Kas ir kaip dažnai naudojasi cheminiu ginklu Sirijoje
Pasaulinė bendruomenė šiuo ginklų arsenalu susirūpino po to, kai buvo užfiksuotas pats žiauriausias tokio pobūdžio ginkluotės panaudojimas šiuolaikiniame pasaulyje.
2013-ųjų rugpjūčio pabaigoje zarinu prisodrintomis raketomis buvo apšaudyta Guta, tankiai apgyvendintas Damasko priemiestis.
Vėliau buvo nustatyta, kad ant žmonių bendrai buvo numesta 350 litrų nuodingosios medžiagos. Pagal skirtingus vertinimus, dėl šio išpuolio žuvo nuo 300 iki 1700 žmonių, įskaitant šimtus vaikų. Organizacijos „Gydytojai be sienų“ duomenimis, Gutoje nukentėjo daugiau nei 3500 žmonių.
Vakaruose yra teigiama, kad būtent Sirijos valdžia davė nurodymą panaudoti cheminį ginklą prieš civilius. Damaskas ir opozicija kaltina dėl įvykio vieni kitus. Kaip ir šiųmetinio išpuolio metu, egzistuoja ir „trečiųjų šalių“, pavyzdžiui – Irano, įsikišimo versijos. Rusija tradiciškai kaltina sukilėlius.
Cheminių ginklų draudimas
G20 susitikime, įvykusiame po savaitės nuo išpuolio, šalys sutarė išnaikinti Sirijos cheminius ginklus ir šalies priskyrimo prie šios rūšies ginkluotę draudžiančios organizacijos.
Tuomet ir buvo pasirašytas susitarimas su Damasku bei paskelbta JT rezoliucija nr. 2118, kuri įpareigojo Siriją sunaikinti cheminių ginklų atsargas ir visiškai nutraukti jų gamybą. Šis politinis žingsnis buvo vertinamas kaip Vladimiro Putino politinė pergalė, nes būtent Maskva pasiūlė šį projektą ir „spaudė“ Damaską, kad šis sutiktų su JT sąlygomis. Tuomet V. Putinas tapo žurnalo „Time“ metų žmogumi.
Oficialiai Sirija cheminių ginklų atsikratė 2014-ųjų liepos 23-ąją – tuomet buvo pompastiškai skelbiama apie paskutinį pavojingo krovinio išvežimą iš karo apimtos šalies teritorijos.
Tačiau cheminių ginklų panaudojimo faktai buvo fiksuojami ir po to. Tarptautinė tyrėjų tinklaraštininkų grupė „Bellingcat“ ir projektas pavadinimu „Sirijos archyvai“ paviešino 392 vaizdo įrašus, patvirtinančius nuodingų medžiagų panaudojimo faktus jau po Sirijos prisijungimo prie konvencijos.
Nuo 2013-ųjų iki 2016-ųjų pabaigos tokie išpuoliai dažniausiai pasitaikydavo Damasko priemiesčiuose ir Hamos apylinkėse.
Nepriklausomiems tyrėjams sunku vienareikšmiškai tvirtinti, kas slypi už šių išpuolių. Tačiau vien per pernai metus Sirijos kariniame konflikte buvo virš šimto sykių panaudotos nuodingosios medžiagos – šiuos duomenis patvirtina ir JT ataskaitos.
Naudojamos įvairios cheminės medžiagos: 13 atvejų zarino, 12 – iprito, keturis sykius nervus paralyžiuojančių VX dujų, 41 kartą – chloras ir 61 kartą – įvairios kitos cheminės medžiagos.
Buvęs B. Assado armijos generolas apie Damasko cheminių ginklų arsenalą
Generolas Zaheras al Saketas dezertyravo iš B. Assado armijos dar 2013-ųjų kovą, kuomet pilietinis karas šalyje dar tik įsisiūbavo. Prieš tapdamas perbėgėliu, karininkas tarnavo cheminių ginklų dalinyje.
„Režimas valdo įvairaus tipo cheminius ginklus ir turi įvairių būdų juos išgauti. 1980-aisiais pradėjus raketų kovinių galvučių gamybą buvo pradėta vystyti ir ši sritis. Kitas etapas – cheminių ginklų vystymas 1989 metais. Pagrindinė priemonė tuomet buvo zarinas. Vadovu buvo paskirtas Rusijos ekspertas, kuriam prižiūrint buvo pradėta zarino gamyba Alepo ir Damasko rajonuose Vėliau prasidėjo dujų VX ar V gamyba. Dar vėliau iprito gamyba, taip pat dusinantys fosgenas ir difosgenas. Arsenale taip pat buvo tokios kvėpavimo takus veikiančios priemonės, kaip chlorpikrinas ir chloracetofenonas. Režimui pavyko išlaikyti savo rankose dalį atsargų, o kita dalis atsidūrė Hezbollah valdomoje teritorijoje,“ – pasakojo jis.
