Miškų urėdijos pradėjo hibridinių drebulių sodinimą. Jos naudojamos biokurui gaminti. Iki šiol Lietuvoje šių želdinių veisimu domėjosi tik privačių miškų savininkai, nors Europoje tokios drebulės auginamos keturis dešimtmečius.
Anykščių urėdijos laisvuose valstybiniuose plotuose pirmieji hektarai apsodinti greitai augančiomis paprastosiomis hibridinėmis drebulėmis.
Per 20 metų šie medžiai išauga iki 25 metrų ir pasiekia 25 centimetrų kamieno storį.
„Mes dabar sodiname dviejų metrų sodmenis, kurie užauginti mūsų medelyne. Netoli 2 metrų aukščio – per du metus toks prieaugis, o po 10 metų čia turėtų būti 150–200 metrų hektare“, – sako Anykščių urėdas Sigitas Kinderis.
Hibridinės drebulės naudojamos biokurui, baldų pramonei. Tačiau miškininkai nuogąstauja, kad plotų joms auginti turi nedaug.
„Reforma, nors ir nesibaigianti, bet mums laisvų žemių Žemėtvarkos skyriai neperduoda. Šios drebulės miške atkuriant miškus mes negalime sodinti – tai jau Miškų įstatymo nuostata“, – teigia S. Kinderis.
Sparčiai auganti hibridinė drebulė biokurui kertama jau po 10 metų.
„Galima sakyti, kad iš 5 ha po 20 metų bus galima prikirsti apie 1 tūkst. 500 kubinių metrų medienos. O tai atstotų maždaug 500 kubinių metrų naftos – tai dešimt geležinkelio vagonų naftos“, – sako Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Pirmieji šalyje drebules biokurui pradėjo auginti privačių miškų šeimininkai.
Hibridinės drebulės Europoje pradėtos auginti Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje. Jos naudojamos ne tik biokurui, bet ir želdinant upių apsaugines juostas, siekiant sumažinti mineralinių trąšų nuotekas į upes ir ežerus.
S. Pabedinskas
