Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas pareiškė, kad Th. May vyriausybė ėmėsi veiksmų Sirijoje be teisėto pagrindo: ji, J. Corbyno manymu, turėjo tartis ir su parlamentu.
Th. May pareiškė, kad remiantis aplinkybėmis ir saugumo interesais, bei veiksmais, kurie buvo priimti per tą laiką, kuris tam buvo numatytas, viskas buvo atlikta teisingai.
„Leidimas“ nėra būtinas
Leidinyje teigiama, kad Didžiosios Britanijos teisės ekspertų teigimu, vyriausybė ir neturėjo klausti parlamento leidimo karinėms operacijoms užsienyje: vyriausybė turi teisę savarankiškai paskelbti karinius veiksmus karūnos vardu.
„Pastaruoju metu vyriausybė įprastai užsitikrindavo parlamento palaikymą kai kurų karinių operacijų atvejais, tačiau tai – tik tradicija, beje, visiškai nauja“, – rašė BBC apžvalgininkas Benas Wrightas.
Šiai tradicijai pradžią davė Tony Blairas, į parlamentą kreipęsis 2003-ųjų kovą dėl palaikymo prisidėti prie karinės misijos Irake.
Britų apžvalgininkų teigimu, Th. May turėjo ir pretekstą, ir priežastis sulaužyti šią tradiciją. Pretekstas – parlamentas atostogavo, o JAV skubino surengti parodomąjį smūgį B. Assadui.
Priežastimi, anot leidinio kalbintų politikos komentatorių, buvo faktas, kad dabar Th. May neturi tvirtos daugumos parlamente, o taip pat ir nelabai sėkminga to paties D. Camerono patirtis su tais pačiais kaltinimais Sirijai dėl tų pačių cheminių ginklų.
2013-aisiais metais, po cheminių ginklų panaudojimo Sirijoje, D. Cameronas paprašė parlamento leidimo dalyvauti bendroje su JAV karinėje akcijoje prieš B. Assadą. Parlamentas tuomet nubalsavo prieš.
Dabartinio pasaulio atspindys
Savaitgalį atlikta karinė operacija Sirijoje – toli gražu ne pirmas kartas, kuomet JAV ir Britanija (šiuo atveju – kartu su Prancūzija) panaudoja karinę galią be JT Saugumo Tarybos sankcijų, o tokių veiksmų neteisėtumu piktinasi Rusija, kai kurios kitos šalys, taip pat vietos opozicija.
JAV ir sąjungininkų valdžia į tai atsako, kad Rusija, naudodamasi savo nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės veto teise faktiškai sabotuoja JT Saugumo Tarybos taikdarišką veiklą, ir tokiomis sąlygomis jos yra priverstos imtis atsakomybės.
Šiuo atveju trys šalys, suduodamos smūgį, apsiėmė misiją priversti Siriją laikytis jos prisiimtų Cheminių ginklų konvencijos įsipareigojimų <...> Grupės šalių prisiimtos Saugumo Tarybos funkcijos, kuomet jos tikina, kad veikia bendram labui, atspindi dabartinę realybę, mažą šaltąjį karą tarp Rusijos ir Vakarų. Konsensuso, būtino kolektyviniams saugumui funkcionuoti, nebuvimas neišvengiamai priveda prie vienašalių veiksmų“, – leidiniui pasakojo Kembridžo universiteto tarptautinės teisės profesorius Marcas Velleris.
Rusijos veto – JT misijai dėl „netinkamų išvadų“
Ginklo panaudojimo Dumoje atvejį norėjusios ištirti JT narės sulaukė Rusijos veto anksčiau galiojusiam mechanizmui. Praėjusiais metais JT deleguota misija Sirijoje nustatė režimo pažeidimus ir cheminio ginklo panaudojimo atvejų, o tai nepatiko Rusijai, kuri šios misijos veiklą nutraukė ir šiais metais atnaujinti jos veiklos neleido.
JAV, Didžiosios Britanijos ir jų sąjungininkų kritikai teigia, kad šios šalys tik prisidengia taikiais interesais, – šiuo atveju visuomet prisimenamas įsiveržimas į Iraką 2003-iaisiais. Tuomet buvo teigiama, kad Saddamo Huseino režimas tariamai slapta laiko masinio naikinimo ginklus, tačiau tarptautinė misija vėliau Irake nieko panašaus nerado.
Šiuo atveju sąjungininkus kaltina tuo, kad jie sudavė smūgius dar iki cheminių ginklų ekspertai nusigavo iki Dumos miesto (į kurį, anot tarptautinių atstovų, jie patekti vis dar negali dėl Rusijos pozicijos).
Prancūzija tvirtina, kad turimų įrodymų užtenka įrodyti, kad B. Assado pajėgos panaudojo cheminį ginklą balandžio 7-ąją Dumoje.
