b. assado

Kova dėl paskutinės Sirijos sukilėlių tvirtovės – Idlibo – supriešino ir taip ne pačius geriausius diplomatijos ryšius išgyvenančias Rusiją ir JAV. Į atvirų „perspėjimų“ savaitgalį įsitraukė ir Turkija prabilusi apie „katastrofiškas galimo puolimo pasekmes“. JAV šios savaitės pabaigoje perspėjo Rusiją, jog nebus dvejojama dėl „stipraus karinio atsako“ prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, jeigu šis panaudos cheminį ginklą bandydamas atsiimti vieną iš paskutiniųjų Sirijos opozicijos...

Donaldui Trumpui savo pasitraukimu iš Irano susitarimo pribloškus net ir savo sąjungininkus Prancūzijoje ar Vokietijoje, ekspertai pažymi V. Putino žaidimą „į abi puses“. Tiesa, stebėtojams nėra paprasta traktuoti faktus: Rusija atvirai bendradarbiauja su Irano islamo respublika, pagrindiniu B. Assado rėmėju, tačiau Pergalės dienos parade šią savaitę dalyvavo „mirtinas Irano priešas“ B. Netanyahu (dar ir „pasipuošęs“ dažnai su Rusijos agresija siejama Georgijaus juostele). Rusija iš JAV pasitra...

MSNBC jau anksčiau buvo paviešinusi JAV smūgių iš oro į rusų samdinių pozicijas Sirijoje vaizdo įrašą. Žurnalistas Richardas Engelis nuvyko į įvykio vietą ir pakalbino tiesioginį mūšio dalyvį, kuris atskleidė, kokiomis aplinkybėmis vyko bombardavimas. Jo metu galėjo žūti iki 200 rusų samdinių, teigiama reportaže.

Kuomet naujasis Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe, pasisakydamas konferencijoje Maskvoje šį mėnesį pareiškė, kad „Kinijos pusė čia tam, kad leistų amerikiečiams žinoti apie glaudžius Kinijos ir Rusijos karinių pajėgų ryšius, ypač dabartinėje situacijoje.

Britų opozicija kritikuoja premjerę Theresą May dėl to, kad ji sankcionavo Didžiosios Britanijos dalyvavimą smūgiuojant Sirijai, nepasitarus su parlamentu ir negavus JT Saugumo Tarybos leidimo. Parlamento „leidimo“ Th. May ir neturėjo gauti, o dėl JT klausimas yra sudėtingesnis, rašoma BBC. Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas pareiškė, kad Th. May vyriausybė ėmėsi veiksmų Sirijoje be teisėto pagrindo: ji, J. Corbyno manymu, turėjo tartis ir su parlamentu. Th.

JAV ir šalys-sąjungininkės smogė Sirijojai. Tačiau Sirijos prezidento Basharo Assado sąjungininkė yra Rusija, todėl pasaulyje yra visai pagrįstai baiminamasi tiesioginio Rusijos kariuomenės ir Vakarų susidūrimo. Derybos Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje nedavė absoliučiai nieko.

Situacija Sirijoje įkaito iki tokio lygio, kad viešojoje erdvėje jau rimtai prabilta apie galimą Trečiąjį pasaulinį karą. Ekspertai įžvelgia įvairias tolimesnių įvykių galimybės: nuo riboto poveikio smūgio iki „trečiojo pasaulinio karo vienoje iš šalių“, rašoma BBC. JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija įtaria Sirijos prezidentą Basharą Assadą cheminio ginklo panaudojimu Dumos mieste ir, kaip numatoma, artimiausiu metu smogs B. Assado pajėgoms.

JAV užsienio politikos „veidas“, Rexą Tillersoną turėsiantis pakeisti Mike’as Pompeo pažadėjo, kad „minkštos politikos“ laikai su Rusija jau baigėsi. Jis pažymėjo, kad daugelį metų užtrukęs minkštas JAV santykis su rusų agresija užsienyje baigėsi. Rusija kelia grėsmę JAV, ir su ja reikia elgtis kietai, mano jis.

Po susitikimo su Sirijos lyderiu Basharu al Assadu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jo šalies armija „Siriją išgelbėjo kaip valstybę“, Sirijos režimo pajėgoms laimint prieš sukilėlius ir „Islamo Valstybės“ (IS) grupuotę. Pirmadienio susitikimas surengtas per B. Assado „darbinį vizitą“ į Juodosios jūros kurortą Sočyje, prieš V. Putino susitikimą su Turkijos ir Irano lyderiais svarstyti taikos proceso Sirijoje atnaujinimo.

Karo veiksmai, vykę praėjusį mėnesį al-Tanfo, Sirijos miesto Irako pasienyje, apylinkėse, buvo ankstyvas požymis to, kad dėl teritorijų, buvusių ISIS kontrolėje, prasideda varžymasis, kuris rizikuoja tapti tarptautinės konfrontacijos centru, rašoma „Financial Times“ tyrime. Konfrontacijos pavojus materializavosi sekmadienį, kuomet JAV numušė sirų lėktuvą, pasak Pentagono, bombardavusį Rakkos apylinkėse įsikūrusius Sirijos kurdų padalinius, kuriuos palaiko Vašingtonas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Sirijoje dislokavo unikalų rusų ginklą – kelis čečėnų ir ingušų, kilusių iš neramaus Šiaurės Kaukazo regiono, spec. padalinius, rašoma „Foreign Policy“. „Šis dalyvavimas leidžia Kremliui padidinti savo vaidmenį teritorijoje būtent tuo metu, kai jis „įsikasa“, bandydamas ten įsitvirtinti ilgam.

Kampanija prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje jau artėja prie pabaigos – jeigu tai vertintume ISIS teritorijų mažinimu ir miestų atkovojimu,“ – rašoma „Financial Times“. Tačiau ši kova jau seniai nebėra tik Sirijos, todėl reali jos pabaiga bus tuomet, kai didžiosios valstybės sutars dėl savo interesų. JAV palaikomos Irako pajėgos perėmė didžiąją dalį Mosulo kontrolės, o Raka, ISIS sostinė Sirijos šiaurės vakaruose, apsupta iš trijų pusių JAV palaikomų kurdų kovotojų.

Po Donaldo Trumpo įsakymu suduoto JAV atsako į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje Vakarų šalys ir Basharo Assado sąjungininkės pakeitė bendravimo toną. Rusija apkaltino Vašingtoną dėl „neįrodytais kaltinimais paremtos agresijos“, o JAV pateikė kaltinimus ne tik Sirijai, tačiau ir pačiai Rusijai – netgi ir tuo, kad ši galėjo bandyti nuslėpti karo nusikaltimą.

Sirijos valdžia pirmą sykį pripažino, jog disponuoja cheminiu ginklu 2012-ųjų liepą. Jungtinių Tautų organizacijos vertinimu, šalyje prieš prasidedant pilietiniam karui buvo tūkstančiai tonų atsargų. Sirijoje veikė penkios zarino, iprito, VX dujų ir kitų rūšių cheminių ginklų gamyklos, rašoma „currenttime.

Kai beveik prieš metus turkų karinės oro pajėgos numušė į Turkijos oro erdvę įskridusį rusų bombonešį „Su-24“, Vladimiras Putinas pavadino tai „peilio dūriu į nugarą“. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Po stipraus santykių atšalimo Maskva ir Ankara, atrodo, galiausiai susitaikė. Tačiau neaišku, kiek ilgai tęsis naujas draugiškas Turkijos ir Rusijos santykių etapas. Ankara rugpjūčio pabaigoje pradėjo Sirijoje antžeminę operaciją, kurios tikslai nesutampa su Maskvos strateginiais interesais.

Dešimtys tūkstančių žmonių, išsigelbėjusių nuo B. al Assado pajėgų puolimo Sirijos šiaurėje, bijo, kad juos išnaikins, jeigu Turkija neįsileis per savo sieną, rašoma „The Times“. Ištuštėjo ištisi miestai, tuo metu kai režimo kariuomenė ir Rusijos karo lėktuvai galingo puolimo metu degina Alepo provincijos apylinkes. Daugiau nei 100 tūkst.

Vienoje vykstančios Sirijos konflikto šalių pagrindiniai rėmėjų, įskaitant Iraną, derybos vėl atnaujino karo apimtos valstybės prezidento likimo klausimą. Pas savo vieną iš sąjungininkų – V. Putiną neseniai netikėto vizito atvykęs Basharas al Assadas yra viena iš pagrindinių taikos susitarimo kliūčių. Jo išlikimui valdžioje ypač priešinasi Saudo Arabija ir JAV, o Rusija diktatorių atvirai remia.

Ukrainos karinė vadovybė konstatuoja: visoje fronto linijoje – absoliuti tyla, skelbia censor.net.ua. Antiteroristinės operacijos štabo atstovas spaudai šiandien televizijai „112 Ukraina“ pasakojo, kad nevyksta ne tik apšaudymai, tačiau priešas netgi nebeužsiima žvalgyba iš oro. „Šiuo metu, per visą parą, mes neužfiksavome nė vieno nepilotuojamo priešo lėktuvo. Tai yra, galima konstatuoti, kad per visą perimetrą faktiškai yra visiška ramybė“, – pareiškė jis.

Tarptautinių santykių ekspertai tikriausiai labai mėgsta elitinę JAV analitinę įstaigą „Stratfor“, nes jos publikuojami dokumentai visada išsiskiria nestandartiniu, iš dalies net provokuojančiu požiūriu į globalią politiką ir todėl verti ypatingo dėmesio. 2015–2025 metų pasaulio raidos tendencijų prognozė – ne išimtis.

Neseniai Kipro prezidento N. Anastasiadžio neaiškiai išsakyta ir apžvalgininkų bemat išplėtota žinia, kad Kipre gali atsirasti Rusijos karinės bazės (oro pajėgų bazė ir laivyno bazė), daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Atrodo, kad strateginiai Kremliaus užmojai jame yra gana platūs. Tačiau apie viską nuo pradžių. Pirmiausia norėtųsi suprasti, kodėl Kipras staiga pasidarė Rusijai toks geras.

Praėjo nepastebimai, bet vertas dėmesio. Čia apie Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Teheraną. Per jį buvo pasirašyta karinio bendradarbiavimo sutartis (pirma tokia per visą šalių santykių istoriją), numatanti veiksmų koordinavimą kovojant su terorizmu bei narkotikų prekyba ir vykdant taikos palaikymo operacijas, bendrų štabų pratybų rengimą, karinių kadrų ruošimą.

Tokie žmonės kaip Zbigniewas Brzezinskis ir Henry Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikiečių elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti minėtų ekspertų viešai išsakomą nuomonę.

 Atrodo, geopolitinė situacija pasaulyje pastaruoju metu tik blogėja. Kol visų dėmesys buvo nukreiptas į Ukrainą, pavojuje atsidūrė Irakas. Ir, sprendžiant iš situacijos dinamikos, tai ne šiaip sau grėsmė, tai (lygiai kaip ir Ukrainos atveju) – valstybės išlikimo klausimas. Sunitiška „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) paskelbė kalifatą, kuris vienija Irake ir Sirijoje užimtas teritorijas. Iš pradžių 2006 m. kaip „Al Qaeda“ atšaka atsirado „Irako islamo valstybės“ grupuotė.

 JT pabėgėlių reikalų komisija parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad per pastaruosius metus stipriai išaugo pabėgėlių skaičius 44 pasaulio šalyse. Didžiausią įtaką tam darė pilietinis karas Sirijoje. Šios šalies pabėgėliai pagal prašymų skaičių užėmė pirmą vietą, antroje atsidūrė Rusija, į trečią iš pirmos „nukrito“ Afganistanas, iki tol „lyderio“ pozicijas išlaikęs pastaruosius du metus.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau.

Šiandien Irakas stovi prie pilietinio karo slenksčio. Kad po JAV karių išvedimo iš šalies viskas baigsis taip, prognozavo didelė dalis regiono ekspertų, ir tai suprantama dėl sudėtingų Irako šiitų, sunitų ir kurdų santykių. S. Husseino laikais iš esmės šiitišką valstybę valdė sunitų mažuma. Po diktatoriaus nuvertimo viskas tarsi atsistojo į savo vietas, tačiau sunitišką diktatūrą faktiškai pakeitė šiitiškoji su premjeru Nouri al Malikiu priešakyje.

Lapkričio pabaigoje Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas pasauliui pranešė, kad 2014 metų sausio 22-ąją Ženevoje prasidės Sirijos opozicijos pajėgų ir dabartinės vyriausybės taikos derybos. Tai bus pirmas kartas nuo karo pradžios 2011-aisiais, kai abi pusės leisis į diplomatinį dialogą. Kol jo laukiama, apžvelkime, kas dedasi Sirijoje metams artėjant prie pabaigos ir kokie trukdžiai gali stabdyti taikos derybas sausį.

Europos Sąjunga (ES) į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtrauks Britanijoje gimusią Sirijos prezidento Basharo Assado žmoną Asmą Assad, rašo „telegraph.co.uk“. ES į sąrašą įrašys 36-erių buvusią investicijų bankininkę A. Assad ir kitus Sirijos prezidento giminaičius. Šiuo metu ES taiko sankcijas 114 sirų ir 38 organizacijoms. Tai reiškia, kad įšaldytas jų turtas ir sąskaitos ES valstybių narių bankuose.