012 metų šildymo sezono vidutinę statistinę kainą Lietuvoje su 2010–2011 metų šildymo sezonu, ji buvo 18 proc. didesnė.

Šiuo metu planuojamo suskystintų dujų terminalo statybų projektas neįmanomas esant biokuro vartojimo plėtrai šilumos ūkyje. Praėjusią savaitę atliktos kratos bendrovėse „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ – ženklas, kad Lietuvoje pradėtas biokuro rinkos žlugdymas, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis. „Šiuo metu vykdomas gamtinių dujų importo rinkos perdalijimas. Terminalo statybos leis įsiterpti į dujų rinką naujam žaidėjui.

Lietuvoje iki 2020 m. bent 23 procentai energijos turi būti pagaminama iš vėjo, saulės, biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu ši dalis siekia maždaug 20 procentų. Atsinaujinantiems energijos ištekliams labai svarbus vaidmuo numatytas ir šiuo metu svarstomoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Tačiau ir patys energetikai pripažįsta, kad įveikti tą maždaug 3 proc. skirtumą bus nelengva.

Energetikos bendrovė „GECO Investicijos“ pradeda statyti 20 MW biokuro katilinę Kaune – šiandien įmūryta simbolinė kapsulė su gintarais ir atsinaujinančios energetikos plėtrą palaikančių politikų, energetikų bei investuotojų linkėjimais ateities kartoms. Tai bus pirmoji nepriklausoma katilinė mieste, kuri šilumą gyventojams gamins iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į projektą bus investuoti apie 20 mln. litų, o statybas planuojama baigti jau šį rugsėjį.

Jeigu į branduolinę energetiką investuoja milijardierius Billas Gatesas, kodėl Lietuva turėtų šią technologiją laikyti atsilikusia, sako Rimantas Vaitkus, Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius. Jo įsitikinimu, branduolinė energetika nenužudys „žaliosios“ energijos, o kaip tik leis ją efektyviau plėtoti. Seimo opozicijos iniciatyva ketinama leisti tautai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės.

Miškuose pūva tūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, kurias būtų galima panaudoti ekologiškam ir pigiam kurui. Apskaičiuota, kad Lietuvos miškuose kasmet susidaro apie 2,5 milijonų kietmetrių šakų, kelmų, krituolių. Jų energetinė vertė sudaro beveik pusę centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. Tačiau paruošta biomasė pūva miškuose, praneša LTV „Šiandien“. Biržų girioje trūnija per šimtą kubinių metrų biomasės. Urėdija ją planavo parduoti po 18 litų.

Miškų urėdijos pradėjo hibridinių drebulių sodinimą. Jos naudojamos biokurui gaminti. Iki šiol Lietuvoje šių želdinių veisimu domėjosi tik privačių miškų savininkai, nors Europoje tokios drebulės auginamos keturis dešimtmečius. Anykščių urėdijos laisvuose valstybiniuose plotuose pirmieji hektarai apsodinti greitai augančiomis paprastosiomis hibridinėmis drebulėmis. Per 20 metų šie medžiai išauga iki 25 metrų ir pasiekia 25 centimetrų kamieno storį.

Politikai tarpusavyje privalo susitarti dėl dviejų pagrindinių energetikos krypčių – platesnio vietinio biokuro vartojimo šilumos ūkyje ir efektyvios būstų renovacijos. Tik tokiu būdu bus sustabdytas žmonių išlaidų energijai augimas, įsitikinę Lietuvos energetikos mokslininkai.

Šalyje daugėja šiaudų granulių ir briketų gamintojų, tačiau šis biokuras kol kas labiau pildo kaimynų kišenes ir šildo jų būstus. Specialistai paskaičiavo, kad jei gamtinės dujos pastatams šildyti būtų pakeistos šiaudais, daugiau nei milijardas litų liktų vidaus rinkoje. Šiaudai galėtų būti ekonomiškas kuras, tačiau milijonai tonų jų didelės naudos nei mūsų šalies ūkininkams, nei šilumos vartotojams nesuteikia.

Benzino kainoms kai kur pasiekus 5 litų ribą, neatsilikti žada ir dyzelinas. Šis bent keliais centrais brangs dėl valdininkų uolumo. Šie užsimojo, kad Lietuvos degalinėse parduodamas dyzelinas turėtų daugiausiai biopriedų. Degalų kainų augimas vairuotojus toliau varo į neviltį. 98 markės benzinas kai kuriose degalinėse jau šturmuoja 5 litų ribą. Plačiau pinigines netrukus turės praverti ir dyzelinu varomų automobilių savininkai.

Vilniuje biokuro jėgaines taikosi statyti dvi kompanijos – prancūzų „Dalkia“ ir suomių „Fortum“. Tačiau ekspertai teigia, kad sostinėje nereikia nei vienų, nei kitų. Pagal viešumai pateiktas investicijų pirmąsias gaires su lietuvių koncernu „Icor“ dirbančios prancūzų kompanijos „Dalkia“, valdančios „Vilniaus energiją“, 300 MW jėgainė kainuotų apie 500 mln. litų.

Lietuvos energetikos strategija Seime nepatvirtinta net parlamento kadencijai artėjant į pabaigą. Gal dėl to energetinė politika ir investicijų kryptys lieka panašios į kortų būrėjų fantazijas. Lietuvos investiciniai projektai energetikos srityje panašūs į nesusitarusios giminės vakarėlio dalyvių veiksmus, kai arba trūksta alkoholio, arba užkandžių, o galiausiai susiriejama dėl to, kas vadovaus užstalei. Atitinkamam „komendantui“ sušvilpus kažkas geria, kažkas bučiuojasi.

Vienas koogeneracinės biokuru kūrenamos jėgainės blokas gali pagaminti daugiau megavatų energijos, negu numato turėti Lietuva iš planuojamos atominės elektrinės, ir kainuotų tokią pastatyti apie penkis kartus pigiau, trečiadienį vykstančioje energetikos konferencijoje tikino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

„Mes pasigendame sisteminio požiūrio ne tik į atsinaujinančius energetinius išteklius, bet ir visoje energetikoje. Tiek energetinės nepriklausomybės strategijoje, tiek kituose dokumentuose kalbama tik apie kelis atskirus objektus, o energetikos efektyvumas lieka podukros vietoje“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vykdantysis direktorius Saulius Pikšrys.

Sertifikuotų ekologiškų bulvių ir daržovių plotai Lietuvoje kasmet didėja. Pastaruoju metu populiariausia daržovė – topinambai. Jie auginami 83 hektaruose, daugiausia – Aukštaitijos regione, praneša LTV „Panorama“. Biržų rajone gyvenanti šeima sako ir žiemą einanti pasikasti bulvių. Ir ne bet kokių. Dviejų arų sklypelyje ūkininkai augina topinambus –vadinamąsias žemės kriaušes arba bulvines saulėgrąžas.

Vyriausybė laimina energetikos ministerijos siūlymą kurti biomasės, o kartu ir kitų energetikos išteklių biržą Lietuvoje. Seimui pakoregavus įstatymus bus sukurta biomasės prekybos aikštelė, jau šiemet planuojama prekyba gamtinių dujų likučiais, praneša „Panorama“. Įkurtoje biokuro biržoje, kuri veiktų kartu su elektros birža „Baltpool“, žadama prekiauti naftos produktų atsargomis, gamtinėmis dujomis, biokuru.

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Nuo Naujųjų Utenos rajono gyventojams 10 proc. pigs šildymas ir bus vienas pigiausių Lietuvoje. Mat pastačius naują vandens šildymo katilą, pereita prie biokuro, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Kai vieni gyventojai, ypač vilniečiai, pyksta dėl šiemet gerokai išaugusių šildymo kainų, uteniškiai džiaugiasi sužinoję, kad jau nuo Naujųjų mokės mažiau.

Į biokuro perpardavinėjimo verslą nėrusi įtakingo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario Vito Matuzo žmona Danutė Matuzienė įsivėlė į skandalą ir teisėsaugos yra įtariama piktnaudžiavusi tarnyba. Ši istorija atskleidė, kad sėkmingas verslas Lietuvoje įmanomas tik turint protekcijas, giminystės ryšius ir artimą bičiulystę. Garsi moteris atsidūrė areštinėje Praėjusią savaitę Panevėžyje sprogo tikra bomba.

Didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti įmonių grupė Lietuvoje „Axis Industries“ laimėjo du biokuro katilinių diegimo generalinės rangos konkursus Latvijoje, kurių bendra vertė sudaro apie 52 mln. litų. Lietuviai prisidės prie Rygos ir Cėsių šilumos ūkių atnaujinimo. „Prisidėdami prie Lietuvos eksporto rodiklių auginimo, tęsiame bendradarbiavimą su Latvijos energetikos įmonėmis.

Šiauliuose kuriasi naujas investuotojas, ketinantis pigiu biokuru aprūpinti naująją mieste statomą kogeneracinę katilinę. Be to, savo įmonėje jis ketina įdarbinti daugiau nei dvi dešimtis žmonių. Šiaulių savivaldybės duomenimis, daugiau nei 6 hektarus žemės pramoniniame parke išsinuomojusi italų kapitalo įmonė žada investuoti apie 10 mln. eurų ir per metus pasistatyti gamyklą, kurioje iš rapsų šiaudų gamins biokuro granules.

Šildymo sezonas kišenes paplonins ne tik daugiabučių gyventojams, kurie naudojasi centralizuotu šildymu, bet ir privačių namui savininkams. Dėl didėjančios biokuro paklausos, anot miškininkų, per trejus pastaruosius metus 40 procentų išaugo malkų kaina, vidutiniškai dešimtadaliu šį rudenį brango ir anglis. Nekito tik pjuvenų briketų ir granulių kaina, tačiau, anot jų gamintojų, lietuviai šio kuro vis dar perka nedaug, praneša LTV „Šiandien“. Bendrovė „Granulta“ sako 95 proc.

Iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvai toliau drastiškai brangsta. Rugsėjo mėnesį šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas mokėjo 1873 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Ši kaina net 122 litais didesnė nei rugpjūtį, kai dujos kainavo 1751 Lt/tne.Dar šių metų balandį dujos su transportavimo mokesčiu kainavo 1482 Lt/tne – net 391 litu, arba 26 procentais, mažiau nei šiandien.

,,Norint atpiginti šildymą Lietuvos gyventojams, reikia plėtoti biokuro panaudojimą, o tam reikia politinės valios", – konstatavo energetikos konferencijos ,,Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ dalyviai.

Neskatindama gluosnių, žilvičių ir kitų energinių želdinių augintojų, galinčių šilumos tiekėjams tiekti pigų biokurą, Vyriausybė bus priversta skirti milijonus kompensacijoms už šildymą.

Ar vis labiau įsigalint rudeniškiems orams, o energetikams ir politikams lyg tyčia gąsdinant, kad artėjantis šildymo sezonas kaip niekad anksčiau tuštins mūsų pinigines, nes tai, esą, priklauso ne nuo jų, o nuo rusiškų dujų kainos, jūsų neima nenumaldomas noras emigruoti? Ne, ne į valstybes, kurios istorinės lemties dėka atsidūrė gerokai piečiau Europoje negu Lietuva ir ne anapus Atlanto. Tik iš vieno mūsų šalies rajono į kitą? Kurį – pasirinkite patys, pasižiūrėję į šilumos kainas juose.

Vis dėlto dar yra savybių, kurios senajai popierinei spaudai leidžia turėti pranašumą prieš skaitmeninį internetą. Tulano universiteto (JAV) mokslininkams pavyko aptikti naują bakterijų atmainą, pavadintą TU-103. Jos ypatingos tuo, kad misdamos popieriumi išskiria butanolį, kuris laikomas perspektyviu biokuru, galinčiu pakeisti benziną. Tyrėjai dabar išbando seną Naujojo Orleano dienraščio „Times Picayune“ tiražą, ir, reikia pripažinti, jiems puikiai sekasi.

Liepos mėnesį vėl augo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina Lietuvai. Šilumos tiekimo įmonės už dujas liepą mokėjo net 1721 Lt/tne su transportavimo mokesčiu – 73 litais daugiau nei birželį, kuomet dujos kainavo 1648 Lt/tne. Per tris paskutinius mėnesius dujų kaina pakilo net 239 litais – virš 40 procentų daugiau nei dujos brango per visus 2010 metus. Gegužę dujų kaina sudarė 1598 Lt/tne, balandį – 1482 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

Gamtinės dujos ir toliau brangs, tad centralizuotos šilumos tiekėjai priversti skubiai statyti biokuro katilines. Panevėžiui pasisekė – tokia katilinė mieste pradės veikti jau gruodį. Ji miestiečiams turėtų stabilizuoti šilumos kainas. Artėjant rudeniui, vis intensyviau kalbama apie neišvengiamą gamtinių dujų brangimą. O tai reiškia, kad ir centralizuotos šilumos tiekėjų paslaugų tarifai gyventojams vėl bus didinami.

Vėl Lietuvai pabrangusių gamtinių dujų kaina per du mėnesius, gegužę ir birželį, pakilo 166 litais už toną naftos ekvivalento – lygiai tiek, kiek dujos brango per visus 2010 metus. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už dujas birželio mėnesį mokėjo 1648 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Gegužę dujų kaina buvo 50 Lt/tne mažesnė ir sudarė 1598 Lt/tne, balandį – 1482 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.

Šakių rajone apie 14 hektarų miško valdantis Alvydas Drevininkaitis jau kelerius metus užsiima biokuro gamyba. Anksčiau rankiniu smulkintuvu medienos skiedras gaminęs vyras jau metus dirba modernia technika.

Metų pradžioje portale buvo publikuotas straipsnis apie Baltarusijos energetinį saugumą. Šį kartą norėtųsi pasidomėti Suomijos energetiniu saugumu, padiskutuoti apie šios šalies energetikos grėsmes ir perspektyvas. Iš pirmo žvilgsnio grėsmių tikrai netrūksta. Mat ši šalis, kaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys, taip pat Baltarusija ir Ukraina iš Rusijos gauna 100 proc. reikalingų gamtinių dujų (GD). Be to, Suomija iš Rusijos gauna apie 70 proc.

Japonija – ant branduolinės katastrofos krašto, prieš metus šachtoje JAV nugriaudėjo sprogimas, o Meksikos įlankoje išsiliejo naft a. Bet ar yra alternatyvų? Žurnalistai kartu su specialistais pasiryžo apžvelgti energijos rūšis ir paieškoti alternatyvų arba ti esiog padėti išsirinkti geriausią iš blogiausių. Branduolinė energija Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos.

Vokiečių „Lufthansa“ taps pirmosiomis oro linijomis, skrydžio metu išbandysiančiomis biokurą. Teigiama, kad pirminis bandymų etapas prasidės balandį, „Airbus A321“ lėktuvui šešis mėnesius kursuojant maršrutu Hamburgas-Frankfurtas, - rašo „Der Spiegel“. Pranešama, jog „Lufthansa“ šią naująją žaliąją iniciatyvą paskatino išbandyti tai, jog jau nuo 2012 m. oro linijoms teks mokėti milžiniškas sumas už anglies dvideginio taršos kvotas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 300 katilinių. Apie 19 proc. šilumos energijos jos pagamina iš biokuro. Tačiau tokioms katilinėms itin trūksta žaliavų, todėl Lietuvos ūkininkai raginami investuoti – nuosavose ar nuomotose žemės ūkio naudmenose (ŽŪN) auginti energetinius želdinius, kuriuos po kelių metų galės pelningai parduoti biokuro gamybai.

Šiaudai, pjuvenos, gluosniai, atliekos ir net žolė gali būti panaudota biokuro gamybai. Tačiau mūsų šalyje atsinaujinančios energijos potencialas neišnaudojamas. Ūkiuose kasmet pagaminama apie 3 mln. tonų šiaudų, iš jų apie 500 tūkst. tonų galėtų šildyti mūsų namus. Bet kol kas biokuro gamybai panaudojama tik 3 proc. šiaudų. Ūkininkai piktinasi, kad mūsų politikai nelinkę skatinti ekologiško kuro panaudojimo.

Alytuje įsibėgėjusios kogeneracinės biomasės elektrinės statybos – svarbi žinia visiems miesto gyventojams, besišildantiems centralizuotai. Baigus elektrinės statybas, Alytus prisijungs prie alternatyvius energijos šaltinius vartojančių žaliųjų Lietuvos miestų, kuriuose šiluma kainuoja mažiausiai. „Biokuro vartojimo plėtra yra strateginė kompanijos „Dalkia“ veiklos kryptis visame pasaulyje.

Pastebima, kad biokuro katilinių tinklas Lietuvoje plečiasi gana vangiai. Vienintelė per pastaruosius trejus metus penktadienį atidaryta Radviliškyje. Anot specialistų, šiuo metu šalyje biokuru pagaminama vos 19 proc. šilumos energijos, nors kuro yra tiek, kad šį kiekį galima didinti iki 80 proc., praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. 11 mln.

Durpininkai sako, kad ši vasara jų verslui nebuvo itin palanki – kasti durpes trukdė drėgni orai. Pajamų padaugėtų, jei durpės būtų įteisintos kaip biokuras. Jei Lietuvoje ši žaliava būtų įteisinta kaip biokuras, kaip yra daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tuomet durpes būtų galima tiekti elektrinėms, kurios energiją gamina iš atsinaujinančių šaltinių. Pasak durpininko Gintauto Molnerio, tam reikėtų keisti Lietuvos įstatymus.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Centralizuotai tiekiama šiluma galėtų atpigti trečdaliu, jei daugiau šilumos būtų išgaunama deginant biokurą, praneša Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA). „Apžvelgus 60 savivaldybių šilumos kainas, akivaizdžiai matyti, kad katilinės, išgaunančios šilumos energiją iš biokuro, šilumos energiją vartotojams tiekia žymiai pigiau“, - teigia PMSA vadovas Rytis Kuliešis.

Nuo kovo 1 dienos valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ naikina lengvatą apvaliosios medienos gabenimui. Dėl lengvatų panaikinimo gabenti medieną atsieis beveik penktadaliu brangiau. Alternatyvų pabrangusį gabenimą geležinkeliais pakeisti kol kas nėra, nes Lietuvos teritorijoje galioja itin griežti transporto bendrosios masės ribojimai.

Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas. Pakankamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių išgavimo galimybių išnaudojimas sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Dėl akcizų lengvatų naikinimo brangs degalai, praneša „Lietuvos radijas“ Tiesa, brangimas bus ne toks pastebimas kaip prieš metus. Kainos kils, nes bus panaikintos akcizo lengvatos biokurui, maišomam su dyzelinu ir benzinu. Degalinių tinklų atstovai tvirtino negalintys pasakyti, kiek tiksliai brangs degalai. Anot jų, tai priklauso nuo sukauptų atsargų bei konkurentų kainodaros. Tačiau teigiama, jog pokytis turėtų būti 6-8 centai už litrą.

Gyvūnų mylėtojus Švedijoje įsiutino vienos energetikos kompanijos pasiūlymas iš 291-o nuskendusio šiaurės elnio kūnų gaminti biokurą. Elniai žuvo įlūžę į šiaurės Švedijoje esančios Kutjaurės upės vandenį. 3000 gyvūnų bandą plonu ledu varė vietinis samių piemuo. Kelio viduryje priešakinėje linijoje varomas elnias netikėtai pasuko atgal. Banda sutriko ir elniai pradėjo eiti ratais. Neilgai trukus plonas ledas pasidavė ir šimtai gyvūnų atsidūrė stingdančiame vandenyje.