Lietuvos energetikos strategija Seime nepatvirtinta net parlamento kadencijai artėjant į pabaigą. Gal dėl to energetinė politika ir investicijų kryptys lieka panašios į kortų būrėjų fantazijas.
Lietuvos investiciniai projektai energetikos srityje panašūs į nesusitarusios giminės vakarėlio dalyvių veiksmus, kai arba trūksta alkoholio, arba užkandžių, o galiausiai susiriejama dėl to, kas vadovaus užstalei. Atitinkamam „komendantui“ sušvilpus kažkas geria, kažkas bučiuojasi. Padariniai – aptinkamos sąskaitose už šilumą ar elektrą.
Nėra ir nereikia?
Kadencijos pradžioje valdantieji aršiai kovėsi už Energetikos ministerijos steigimą. Paliekant nuošalėje kvailokas melagystes, kad naujos ministerijos steigimas nieko nekainuos, dera pažvelgti į reformų rezultatus.
Norint įvertinti esamus rezultatus, reikėtų pradėti nuo deklaruotų tikslų. Tačiau jie ligi šiol nėra iki galo deklaruoti – Nacionalinė energetikos strategija, kurios pirmasis projektas viešai paskelbtas prieš porą metų, o įgyvendinimas turėtų kainuoti nuo 30 iki 40 milijardų litų (panašaus dydžio yra valstybės skola), Seime taip ir nepatvirtinta. Nepaisant to, priimami įstatymai, pasirašomos sutartys dėl atominių elektrinių, dujų terminalų, vėjo jėgainių, biokuro katilų statybos. Šiandienė strategija paprasta – skolinkimės ir investuokime į viską, o po to žiūrėsime, kas bus. Vienu metu norima „strategiškai“ investuoti ir į naują atominę elektrinę, ir į suskystintų dujų terminalą, ir į skalūnines dujas, ir į atsinaujinančius šaltinius. Galiausiai pradedamos „strateginės“ derybas su Rusijos „Gazpromu“.
Energetikos ministerijos tinklalapyje išdidžiai rašoma, kad nuo 2012 metų kovo 1-osios Lietuvoje pradeda veikti gamtinių dujų birža. „Taip sukuriama alternatyva gamtinėms dujoms įsigyti dvišalių sutarčių pagrindu ir sukuriamos palankios sąlygos konkurencijai“, – džiūgaujama pranešime spaudai, nors suskystintų gamtinių dujų terminalas dar tik popieriuje – nors plaukiojančios saugyklos išperkamosios nuomos sutartis ir pasirašyta. Veikti jis turi pradėti tik 2014-aisiais. Iki tol biržoje „Gazpromas“ gali konkuruoti nebent pats su savimi.
Prioritetinis, bet neapskaičiuotas
Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo niekas lyg ir nedrįsta ginčytis. Ketinama 10 metų išsinuomoti didelį laivą. Bendros investicijos už šį malonumą siektų apie 2 mlrd. litų. Terminalo galia teoriškai patenkintų Lietuvos dujų poreikį, nors didžiausias vartotojas – bendrovė „Achema“ – sutartį su rusais jau pasirašė ir lieka neaišku, kodėl terminalo reikia tokio, o ne didesnio ar mažesnio.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Solveiga Cirtautienė radijo laidoje pažymėjo, kad energetikos sektoriaus reforma, konkrečiai – suskystinų gamtinių dujų terminalo statybos, yra prezidentės prioritetas. Pasak jos, Lietuvai tai svarbus strateginis projektas, padėsiantis užtikrinti dujų tiekimo alternatyvą, konkurenciją energetikos sektoriuje. Tai turėtų sumažinti dujų kainą, iš esmės sutaupyti vartotojų lėšas ir padėtų užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą.
Pasak opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovės, šešėline energetikos ministre pakrikštytos Birutės Vėsaitės, premjero Andriaus Kubiliaus tarnybai išsiųsta per 20 klausimų.
„Pavojinga tendencija ta, kad neįvardijamas konkretus dujų pardavėjas. Nuo to daug kas priklauso. Per ilgas ir nelogiškas yra numatomas nuomos laikotarpis – 10 metų. Įgulą išmokyti pakanka dvejų–trejų metų. <...> Terminalo statybų finansinių šaltinių taip pat nematome. Klaipėdos uosto direkcijos artimiausioje finansų perspektyvoje tai neatsispindi, o bendrovei „Klaipėdos nafta“ tai gali būti pražūtinga. Prisiminkite, kad valstybės bendrovių pelnas, kurį jos galėtų investuoti, pagal konservatorių biudžetinius planus – paimamas į biudžetą.
Iš šios bendrovės planuojama gauti 535 mln. litų linijai nuo terminalo iki magistralinio vamzdyno nutiesti. Tai vienas kelių sužlugdyti „Klaipėdos naftą“, kuri yra strateginis objektas“, – sakė ji.
B. Vėsaitė abejoja ir dėl planų tiesti Klaipėdą ir Jurbarką jungiantį dujotakį,be kurio suskystintųjų dujų terminalas neturi didesnės prasmės. „Dar viena problema ta, kad dujotakio Jurbarkas-Klaipėda pralaidumas gali būti nepakankamas. Ten numatoma tiesti 410 mm vamzdį, kai reikalingas diametras, pasak specialistų – apie 800 mm.. Bendras terminalo pajėgumas – apie 3 milijardai kubinių metrų dujų. Klaipėda – Šiauliai vamzdyno pralaidumas – iki 0,6 milijardo kubinių metrų. Per ką bus pumpuojama?“, - klausia ji.
Seimo Darbo partijos (DP) frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys teigia, kad prieš terminalą nei jis, nei DP nėra nusistatę. „Laikomės nuostatos, kad esame už naujus realius infrastruktūros objektus, kaip ir už suskystintų dujų terminalą. Tiesiog žiūrėsime, kokia bus jo ekonomika. Jei terminalas statomas toks, kad teoriškai dvigubintų realų dujų poreikį ūkiui – klausime apie jo atsipirkimą. Jei „Achema“, kuri suvartoja pusę viso šalies dujų poreikio, jau sudarė sutartį daugeliui metų su „Gazpromu“, kyla klausimas – kodėl statome būtent tokio galingumo terminalą? Norime eksportuoti? Gal ir taip. Bet ir tada reikalingi skaičiavimai – į kokias rinkas, kokia iš to nauda. Gal tada terminalas per mažas?“ – sakė K. Daukšys.
Beje, galimo terminalo poveikio aplinkai studija rengiama tik dabar, nors jau skelbiami konkursai, sudaromos sutartys, o terminalas turi pradėti veikti jau 2014 metais.
Gal ką nors padarome?
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys „Balsas.lt savaitei“ sakė pirmiausia pasigendąs būtent politinio sprendimo dėl investicijų krypties ir supratimo, ką norima padaryti.
„Teisingai pastebėta, kad energetikos ministerija ir ministras pirmininkas blaškosi ir nuoseklumu čia nekvepia. Pamenate, su kokiais skandalais, kai Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas kaltintas klastojimu, priiminėjome Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą? Nepraėjo nė metai, o jau reikia pataisų, kurias vėl teikia Vyriausybė“, – stebėjosi jis.
Dėl klausimo, kokiu mastu apsišildysime skalūnų, kokiu – rusiškomis, o kokiu – per terminalą importuotomis dujomis, neaišku.
D. Budrys ironizuoja, kad turbūt vienintelis premjero energetinis nuopelnas būtų parama numušant rusiškų dujų kainą vienam didžiausių mokesčių mokėtojų bendrovei „Achema“.
„Jei Amerikos prezidentas sakytų, kad gėris bendrovei „General Motors“ yra gėris Amerikai – tai pas mus turėtų būti mąstoma panašiai. Deja, tai viskas, kuo galima girtis. Kokia turi būti nacionalinės energetikos prioritetinė kryptis taip ir neišgirdau, nors esu komiteto vadovas.
Gal auginame žilvičius ir juos deginame? Gal tada visai pereiname prie biokuro? Jei vien Vilniaus apšildymą, kaip buvo sugalvota, pervedame prie biokuro, mistinis energetinio nepriklausomumo tikslas gerokai priartėja. Kvailas argumentas, kad viską daro bloga įmonė „Rubiconas“ ar ICOR, yra net ne šiaip kvailas. Tai yra priedanga. Jei ta įmonė bloga – raskite gerą. Siūlau vieną paprastą sprendimą – uždrausti savivaldybėms nuomoti šilumos ūkius ir grąžinti kompetenciją valstybei bei savivaldai. Taip paprasta ir nieko nekainuoja, bet nieko daryti nenorima.
Energetikos ir ūkio ministerijos privalėjo suskaičiuoti, kiek reikės energijos renovavus būstus (to nevyksta) ir kaip tuos poreikius patenkinti. Taip, galime eiti ir atominiu keliu, ir Švedijos keliu, kai energetika būtų visiškai „žalia“ – atsisakyti dujų, naftos, atomo. Tada tai reikia daryti. O dabar daroma, neaišku kas. Ministerija ir Vyriausybė nežino, ką apie tai papasakojus. Tik todėl ir nedrįstama mėginti „strategija“ įtikinti Seimą. Dabar investuojame į viską, viskam skolinsimės ir nežinia, kas iš to išeis“, – aiškino D. Budrys.
Imsime ir priversime
Su energetikos strategija Seime negalintis prasiveržti ministras Arvydas Sekmokas turi kitokių fantazijų. Jis pareiškė, kad Lietuvos ūkio subjektai turės pirkti ne mažiau kaip ketvirtadalį dujų iš būsimo terminalo.
„Turime užtikrinti, kad suskystintų dujų terminalas veiks ir suteiks dujų tiekimo alternatyvą. Todėl kiekvienas vartotojas ne mažiau kaip ketvirtį gaunamų dujų ims ir iš vieno, ir iš kito šaltinio“, – viešai aiškino energetikos ministras A. Sekmokas.
Tai, kad bet kuris vartotojas, kuris bus prievartaujamas pirkti brangiai, nes „taip reikia“, laimės prieš Lietuvą Europos teismuose, sako ne tik opozicija, bet pripažįsta ir pati A. Sekmoko ministerija. Tiesiog ji sako taip mėginanti išgelbėti nuo bankroto strateginę Lietuvos įmonę „Klaipėdos nafta“.
Keista nuostata, kad terminalo buvimas (būtent tokio galingumo) privers „Gazpromą“ pardavinėti Lietuvai dujas pigiau.
Buvęs ūkio ministras ir Europos parlamentaras, ekonomistas Eugenijus Maldeikis tuo nelabai tiki. „Lietuva deklaravo kelis didelius energetinius projektus: atominė elektrinė, dujų terminalas, jungtys su Lenkija ir Švedija. Visais atvejais nieko nekalbama apie šalies, kuri kartais nelabai randa lėšų 10 mln. litų socialinėms problemoms spręsti, išteklius. Apie finansavimo šaltinius ir naudą nieko nekalbama ir visuomenei aiški bei skaidri, specialistų studija besiremianti informacija nepateikiama. Pamenate iš dangaus paimtus ministro A. Sekmoko pažadus, kad dujos atpigs 15 procentų? Dabartinės kalbos apie terminalo naudą primena tokio tipo deklaracijas“, – pabrėžė jis.
Taigi, kol kas žinome tiek, kad reikia daug pasiskolinti ir tikėtis, kad viskas bus kaip nors gerai. Atrodo, kad panašiai galvoja mūsų energetikos strategai, kurie turbūt todėl minėtos strategijos tvirtinti jau nebesirengia. Galbūt visi minėti klausimai yra tokia pat valstybės paslaptis, kaip Valstybės saugumo departamento slaptos pažymos, kuriomis reguliuojama valstybės tarnybos kadrų politika.
*****
Energetikos ministerijai pavesta parengti suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą, kuriame būtų nustatyti terminalo įrengimo, veiklos bendrieji principai, reikalavimai ir specialusis teisinis reglamentavimas.
Planuojama, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas pradės veikti 2014 metų gruodį. Terminalas įtrauktas į valstybinės svarbos objektų sąrašą. Už projekto įgyvendinimą atsakinga bendrovė „Klaipėdos nafta“. Valstybei priklauso 70,63 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų.
Skelbiama, kad dešimtmečiui dujų saugyklos laivo nuoma Lietuvai kainuos 1,8 mlrd. litų. Ministerijos atstovų teigimu, kasmet tai leis sutaupyti po 250 mln. litų, kurie mokami „Gazpromui“.
Lietuva per metus suvartoja 2,5–3 mlrd. kub. m gamtinių dujų, kurios perkamos iš vienintelio tiekėjo „Gazpromo“. Pastarajam per metus sumokama apie 2,8 lrd. litų.
Pagrindiniai dujų vartotojai: „Achemos“ koncernas, kuris suvartoja iki 1,5 mlrd. kub. m, ir šilumos ūkis, kuris gamindamas šilumą ir elektrą sudegina apie 1 mlrd. kub. m dujų. Likusį kiekį suvartoja elektros gamintojai ir buitiniai dujų vartotojai. „Achema“ planavo statyti terminalą pati, bet ketinimų atsisakė ir pasirašė sutartį su „Gazpromu“.
